Naisiai - Kryžių kalnas - Naisiai 2015

Turbūt nemaža dalis yra girdėję apie Naisių vasaros festivalį - labai graži blaivios šventės idėja. Tiesa su informacija problemų nemažai tiek su pačiu festivaliu, tiek ypač su bėgimu. Likus porai savaičių iki šventės tik labai besidomintys iš plakato galėjo rasti, kad vyks ir bėgimas, kažką galėjo sužinoti iš kalbų, bet viešoje erdvėje varžybų nuostatai pasirodė tik likus porai dienų iki starto. Įvertinus, kad distancija 17,5km, didelio dalyvių skaičiaus sunkoka buvo - realiai taip ir išėjo: daugiausiai vietiniai ir keletas bėgikų iš tolimesnių kraštų.
Nuvykau į startą ne per anksčiausiai - tą dieną jau ne itin buvo ką veikti ir žiūrėti festivalyje, pagrindinė šventė vyko diena prieš tai. Atsiėmiau numerį, dar kiek apžiūrėjau dar daromą naująją Baltų areną ir pradėjau apšilinėti. Savijauta pusėtina, oras irgi ne pats blogiausias, nors vėjas gana žymus.
Išbėgom iš starto vietos ir vienas varžovų iš karto nubėgo į priekį. Distancija ilga, taip staigiai nepuoliau ,,gaudyti", bet gana greitai pradėjom dviese po truputį artėti. Po kokių 3-4km pasivijom, aplenkėm šį ir iki Kryžių kalno bėgom dviese. Planavau kiek ilgiau taip bėgti, bet pamačiau kad kiek atsilieka varžovas ir nebelaukiau, tuo labiau, kad antra pusė turėjo būti lengvesnė: į priekį didžioji dalis trasos buvo prieš vėją. Iš vienos pusės lengviau, bet prisidėjo karštis. Gerai, kad buvo du vandens punktai trasoje (pirmyn ir atgal bėgant viso 4). Tiesa ne visai tipiniu būdu: atbėgus galėdavai paimti duodamus vandens 0,5l buteliukus, juos atsisukti ir kažkiek pagėrus (kažin ar kas begdamas sugebėjo taip visus 0,5l iš karto išgerti) numesti ant ar šalia kelio.
Taip kartas nuo karto apsidairydamas įbėgau į miestelį ir kiek pasisukinėjęs gatvėmis finišavau pirmoje vietoje. Prieišingai nei pernai šį kartą nieko kai dalyviui nedavė - nei kompaktų, nei maisto talonų ir net vandens atsigerti nebuvo. Gerai, jei šalia buvo artimųjų ar draugų su vandeniu, kitiems po finišo ne visai smagu buvo.
Kiek pabėgiojau, apsiprausiau šalia esančiame ežerėlyje ir ėmiau laukti apdovanojimų. Ilgokai teko laukti, nes pirmiausia apdovanojo visas kitas rungtis, paskui kitas bėgimo grupes. Prizai nors vaikams kiek didesni - visi dalyvavę apdovanoti knygelėmis ir pan., prizininkai medaliais, nugalėtojams taurės, knyga apie Naisius. Dar kaip absoliučiam nugalėtojui teko ir vienas įdomesnių prizų per visą bėgiojimo karjerą: tikras gyvas dekoratyvinis triušis.
Apskritai pačios varžybos neblogai organizuotos, trasa gana aiški, maitinimo punktai, teisėjų posūkiuose pakankamai. Aišku ir trūkumų nemažai: pirmiausia su informavimu apie varžybas laiku. Apskritai toks jausmas, kad kaip tikriems studentams pritrūko laiko pasiruošti vienos nakties ir problemos buvo sprendžiamos vietoje, tarsi būtų keletas tarpinių grandžių ir nuo vienos iki kitos informacija laiku ar visai nepasiekdavo. Yrakur tobulėti, gal kitais metais toks simboliškas ir gražus bėgimas pritrauks daugiau dalyvių ir bus organizuojamas ne paskutinėmis minutėmis.

