Jau seniai kirbėjo mintis nukeliauti į kokias nors varžybas Latvijoje, tuo labiau kad man pvz. Ryga arčiau nei Kaunas. Bet nesinorėjo keliauti į vieną iš ,,makdonaldiškų" bėgimų, labiau traukė koks nors senas ar savitumo turintis bėgimas. Kaip tik pasitaikė tokia proga lapkričio 18-ąją, Latvijos nepriklausomybės dienos proga buvo pora bėgimų: pasirinkau artimesnįjį, netoli Rygos esančioje Rembatėje. Pasidomėjau internete kas per gyvenvietė - nėra ir 1000 gyventojų, viena asfaltuota gatvė, bet bėgimas gana nemažas: iš anksto užsiregistravusių buvo virš 200 bėgikų. Registravausi ir aš anksčiau, kol dar startinis mokestis buvo mažesnis - 2 eurai (paskui 5 eurai - vaikams atitinkamai 1 ir 2 eurai), jį mokant starto vietoje.
Dar vienas dalykas kiek nustebinęs mane - labai daug amžiaus grupių: per dvi distancijas (3km ir 10,8km) iš viso 10 amžiaus grupių, kurių dauguma dubliavo viena kitą per distacijas ir pagal lytis - taigi iš organizatoriams reikėjo pasiruošti 38 apdovanojimų komplektus.
Šį kartą kiek vėliau galėjau išvažiuoti, nes kelias artimestis nei į Ignaliną, o ir startas valanda vėliau. Visokiausių kelių galima rasti Latvijoje, nors vieškelių šį kartą vengiau - tiesa dar nėra buvę atvejo, kai pakeliui į varžybas į šią gretimą šalį nevyktų kur nors remontas.
Atvykau į Rembatę ir gana lengvai radau starto vietą - tokiame miestelyje tai tikrai nesunku, tuo labiau kad žmonių jau nemažai vaikščiojo aplinkui. Atstovėjau eilę prie numerio - gana paprastas, laminuotas kartonas, bet su čipu.
Kiek apšilau ir persirengęs ėmiau laukti starto - kažkas pasakė kažkokią kalbą, aišku tokia proga Latvijos himno išklausėm ir, keista tradicija Latvijoje, su čipais perėjom per fiksuojančius laidus į starto vietą. Startas bendras, kartu paleido ir 3km ir 10,8km, tai iš viso netoli 250 žmonių. Bet grūsčių nebuvo, o po kelių šimtų metrų labai gražiai visi išsiskyrė į dvi grupes: po kaire 10,8km, po dešine 3km. Taip pabėgus kokį km plentu išsiskyrėm, nes trumpiau bėgę nusuko į dešinę, o mes tiesiai vieškeliu. Kone iš pat starto 5 varžovai pabėgo - pagal startinius protokolus mačiau, kad pora iš jų tikrai stiprūs, pvz. 1/2 maratono per 1,08 ar 10km per 32 bėga. Aišku varžybos prieš pora dienų irgi davė savo neigiamos įtakos, nors per daug ir nepervargau ten. Gana greitai vienas iš nubėgusiųjų atsiliko ir ,,susivalgiau" jį antrame km, o kiti nemažino tempo. Išbėgus į bevingiuojantį vieškelį per laukus gerai matėsi kas dedasi priekyje, o jų priekyje dar ir policija važiavo. Bet neilgai - iki posūkio, prie kurio sustojo ir laukė mašinų bei rodė kelią kitiems bėgikams. Po posūkio ilga tiesioji plentu - tiesa matomumas čia kiek prastesnis buvo, nes jau ir varžovai tolo ir medžiai netoli kelio užstojo vaizdą. Bet dar pamačiau, kaip varžovai pasuko - pribėgau tą vietą: už namo vieškelis, o ant stulpo varžybų iškaba su rodykle. Pasukau, priekyje tolokai varžovai dar matosi. Iš galo irgi jau tolokai priešininkai. Taip praktiškai vos ne visas varžybas nuo 2-o km vienas ir prabėgau. Likus porai km jau ir bėgikų pradėjo atsirasti - bėgusių 3km ir atsistatinėjusių ar tiesiog palaikančių. Taip ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana pusėtinu laiku.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atsigėriau organizatorių arbatos ir užkandau jų bandelės, persirengiau salėje tikriausiai jų kultūros centre ir laukiau apdovanojimų, nes amžiaus grupėje virš 30 likau 2-as.
