Tradiciškai kiekvienais metais paskutinį spalio šeštadienį Kelmėje vyksta bėgimas, nors dažniausiai apie jį niekas per daug neinformuoja. Šiemet taip pat tuose tradiciniuose Lietuvos bėgimo tinklapiuose nieko nebuvo apie šias varžybas, tai šiaip ne taip ,,atkasiau" bėgimo nuostatus vietinėje svetainėje.
Nuvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius - eko variantu atspausdintus ant paprasto popieriaus ir įmautus į įmautes A5 formatu. Kiek pasivaikščioję sėdom į mikroautobusus, kurių šį kartą buvo 3 ir išvežė visus dalyvius į starto vietą.
Oras jau vėsus buvo - pirmą kartą po vasaros, rudens jau bėgimo šortų neužteko, tuo labiau kad ir vėjas šaltas bei didžiąją trasos dalį priešinis nusimatė.
Nuvykus iki starto dar kiek pabėgiojome ir greitai atėjo starto laikas. Tradiciškai pirmi km čia gana greiti būna, nors kalnų nemažai, bet šį kartą greičiai jau mažesni - aišku ir mano pasiruošimas tokiu periodu prastesnis, o ir priešinis vėjas darė savo. Pirmus 2km dar kaip ir vedžiau grupelę (tiksliau trise bėgome), bet po to vienas iš varžovų gana staigiai pabėgo, kitas dar pabandė į jį ,,įsikibti" ir išsibarstėm. Bet neilgam, nes po vieno km vieną varžovą prisivijau, o dar po 1km ir nubėgau nuo šio. Tiesa pirmasis laikė pastovų atstumą iki savęs, o likus paskutiniams 2km ir dar kiek padidino atstumą. Finišavau antras, laikas prastas kaip šiai trasai, savijauta pusėtina.
Po varžybų užkabino varžybų dalyvių medalį, atsigėrėm varžybų organizatorių arbatos, dar kiek pabėgiojom ir nuėjau persirengti į nuolatinę šiame bėgime persirengimo vietą - kultūros centro (čia praktiškai visada būna varžybų centras) tualetą. Bebaigiant rengtis girdžiu jau ir plojimai pasigirdo - prasidėjo apdovanojimai. Pabaigiau rengtis ir nukeliavau į salę - spėjau laiku. Apdovanojimai tradiciniai: taurės, medaliai ir diplomai, pirmiesiems dar ir šakočiai.
Apskritai bėgimas senokai jau nebesivysto, sunku net rasti bent pora skirtumų kuo skirtųsi nuo prieš tai buvusių bėgimų čia. Dalyvių taip pat nedaug, praktiškai vieni vietiniai bei šiauliečiai. Aišku kai niekur neskelbiama apie bėgimą niekas ir neatvažiuoja. O dar kai vaikams reikia bėgti visus 8,2km, jų noras iš karto krenta.
Tradicinės ir bėdos eismo saugumo prasme - gerai, kad prieš pora metų padarytas takelis šalia plento į Kelmės centrą: ir saugiau patiems bėgikams ir transportui nesikliudo, bet tai tikriausiai vienintelė saugi vieta bėgikams. Iki jo pirmuosius lydi policija, bet kai grupė išsitempia tvarkos ne kas belieka. Kai mes pasukome į tą takelį policija dar buvo šalia, o štai paskui jau kitiems ir tarp mašinų reikėjo laviruoti. Tas pats ir finiše: kas gatve, kas šaligatviu finišavo, o eismas net nesuprasi ar buvo pristabdytas ar ne...
Iš tikrųjų įdomi trasa, kažkada labai vertintas bėgimas, sukviesdavęs Lietuvos bėgimo lyderius, bet pastaraisiais metais blėstantis ir stagnuojantis, taip ir besiprašantis pokyčių.
2014-10-29
2014-10-14
Bėk už Kauną 2014
Ruduo tradiciškai gausus bėgimų, kiekvieną savaitgalį ir ne po vieną dar skirtinguose miestuose. Šį savaitgalį Pakruojis ir Kaunas. Žinoma man arčiau, patogiau ir mieliau būtų buvę bėgti dvaro takais, bet pastaraisiais metais vis darbo grafikas sutampa, dėl ko teko kiek toliau pasivažinėti.
