Pastaraisiais metis vi nepavykdavo sudalyvauti šiame bėgime, kadangi vis dubliuodavosi su estafetiniu Medininkai - Vilnius. Bet šiemet Šiaulių kraštas nebesurinko komandos - nebuvo kam organizuoti, o ir norint rasti 7 konkurencingus bėgikus labai sudėtinga. Nors bėgiojančių ir padaugėjo, bet tam tikra prasme bėgimas Šiauliuose miršta... O būdavo laikai, kai pakliūti į komandą ne visada pavykdavo. Palaipsniui ėmė rastis po vieną kitą ,,legionierių", kol galų gale Šiaulių miestas visai nebesurinko ir neberinko komandos. Paskui dar ,,traukė" Šiaulių rajonas, bet kai bėgimas nebeįskaitinis bėgimo taurėje, o ir pagrindinio organizatoriaus nebuvo tuo metu Lietuvoje, tai niekas ir nebeieškojo komandos.
Na bet už tai pasitaikė proga nuvažiuoti vėl į Žaslius - paskutinį kartą čia buvau dar prieš 10 metų, kai dar bėgom į priešingą nei dabar pusę. Kadangi bėgimo taurės įskaitinis turas, tai ir kaina tradicinė registruojantis internetu. Kelionė gana ilgoka, bet kadangi startas neįprastai vėlai nuvykom laiku, radom kur pasiimti numerius ir gana greitai pradėjau apšilinėti, nors daug ir nereikėjo dėl gana karšto oro.
Tradiciškai šiek tiek kalbų prieš startą ir šūvis. Pati starto vieta ne pati patogiausia - siauras kelelis tarp bažnyčios ir ežero. Savotiška grūstis, bet gana greitai įbėgom į plentą. Iš pradžių atrodė lyg ir ne itin bėgasi, tiesioginiai varžovai kiek pabėgo, bet kai pamačiau pirmo km laiką kiek ramiau paliko - tiesiog tempas didelis. Per daug nesistengiau greitai ,,atsilenkti" visų, tuo labiau prisimiaudar, kad čia kalnų - pakalnių tikrai yra. Ir taip po truputį su vienu varžovu gražiai iki plento pabaigos kone visus ir ,,susigaudėm". Šiaip nemėgstu vieškelių, minkštų dangų ir tikėjausi, kad dar ,,prisikabins" kažkas iš varžovų, bet bėgom dviese toliau per takelius, vietomis tiesiog nušienautą pievą, kol įsukom į vieškelį. Dar vienas kalnelis ir vėjas į nugarą - tada supratau, dėl ko visi džiaugdavosi gaisrinės mašinos srove šiame bėgime. Šį kartą vėl ji buvo ant posūkio ir vos nenubėgau tiesiai, nors suktis reikėjo. Miestelyje vėl pasirodė asfaltas, varžovas pagreitėjo ir nieko per daug nebepadariau - gana ramiai finišavau trečias. Po to reikėjo kilti į bažnyčios kalną, nes nieko nebeleido net šalia pereiti starto - finišo vietos. Kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. O palaukti teko - per tą laiką pasiklausėm gyvos muzikos koncerto - skonio reikalas kam patiko, kam ne, bet gyvas garsas visada daugiau vertinamas nei tiesiog muzika iš įrašo.
Pagaliau atėjo ir apdovanojimų laikas. Iš pradžių už amžiaus grupes - pora knygų apie Kaišiadorių kraštą, cheminis valiklis, vietinė duona. Paskui dar bendros įskaitos pirmos penkios vietos piniginiais prizais - nuostatuose to nebuvo, tai ne visi ir sulaukė apdovanojimų.
Apskritai varžybos nustebino teigiama prasme - nors ir bėgimo taurės etapas, bet nebuvo ttradicinio chaoso ir klaidų. Gana įdomi trasa, nemažai savanorių posūkiuose, pasiklysti itin sunku. Savotiška ir aplinka - gal dėl vietos bendruomeniškumo šiltesnė. Profesionaliai padaryti plakatai, stendai, net video klipai. Teigiamas pavyzdys, kaip su nedideliais finansais, bet su dideliu noru ir bendruomeniškumu pasiekti puikių rezultatų organizuojant renginius.
2017-11-14
2017-11-13
Naisiai - Kryžių kalnas - Naisiai 2017
Jau tapo tradicija Naisių festivalio metu (antrąją dieną) organizuoti ir bėgimą, kuriame, jei tik galiu ir sudalyvauju. Pastaraisiais metais taip jau išeina, kad čia būna ilgiausios mano varžybos - kiek daugiau nei 17km. Tradicija ir tai, kad apie pačias varžybas paskelbiama gana vėlai, kas teigiamai neatsiliepia dalyvių kiekybei. Šiemetinė naujovė - papildomai apdovanojamas pirmas dešimtukas.