Dar spėjau pavalgyti, kol vyko savotiškas koncertas - dainavimas gyvai pritariant gitarai. Prasidėjo ir apdovanojimai: visiems vienodai - medaliai ir diplomai, 3km distancijoje tik mažesni medaliai. Absoliučiai 3 pirmiems ir piniginiai prizai: 100, 75 ir 50 eurų.
Apskritai gana sklandžiai organizuotos varžybos, su simboliniu startiniu mokesčiu ir minimalūs apdovanojimai (tiesa labai daug kam), su elektronine čipų sistema, arbata ir užkandžiais po varžybų. Dar kai varžybos ne Lietuvoje dar įdomiau, o kai pakankamai netoli visai neblogai.
2014-11-21
Aplink Dringio ežerą 2014
Lapkritis, ruduo, niūrus oras ir gamta, jau ir šaltoka kartas nuo karto, lietūs - ne pats tinkamiausias laikas bėgioti, bet šį mėnesį dar būna varžybų. Kartais ir visai nemažai, štai į vieną savaitgalį bent 3 Lietuvoje vykstančios supuolė: pirmiausiai teko atmesti Tauragę - nors ir įdomu būtų buvę pabandyti, bet darbo diena man. Aišku galėjau važiuoti į Vilkaviškio rajoną - vieną įdomesnių trasų Lietuvoje, nors tik nepilni 6km, bet tą dieną kiek kitokių reikalų atsirado. Taigi liko šeštadienis, Ignalinos rajonas, vienas iš trail (dar viena svetimybė Lietuvos padangėje, kai yra senas geras terminas ,,krosas" - jei ir ne sinonimai, tai skirtumų rasti labai sudėtinga tarp šių sąvokų) bėgimo etapų.
Iš anksto susižiūrėjau informaciją apie bėgimą, kurios visai nemažai buvo pateikta: nuostatai, trasa, aukščių skirtumai ir pan. Registracija išankstinė, nors ne pati pigiausia - 30Lt (vėliau ir 50Lt - aišku vaikams ir pensininkams mažesnės kainos) visoms distancijoms. Dar kurį laiką svarsčiau kiek bėgti - 11, 22 ar 33km, bet paskui pagalvojau kad kaip krosui užteks ir trumpiausios distancijos - nors šiaip treniruotėse pabėgioju miškais, bet per varžybas tikrai ne pati mėgstamiausia man danga.
Išvažiuoti teko kiek anksčiau - šiaip ar taip kelias tolimas. Atvykau laiku, 10.05, kai registracija prasidėjo 10.00, o startas 11.00. Dar kol atstovėjau eilę prie numerio, jį gavęs užsisegiau ir kone iš karto išbėgau apšilinėti. Pabėgiojau, pasidėjau daiktus į mašiną, nubėgau iki starto vietos miške ir kažkaip keistai 10.55 dar kokie 7 ir tebuvom vietoje. Taip ir nerimas jau pradėjo imti, kai po poros minučių visa grupė pasirodė. Trumpai dar pakalbėję, kiek pavėlavus teisėjai davė startą.