Nuotaikos ir lūkesčiai prieš varžybas ne patys geriausi: savaitė po Nidos 1/2 maratono, o be to savaitės viduryje ar tai kokį virusą buvau pasigavęs ar tiesiog apsinuodijęs maistu - pora dienų iškrito be treniruočių, o ir savijauta ne pati geriausia ir varžybų dieną. Bet registravausi dar prieš visa tai ir tiesiog dovanoti 30Lt startinio mokesčio organizatoriams nesinorėjo.
Diena kaip reta tokiam laikotarpiui pasitaikė labai gera: ir saulė, ir šilta. Atsiėmiau numerį, prasibėgau apšilimą, ne pati geriausia savijauta, bet stojau į startą. O pradėjus bėgti net pačiam keista, bet ,,užsibėgo". Pirmus ratus visai netoli ir 5km pirmieji bėgo. Taip bėgau su savotiška baime ,,kada čia baterijos baigsis". Po 5km jau pasidarė sunkiau, bet pasirodo tai varžovas padidino greitį. Kiek nubėgo nuo manęs, bet toliau nebetolo ir laikant tolygų greitį ir artėti pradėjau. Taip ,,tempiausi" iki paskutinių km, beveik ir prisivijau, bet kiek pritrūko finiše - taip ir atbėgau 2-as su gana geru kaip tokiu metu man laiku.
Po finišo dar kiek atsigėiau vandens, dar pora interviu teko duoti ir pradėjau ieškoti kur čia išeiti iš trasos, kur medaliai, duona ir pan. Pasirodo tas tunelis buvo šalia finišo visai, kurį prabėgau finišuodamas. Pasiėmiau medalį,gana gražiai stilizuotą, maišelį su duonos gaminiais - šį kartą tik batonas ir pusė duonos kepalo - vis mažėja ir mažėja porcijos kasmet. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Kiek vėluodami atėjo ir jie: taurė, diplomas ir didelis, maždaug 6,4kg svorio ir apie 70cm ilgio, duonos kepalas. Aišku kaip visada žadėtieji marškinėliai ir liko žadėtieji - jau trečius metus žadami, bet niekad taip niekam ir neduodami. Galbūt per tiek laiko niekaip nepašalina nebetinkamos informacijos varžybų organizatoriai, o gal ir ,,pacukų" vertinama trijų juostelių firma nevykdo savo įsipareigojimų - dar ir iš Kauno maratono birželio mėnesį niekaip neatsiunčia bliuzono, nors žada ne pirmą kartą.
Apskritai varžybos gana smagios - Laisvės alėja bėgti geras jausmas, o šiemet dar kiek girdėjau tikrai lygiai 10km atmatuota, dėl ko kiek pasikeitė ir pati trasa. Šiemetir mažiau ,,kėglių" kelyje buvo, gal ir dėl to, kad apskritai mažiau dalyvių, mažiau ir pajėgių dalyvių. Mažiau ir duonos dalyvių maišeliuose. Tiesa norintys jos galėjo užsidirbti įvairiuose konkursuose. Toks keistas reiškinys pastaruoju metu, kai dalyvių mažėja, o čia jau daug minčių ir priežasčių gali kilti dėl to.
Nuotaikos ir lūkesčiai prieš varžybas ne patys geriausi: savaitė po Nidos 1/2 maratono, o be to savaitės viduryje ar tai kokį virusą buvau pasigavęs ar tiesiog apsinuodijęs maistu - pora dienų iškrito be treniruočių, o ir savijauta ne pati geriausia ir varžybų dieną. Bet registravausi dar prieš visa tai ir tiesiog dovanoti 30Lt startinio mokesčio organizatoriams nesinorėjo.
Diena kaip reta tokiam laikotarpiui pasitaikė labai gera: ir saulė, ir šilta. Atsiėmiau numerį, prasibėgau apšilimą, ne pati geriausia savijauta, bet stojau į startą. O pradėjus bėgti net pačiam keista, bet ,,užsibėgo". Pirmus ratus visai netoli ir 5km pirmieji bėgo. Taip bėgau su savotiška baime ,,kada čia baterijos baigsis". Po 5km jau pasidarė sunkiau, bet pasirodo tai varžovas padidino greitį. Kiek nubėgo nuo manęs, bet toliau nebetolo ir laikant tolygų greitį ir artėti pradėjau. Taip ,,tempiausi" iki paskutinių km, beveik ir prisivijau, bet kiek pritrūko finiše - taip ir atbėgau 2-as su gana geru kaip tokiu metu man laiku.