Atvykau į startą kiek anksčiau - atsiėmiau numerį, kiek apšilau ir stojom į startą Baltų arenoje. Oras neatrodė labai karštas, o ir vėjas visai ne silpnas. Kaip ir tikėjausi iš po starto vienas iš varžovų nubėgo į priekį, o aš su kitu kiek apsilikom, bet po kokių 3-4km pasigavom jį ir tuo pačiu kartu atitrūkom. Per daug iniciatyvos nerodžiau - vėjas priešinis, o ir mano pasiruošimas man pačiam ne visai aiškus. Bet po truputį pradėjau didinti apsukas. Pribėgom Kryžių kalną, apsukom aplink kryžių aikštėje ir pasileidom atgal. Taip atrodė lyg ir lengviau turėtų būti, bet čia įsijungė kitas faktorius: diena įkaito ir pavėjui dar karščiau viskas pasidarė. Gerai, kad dar pora vandens punktų trasoje buvo. Vienu metu likus kokiems 3km pavyko atitrūkti nuo varžovo ir iki finišo jau atbėgau vienas, nors lengva nebuvo - ypač paskutinė atkarpa prieš miestelį, kai vėjas grynai į nugarą ir užkepino dar saulė. Atbėgau pirmas, po finišo dar gavau magnetuką su varžybų simbolika ir galėjo atsigaivinti vandeniu.
Dar kiek pabėgiojau, nors ne ką tepavyko - bėgau trasa atgal ir žiūriu, kad miestelyje jau parvėda vienas dalyvis kitą. Ne iš gero gyvenimo parveda - jau visai nebesiorientuoja aplinkoje žmogus, bet vis ,,viskas gerai, reikia finišuoti", nors jei ne prilaikymas, jau ir nuvirstų atgal. Dar kiek padėjau, bet žiūrim, kad iki finišo sunkiai bus, tai pasodinom pavėsyje, nubėgau prie teisėjų ir šie operatyviai iškvietė greitąją pagalbą. Jau pernai teko patirti, kad mandagumo budintys medikai ne per daug turi, bet lyg ir atliko savo darbą - bent jau arenoje po gero laiko tarpo pasirodė šis dalyvis ir kirto finišo liniją.
Dar teko kiek palaukti apdovanojimų, bet pagaliau ir jie atėjo. Apdovanojo kiekvieną amžiaus grupę - molinės vazos - taurės nugalėtojams, medaliai visiems prizininkams. Taip pat pirmam dešimtukui dar po vieną molinę vazą - taurę, o absoliučiai pirmam priešingai nei anksčiau triušiukas ar ožys, o 100e čekis sporto prekių parduotuvėje.
Apskritai varžybos jau tradicinės, kažko naujo neatsiranda, bet pakankamai gerai organizuotos, o dar įvertinus, kad be registracijos startinių mokesčių (kas darosi reta šiais laikais), visai neblogas neblogas variantas. Jei gerai supratau, tai varžybų trasos kelias, kuridabar yra vieškelis, yra patekusi į asfaltuojamų kelių sąrašą, todėl galbūt greitai trasa bus visa plentinė, gal tai padės kiek daugiau dalyvių pritraukti.
Atvykau į startą kiek anksčiau - atsiėmiau numerį, kiek apšilau ir stojom į startą Baltų arenoje. Oras neatrodė labai karštas, o ir vėjas visai ne silpnas. Kaip ir tikėjausi iš po starto vienas iš varžovų nubėgo į priekį, o aš su kitu kiek apsilikom, bet po kokių 3-4km pasigavom jį ir tuo pačiu kartu atitrūkom. Per daug iniciatyvos nerodžiau - vėjas priešinis, o ir mano pasiruošimas man pačiam ne visai aiškus. Bet po truputį pradėjau didinti apsukas. Pribėgom Kryžių kalną, apsukom aplink kryžių aikštėje ir pasileidom atgal. Taip atrodė lyg ir lengviau turėtų būti, bet čia įsijungė kitas faktorius: diena įkaito ir pavėjui dar karščiau viskas pasidarė. Gerai, kad dar pora vandens punktų trasoje buvo. Vienu metu likus kokiems 3km pavyko atitrūkti nuo varžovo ir iki finišo jau atbėgau vienas, nors lengva nebuvo - ypač paskutinė atkarpa prieš miestelį, kai vėjas grynai į nugarą ir užkepino dar saulė. Atbėgau pirmas, po finišo dar gavau magnetuką su varžybų simbolika ir galėjo atsigaivinti vandeniu.