Labai rimtai nebuvau nusiteikęs - startiniuose protokoluose nieko labai rimto nemačiau tarp konkurentų, o kiti ilgesnes distancijas bėgo, todėl kai iš pat starto rovė į priekį vienas orientacininkas nuotaika subjuro. Ir iš karto prisiminiau, kaip visada per kroso varžybas esu ne kartą ,,pasikrovęs malkų" ir nuo paprastai silpnesnių už mane varžovų. Sunkiai sekėsi jo laikytis, o ir tokie bėgimai jam visai ne naujiena ar kaip orientacininkui žymiai lengviau orientuotis kur bėgti - tarsi savo namuose nestabdydamas, o aš dar kol pamatau rodyklę ant medžio, kol suvokiu į kurią pusę ši nukreipta.. Aišku kalnai, pakalnės, minkšta miško danga irgi davė savo - po poros km paleidau jį, nors jis ir 33km bėgo. Nuo to laiko dar sudėtingiau, bet ir įdomiau pasidarė bėgti - per upelį permesti pora medžio kamienų, kažkur ir takas baigėsi tik pora žymų tarp krūmų, kad bėgti tiesiai. Bet apskritai trasa neblogai sužymėta.
Taip per daug nesistengdamas ir stengdamasis nepaklysti ramiai bėgau, šiaip ar taip po poros dienų planavau kitose varžybose dalyvauti. Priekyje nieko nebesimatė, taip kartą prie progos atgal atsisukau - lyg ir sušmėžavo kažkas. Pasitikrinau - tikrai. Šiek tiek ,,pridėjau", žiūriu ir jau matytos vietos netoli finišo. Jau ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors pagal laiką jei tai būtų plentas visai prastai būtų - bet čia krosas, labai daug kas priklauso nuo trasos.
Po finišo kiek pabėgiojau, išsimaudžiau po dušu, kiek pasėdėjau pirtyje ir teko kiek palaukti apdovanojimų. Čia didelio iškilmingumo ar tvarkingumo nebuvo - dalis gudresnių (ar naglesnių) jau atsiėmė anksčiau prizus, kiti dar po pirties vėlavo. Visoms distancijoms prizai vienodi: pirmoms vietoms energetinio gėrimo pakuotė ir termo kelnės arba marškinėliai, kuriuos pasirinkti iš šalia esančių dėžių. Prizininkams kažkokia kita energetinių papildų produkcija ir tas pats termo pasirinkimas.
Apskritai varžybos paliko nemažai įspūdžių - netradiciška bent jau kaip man, savotiškai įdomiau nei sukti ratus kur nors ar tiesiog pirmyn atgal bėgti. Aišku pati trasa labiau tinkama orientacininkams, kurie čia ir sudarė daugumą dalyvių. Pati organizacija minimalistinė, teisėjų ant rankų pirštų gali suskaičiuoti, bet susitvarkė žmonės. Ir suregistravo, ir trasą sužymėjo (nors teisėjų trasoje kaip ir nesimatė), ir po varžybų nusiprausti buvo kur. Tiesa ir pasiklydusių buvo, bet dėl to nesikrimtusių, o kaip į savotišką atrakciją į tai pažiūrėjusių. Aišku startiniai mokesčiai sąlyginai nemaži, bet kai organizuoja žmonės iš orientacininkų rato, tai nieko keisto. Įdomios varžybos, smagi trasa, ir kalnų ir pakalnių pilna - pabandyti visai įdomu buvo.
Iš anksto susižiūrėjau informaciją apie bėgimą, kurios visai nemažai buvo pateikta: nuostatai, trasa, aukščių skirtumai ir pan. Registracija išankstinė, nors ne pati pigiausia - 30Lt (vėliau ir 50Lt - aišku vaikams ir pensininkams mažesnės kainos) visoms distancijoms. Dar kurį laiką svarsčiau kiek bėgti - 11, 22 ar 33km, bet paskui pagalvojau kad kaip krosui užteks ir trumpiausios distancijos - nors šiaip treniruotėse pabėgioju miškais, bet per varžybas tikrai ne pati mėgstamiausia man danga.