Po finišo dar kiek atsigėiau vandens, dar pora interviu teko duoti ir pradėjau ieškoti kur čia išeiti iš trasos, kur medaliai, duona ir pan. Pasirodo tas tunelis buvo šalia finišo visai, kurį prabėgau finišuodamas. Pasiėmiau medalį,gana gražiai stilizuotą, maišelį su duonos gaminiais - šį kartą tik batonas ir pusė duonos kepalo - vis mažėja ir mažėja porcijos kasmet. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Kiek vėluodami atėjo ir jie: taurė, diplomas ir didelis, maždaug 6,4kg svorio ir apie 70cm ilgio, duonos kepalas. Aišku kaip visada žadėtieji marškinėliai ir liko žadėtieji - jau trečius metus žadami, bet niekad taip niekam ir neduodami. Galbūt per tiek laiko niekaip nepašalina nebetinkamos informacijos varžybų organizatoriai, o gal ir ,,pacukų" vertinama trijų juostelių firma nevykdo savo įsipareigojimų - dar ir iš Kauno maratono birželio mėnesį niekaip neatsiunčia bliuzono, nors žada ne pirmą kartą.
Apskritai varžybos gana smagios - Laisvės alėja bėgti geras jausmas, o šiemet dar kiek girdėjau tikrai lygiai 10km atmatuota, dėl ko kiek pasikeitė ir pati trasa. Šiemetir mažiau ,,kėglių" kelyje buvo, gal ir dėl to, kad apskritai mažiau dalyvių, mažiau ir pajėgių dalyvių. Mažiau ir duonos dalyvių maišeliuose. Tiesa norintys jos galėjo užsidirbti įvairiuose konkursuose. Toks keistas reiškinys pastaruoju metu, kai dalyvių mažėja, o čia jau daug minčių ir priežasčių gali kilti dėl to.
2014-10-02
15-asis Nidos pusė maratono
Kasmet visada mane traukia rudenį keliauti į Nidą, kur vyksta vienas geriausiai organizuojamų Lietuvoje bėgimų. Prasidėjęs nuo gana mėgėjiško renginio vis tobulėjantis ir ypač pastaraisiais metais vis gausėjantis. Aišku savo duoda ir ilgalaikis kryptingas darbas, ir atsiradusios papildomos trumpesnės distancijos - 5,5km ir šiemet plento į Nido atnaujinimo surengtas 10km bėgimas.
Registravausi į varžybas dar rugsėjo viduryje, kol dar kainos taip stipriai ,,nesikandžiojo". Tiesa čia tik du variantai ir tebuvo, priešingai nei kai kuriuose kituose bėgimuose, kur registracijos kainos laiptų gerokai daugiau būna.
Atvykau dar ketvirtadienį į Neringą, bet jau ir tada suveikė išankstinė varžybų dalyvių automobilių registracija dėl ekologijos mokesčio, kuri kaip visada veikė per elektroninį paštą, tikšiemet jau pats postas automatiškai nuskaitė numerius - tobulėja technologijos.
Startinį numerį atsiėmiau penktadienį ir atėjo ir varžybų diena: po truputį lindo saulė iš debesų, nors šilta ir nebuvo, o dar ir vėjas stiprus davė savo.
Prieš startą savijauta pusėtina, nors ir jutau, kad gerai nesubėgsiu - kad ir lėtai subėgtas, bet vis tik maratonas davė savo. Ir iš po starto kone iš karto pajutau tai, kai visi labai greitai mano akimis šovė į priekį. Bet po truputį pradėjau ,,gaudytis" varžovus - iš pradžių ir dopingo atostogose buvusi olimpietė gana tolokai nubėgusi buvo, bet artėjant antrajam ratui prisivijau tiek ją, tiek pora tiesioginių savo varžovų. Per artimiausius pora ratų panašiai ir tampėmės - pora varžovų atsiliko, vienas nubėgo. Į kalną prieš vėją jau gaudydavau kitus, tiesiosiose ir pavėjui jau kentėti reikėdavo laikantis už nugaros. Prieš paskutinį ratą kiek pabėgau nuo trasos rekordo siekusiosios, kurios treneris su dviračiu lydėdavo į vieną kalną ir duodavo patarimų bei atsigerti (prieš kokius 10 metų ir mažesnį prasižengimą Nidoje buvo diskvalifikuotų, tiesa šiemet nuostatuose Nidoje to punkto nebeliko, nors daugelyje kitų rimtesnių bėgimų tai galioja). Aišku šioji bandė ,,kabintis", bet situacija kontroliuojama ir gana ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana prastu rezultatu.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, atsiėmiau kasmetinį dalyvio puodelį, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Čia kaip visada koncertinė programa iš šokių ir dainuojamosios poezijos. Ilgai neužtruko, o ir pats nelaukiau visų apdovanojimų pabaigos skubėdamas išvažiuoti.
