Bėgimas skirtas Lietuvos karių dienai pažymėti Tauragėje 2018

Iš tikro jau ne naujas bėgimas, bet iki šiol nors ir senokai norėjau, bet vis nepavykdavo čia sudalyvauti. Pagaliau atsiradus progai nusprendžiau tai ištaisyti ir nuvykti į dar neišbandytas trasas.
Registracija vėl tradicinė kaip ir kainos internetu - dar kurį laiką galvojau ar 6km ar 12km bėgti, bet vis tik nusprendžiau du ratus bėgti ilgesnę distanciją pasirinkti.
Nors galvojau, kad bėgimas vyks pačioje Tauragėje, bet vis tik geriau panagrinėjus pamačiau, kad vis tik teks dar pavažiuoti toliau į pramogų parką. Atvykau laiku, radau gana lengvai, pasiėmiau numerį ir dar kiek turėjau laiko apžiūrėti teritoriją. Tiesa oras visai jau rudeniškas, gana stiprus vėjas, vos ne krituliai nori pasirodyti. Todėl malonumo daug nebuvo, nors vasarą, manau, ten visai gražu ir malonu.
Taigi kiek apšilau, paskutiniu metu stojau į starto vietą, nors dar nepavėlavau. Iš anksčiau buvau internete pažiūrėjęs į trasą - vienas iš retų Lietuvoje atvejų, kai galima rasti trasos konfigūraciją su visais pakilimais ir nusileidimais. Iš po starto už keliasdešimties metrų posūkis, paskui prabėgus parko teritoriją dar vienas ir išbėgimas pro vartus, kažką panašaus į lentpjūvę ir tada po dar vieno posūkio ilgoka atkarpa vieškeliu. Prie kapinių vėl asfaltas, o prabėgus tvenkinį prasideda nuobodžiausia trasos atkarpa - dviračių takelis palei plentą, šįkart dar prieš vėją. Ir pabaigai pakalne per gyvenvietę link parko. Pirmas ratas vėl gana įdomus - ir 6km dalyviai šalia, ir pati trasa dar nespėjusi atsibosti. O antrasis jau gana nuobodus - priekyje varžovas jau labai toli pabėgęs, iš galo arti irgi nieko. Taigi vėl panašus finišas, kaip ir Rumšiškėse.
Po varžybų dar pabėgiojau, susiradau kur persirengti - tiesa nusiprausti nepavyko, po šaltu vandeniu tokiu oru visai nesinorėjo lįsti. Po to dar nuėjau dalyviams skirtos kareiviškos košės ir pavyko paskutinę porciją dar gauti. Na bet daugiau kaip ir nebebuvo norinčių - matyt visi greičiau ,,susisuko" po varžybų.
Taigi dar liko sulaukti apdovanojimų, kurie greitai ir prasidėjo. Gana tradiciniai vėl apdovanojimai - proteino 1kg, vietinio pramogų parko bilietai, šiek tiek miesto atributos.
Apskritai varžybos gana neblogai organizuotos, trasa aiški ir neklaidi, savanorių pakankamai. Aišku rudeniškas oras daro savo bendrai nuotaikai. Nors teoriškai tai kaip ir buvo kito sezono pristatymas, bet taip nieko ir neišgirdau apie tai. O šiaip gana tvarkingas rudeniškas bėgimas.

Aplink Lietuvą 2018

Jau tradicinis bėgimas Rumšiškėse, liaudies buities muziejaus teritorijoje, kurio metu tenka prabėgti pro visų regionų ekspozicijas. Esu bėgęs ir 1/2 maratono čia pagal gana įdomias handikapo taisykles, bet pastaraisiais metais ir 10,5km užtenka. Iš tikro prieš tai dar svarsčiau kur važiuoti: čia, į pajūrį ššbandyti trail trasos ar kitu atveju tiesiog normaliose varžybose bėgti, o gal ir į Latviją pasukti - bet paskui įvertinus visas aplinkybes apsisprendžiau.
Startinis mokestis tradicinis kaip ir visuose šios taurės etapuose ir gana sklandžiai organizuotas apmokėjimui internetu. Nuvykau į vietą, pasiėmiau numerį ir po truputį pradėjau apšilinėti. Nuotaikos ne pačios geriausios - ruduo vis tik daro savo, o dar ir iš po ligų sveikatos ne pačios geriausios.
Starte dalyvių gana nemažai, gal dėl to, kad kartu 5,2km ir 10,5km. Tradiciškai pradžia akmenimis grįstoje aikštėje, bet gana greitai prasidėjo ir asfaltas. Gana greitai pradėjo varžovai, bet turint omenyje trasos ypatumus per daug nesijaudinau - pora kalnų gana greitai apmalšino jaunimo entuziazmą. Taip palengva ,,susigaudžiau" nubėgusius starte varžovus, ir pirmas ratas gana įdomiai prabėgo, tuo labiau kad 5km dayviai visai gerai palaikė kompaniją. Bet antrasis jau buvo daugiau kova su savimi ir bėgimas vienam - priekyje nieko, iš galo irgi per daug arti nieko nesimatė. Taip gana ramiai ir parbėgau vienas.
Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Šįkart nereikėjo tiek ilgai laukti, kaip kažkuriais metais, kai tada dar bendrą metų įskaitą skaičiavo. Aišku skaičiavo ir šiemet, bet jau patobulėjo matyt - nors kai man tai neįdomu per daug nesigilinau į tai. Patys apdovanojimai irgi gana tradiciniai pačių organizatorių - chemijos, duonos gaminiai, taurelė. Per daug ir nebelaukiau po savo apdovanojimų - išvažiavau namo, nes tokiu oru lauke būti ne pats mieliausias užsiėmimas.
Apskritai varžybos tradiciškai neblogai organizuotos, na bent jau trasa aiški, sužymėta ir pasiklysti šį kartą nepavyko :) Gal dėl rudeniško oro, gal dėl asmeninės savijautos, bet nesijautė to šventiškumo, kad sezono paskutinis etapas kai kuriems, uždarymas varžybų ciklo. Bet kaip man, kuriam tokios metų įskaitos nerūpi, tiesiog dar vienas rudeniškas bėgimas, vienos iš sezono pabaigtuvių.