Išvažiuoti teko kiek anksčiau - šiaip ar taip kelias tolimas. Atvykau laiku, 10.05, kai registracija prasidėjo 10.00, o startas 11.00. Dar kol atstovėjau eilę prie numerio, jį gavęs užsisegiau ir kone iš karto išbėgau apšilinėti. Pabėgiojau, pasidėjau daiktus į mašiną, nubėgau iki starto vietos miške ir kažkaip keistai 10.55 dar kokie 7 ir tebuvom vietoje. Taip ir nerimas jau pradėjo imti, kai po poros minučių visa grupė pasirodė. Trumpai dar pakalbėję, kiek pavėlavus teisėjai davė startą.
Labai rimtai nebuvau nusiteikęs - startiniuose protokoluose nieko labai rimto nemačiau tarp konkurentų, o kiti ilgesnes distancijas bėgo, todėl kai iš pat starto rovė į priekį vienas orientacininkas nuotaika subjuro. Ir iš karto prisiminiau, kaip visada per kroso varžybas esu ne kartą ,,pasikrovęs malkų" ir nuo paprastai silpnesnių už mane varžovų. Sunkiai sekėsi jo laikytis, o ir tokie bėgimai jam visai ne naujiena ar kaip orientacininkui žymiai lengviau orientuotis kur bėgti - tarsi savo namuose nestabdydamas, o aš dar kol pamatau rodyklę ant medžio, kol suvokiu į kurią pusę ši nukreipta.. Aišku kalnai, pakalnės, minkšta miško danga irgi davė savo - po poros km paleidau jį, nors jis ir 33km bėgo. Nuo to laiko dar sudėtingiau, bet ir įdomiau pasidarė bėgti - per upelį permesti pora medžio kamienų, kažkur ir takas baigėsi tik pora žymų tarp krūmų, kad bėgti tiesiai. Bet apskritai trasa neblogai sužymėta.
Taip per daug nesistengdamas ir stengdamasis nepaklysti ramiai bėgau, šiaip ar taip po poros dienų planavau kitose varžybose dalyvauti. Priekyje nieko nebesimatė, taip kartą prie progos atgal atsisukau - lyg ir sušmėžavo kažkas. Pasitikrinau - tikrai. Šiek tiek ,,pridėjau", žiūriu ir jau matytos vietos netoli finišo. Jau ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors pagal laiką jei tai būtų plentas visai prastai būtų - bet čia krosas, labai daug kas priklauso nuo trasos.
Po finišo kiek pabėgiojau, išsimaudžiau po dušu, kiek pasėdėjau pirtyje ir teko kiek palaukti apdovanojimų. Čia didelio iškilmingumo ar tvarkingumo nebuvo - dalis gudresnių (ar naglesnių) jau atsiėmė anksčiau prizus, kiti dar po pirties vėlavo. Visoms distancijoms prizai vienodi: pirmoms vietoms energetinio gėrimo pakuotė ir termo kelnės arba marškinėliai, kuriuos pasirinkti iš šalia esančių dėžių. Prizininkams kažkokia kita energetinių papildų produkcija ir tas pats termo pasirinkimas.
Apskritai varžybos paliko nemažai įspūdžių - netradiciška bent jau kaip man, savotiškai įdomiau nei sukti ratus kur nors ar tiesiog pirmyn atgal bėgti. Aišku pati trasa labiau tinkama orientacininkams, kurie čia ir sudarė daugumą dalyvių. Pati organizacija minimalistinė, teisėjų ant rankų pirštų gali suskaičiuoti, bet susitvarkė žmonės. Ir suregistravo, ir trasą sužymėjo (nors teisėjų trasoje kaip ir nesimatė), ir po varžybų nusiprausti buvo kur. Tiesa ir pasiklydusių buvo, bet dėl to nesikrimtusių, o kaip į savotišką atrakciją į tai pažiūrėjusių. Aišku startiniai mokesčiai sąlyginai nemaži, bet kai organizuoja žmonės iš orientacininkų rato, tai nieko keisto. Įdomios varžybos, smagi trasa, ir kalnų ir pakalnių pilna - pabandyti visai įdomu buvo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)