Apskritai varžybos tradiciškai savo stiliuje: šiltai, tvarkingai ir organizuotai. Šiemet ir rekordinis dalyvių skaičius, nors kad ir 4 ratai dar nebuvo tokių grūsčių kaip kažkada Vilniaus maratone ar Kauno bėgime spalio mėnesį. Nieko labai naujo, išskyrus galbūt ir vienkarinį 10km bėgimą, naujo dviračio niekas neišradinėja, tuo labiau ir šis visai gerai rieda - gražus bėgimas su sunkia trasa dar gražesnėje aplinkoje.
Registravausi į varžybas dar rugsėjo viduryje, kol dar kainos taip stipriai ,,nesikandžiojo". Tiesa čia tik du variantai ir tebuvo, priešingai nei kai kuriuose kituose bėgimuose, kur registracijos kainos laiptų gerokai daugiau būna.
Atvykau dar ketvirtadienį į Neringą, bet jau ir tada suveikė išankstinė varžybų dalyvių automobilių registracija dėl ekologijos mokesčio, kuri kaip visada veikė per elektroninį paštą, tikšiemet jau pats postas automatiškai nuskaitė numerius - tobulėja technologijos.
Startinį numerį atsiėmiau penktadienį ir atėjo ir varžybų diena: po truputį lindo saulė iš debesų, nors šilta ir nebuvo, o dar ir vėjas stiprus davė savo.
Prieš startą savijauta pusėtina, nors ir jutau, kad gerai nesubėgsiu - kad ir lėtai subėgtas, bet vis tik maratonas davė savo. Ir iš po starto kone iš karto pajutau tai, kai visi labai greitai mano akimis šovė į priekį. Bet po truputį pradėjau ,,gaudytis" varžovus - iš pradžių ir dopingo atostogose buvusi olimpietė gana tolokai nubėgusi buvo, bet artėjant antrajam ratui prisivijau tiek ją, tiek pora tiesioginių savo varžovų. Per artimiausius pora ratų panašiai ir tampėmės - pora varžovų atsiliko, vienas nubėgo. Į kalną prieš vėją jau gaudydavau kitus, tiesiosiose ir pavėjui jau kentėti reikėdavo laikantis už nugaros. Prieš paskutinį ratą kiek pabėgau nuo trasos rekordo siekusiosios, kurios treneris su dviračiu lydėdavo į vieną kalną ir duodavo patarimų bei atsigerti (prieš kokius 10 metų ir mažesnį prasižengimą Nidoje buvo diskvalifikuotų, tiesa šiemet nuostatuose Nidoje to punkto nebeliko, nors daugelyje kitų rimtesnių bėgimų tai galioja). Aišku šioji bandė ,,kabintis", bet situacija kontroliuojama ir gana ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana prastu rezultatu.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, atsiėmiau kasmetinį dalyvio puodelį, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Čia kaip visada koncertinė programa iš šokių ir dainuojamosios poezijos. Ilgai neužtruko, o ir pats nelaukiau visų apdovanojimų pabaigos skubėdamas išvažiuoti.
Apskritai varžybos tradiciškai savo stiliuje: šiltai, tvarkingai ir organizuotai. Šiemet ir rekordinis dalyvių skaičius, nors kad ir 4 ratai dar nebuvo tokių grūsčių kaip kažkada Vilniaus maratone ar Kauno bėgime spalio mėnesį. Nieko labai naujo, išskyrus galbūt ir vienkarinį 10km bėgimą, naujo dviračio niekas neišradinėja, tuo labiau ir šis visai gerai rieda - gražus bėgimas su sunkia trasa dar gražesnėje aplinkoje.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)