Aplink Triškonis 2015

Dar vianas laisvas savaitgalis ir pasirinkimo galimybė kur važiuoti į varžybas: Vaškuose 12km, dar nebandytas bėgimas Latvijoje 11,6km, estafetė Triškonyse po 3km, o kitą dieną dar ir 31km bėgimas miško takais Bubiuose, 10km nuo Šiaulių. Į pirmąjį ne itin traukė - jau pernai ten buvau, Latvija šį kartą tolokai - į vieną pusę 250km, priešingai Bubiai - visai arti, bet 31km ir dar miškais ypač tokiu oru ne itin viliojo. Taip dar mąsčiau, bet penktadienį vakarop atsirado ir estafetės komanda, taigi keliavom irgi netoli, Pakruojo rajone.
Atvykom gal kiek ir pavėlavę - prie pagrindinės sankryžos kaimelyje kaip ir varžybų atidarymas ar šiaip kažkas panašaus vyko. Bet greitai sutikom pažįstamų ir nuvažiavom iki registracijos vietos - kaimelis nedidelis, apie 250 gyventojų, rasti ne itin sunku.
Pasiėmėm numerius - specialiai varžyboms padarytus, kuriuos po to reikėjo grąžinti - ir gana greitai pradėjom apšilinėti, kaip kam reikėjo pagal savo etapus. Apšilimui sugalvojau apibėgti trasą - 3km, visai normaliai tokiu karštu oru. Startas asfaltuoje miestelio gatvėje, po to posūkis ir kiek pabėgus tarsi pro gamyklos ar fermos kiemą prabėgi, po ko ir baigiasi plentas - prasideda senas geras vieškelis. Dar pasisukus visai karšta pasidarė: laukai, medžių nėra, debesų danguje taip pat, minimalus vėjas ir tas pavėjui pučia. Įveikus šia atkarpą pora posūkių ir dviračių takeliu palei pagrindinį plentą nubėgama iki sankryžos, kur sukama į miestelio gatvę. Dar pora posūkių ir pabaigoje pora šimtų metrų vieškelio bei stadiono ratas. Trasa visai gerai sužymėta - vėliavėlių prismaigstyta, klaidesniuose posūkiuose ir vėliavos didelės.
Komandų nedaug susirinko, tik 6 - aišku čia ne Vilniaus apylinkės, mažai žmonių aplinkui, o iš toliau ne kažkas irgi norės važiuoti. Bėgau antru etapu, laukiau kolegos ir kažkaip ilgokai neatbėgo kaip 3km, bet pagaliau sulaukiau ir pajudėjau. Jau atnešė lazdelę gana toli pabėgęs, tai kone visą trasą kovojau su savimi, karščiu ir kartas nuo karto kelią rodančiu dviratininku, kuris ne visai tolygiai važiavo, kartais vos ne lenkti norėjosi, kartais toli priekyje važiavo. Atbėgau iki finišo, žiūriu ir mano laikas ,,ne super" - matyt ir karštis davė savo ir trasa kiek ilgesnė nei 3km.
Po finišo kiek atsigėriau vandens, kuriuo buvo pasirūpinę organizatoriai ir ramiai dar pabėgiojau. Sulaukėm kol atbėgs visos komandos ir ėmėm laukti apdovanojimų. Komandinė taurė, diplomas ir kiekvienam diplomas su medaliu. Dar kiek palaukėm ir atvežė žirnių košės, mineralinio vandens. Kiek pasistiprinę dar prasukom pro Naisius, ten apsiprausėme ežerėlyje greta statomos (tiksliau pilamos) Baltų arenos.
Apskritai savotiškai gal ir įdomios varžybos, ypač jei būtų daugiau komandų. Gana tvarkingai organizuotos, nors čia gali pajusti laiko tėkmės skirtumus: jei miestuose įpratę viską operatyviai ir greitai, čia tarsi sulėtintai, ramiai. Žinoma vasara, toks vos ne Lietuvos pakraštys, toli nuo didesnių miestų - daug dalyvių sunku tikėtis, ypač estafetės formatu. Bet kaip kaimo sporto šventė visai gerai.