Dar kiek pabėgiojau, nors ne ką tepavyko - bėgau trasa atgal ir žiūriu, kad miestelyje jau parvėda vienas dalyvis kitą. Ne iš gero gyvenimo parveda - jau visai nebesiorientuoja aplinkoje žmogus, bet vis ,,viskas gerai, reikia finišuoti", nors jei ne prilaikymas, jau ir nuvirstų atgal. Dar kiek padėjau, bet žiūrim, kad iki finišo sunkiai bus, tai pasodinom pavėsyje, nubėgau prie teisėjų ir šie operatyviai iškvietė greitąją pagalbą. Jau pernai teko patirti, kad mandagumo budintys medikai ne per daug turi, bet lyg ir atliko savo darbą - bent jau arenoje po gero laiko tarpo pasirodė šis dalyvis ir kirto finišo liniją.
Dar teko kiek palaukti apdovanojimų, bet pagaliau ir jie atėjo. Apdovanojo kiekvieną amžiaus grupę - molinės vazos - taurės nugalėtojams, medaliai visiems prizininkams. Taip pat pirmam dešimtukui dar po vieną molinę vazą - taurę, o absoliučiai pirmam priešingai nei anksčiau triušiukas ar ožys, o 100e čekis sporto prekių parduotuvėje.
Apskritai varžybos jau tradicinės, kažko naujo neatsiranda, bet pakankamai gerai organizuotos, o dar įvertinus, kad be registracijos startinių mokesčių (kas darosi reta šiais laikais), visai neblogas neblogas variantas. Jei gerai supratau, tai varžybų trasos kelias, kuridabar yra vieškelis, yra patekusi į asfaltuojamų kelių sąrašą, todėl galbūt greitai trasa bus visa plentinė, gal tai padės kiek daugiau dalyvių pritraukti.
Bėgimas Mažeikiuose liepos 6-ąją
Kartais būna savaitgalių, kai ne vienas bėgimas organizuojamas Lietuvoje, bet kartais būna ir taip, kad ir tą pačią dieną jų pasitaiko ne vienas. Vienas iš tokių atvejų liepos 6-oji, karaliaus Mindaugo diena. Šiemet šią dieną vyko bent 6 bėgimai: tradicinis Vilniuje aplink Žaliuosius ežerus, taip pat Vilniuje nevaržybinis bėgimas su vėliavomis senamiestyje, taip pat bėgimai Kaišiadoryse, Radviliškyje, Raudondvaryje ir Mažeikiuose. Vos ne visur nrėjosi nuvažiuoti ir sudalyvauti, bet pasirinkau paskutinįjį daugiau dėl šeimyninių aplinkybių. Nors pats bėgimas nenusimatė pats rimčiausias, bet kaip treniruotė prieš laukiančias varžybas Naisiuose visai tiko.
Taigi nuvykau dar iš vakaro į Mažeikius, pabėgiojau po galimas trasos vietas ir ryte vietoj apšilimo nubėgau iki starto vietos prie savivaldybės. Užsiregistravau, dar kiek pabėgiojau ir greitai atėjo starto laikas. Oras visai vėsokas, kaip liepos mėnesiui, savijauta irgi šiaip sau, dalyvių taip pat ne per daugiausiai, nors kaip vietiniam bėgimui visai nieko. Po trumpų kalbų buvo duotas ir startas - net nustebau, kai pirmą km teko vos ne vytis varžovus, priešingai nei Elektrėnuose. Taip prabėgom geležinkelį, pasukom pro ledo areną ir po truputį ,,atsikabino" varžovai. Priekyje lydėjo dviratininkas, prie sankryžų laukė policija. Prabėgom pro vietinį prekybos centrą ir prasidėjo žvyrkelis. Jam pasibaigus šiek tiek trasos pievos takeliu ir pasiekėm Mažeikių bėgikams reikšmingiausią vietą, vadinamą ,,5 kalnais", nuo ko ir kilo bėgimo klubo pavadinimas. Ir jei anksčiau tai buvo ne pačia geriausia reputacija garsėjanti vieta, tai dabar gražiai sutvarkyta aplinka, lauko treniruokliai, aikštelės ir pan. šią vietą bent jau dieną padarė patrauklia vieta. Taigi 1,5 rato aplink šią vietovę takeliais ir pro taką link stadiono kirtęs pagrindinį plentą, pro kapines pasiekiau ir finišo vietą, Pavenčius, 1-as, artimiausią varžovą (ir ne iš tų, kurie pradžioje man tempą diktavo) berods pora minučių aplenkęs. O ten labai jau ,,atsipūtę" teisėjai laukė - iš pradžių 5,5km be 30min net nelaukė atbėgančiųjų.
Dar kiek pabėgiojau, teko ir interviu duoti vietiniam laikraščiui - niekada nemėgau to daryti, vien dėl to, kad retai kada parašo tai, ką norėjai pasakyti, žymiai dažniau kas jiems patinka, ypač jei tai ne sporto žmogus. Po to teko ilgokai laukti apdovanojimų - nors prizininkai jau greitai buvo žinomi, bet teisėja nusprendė susivesti visus rezultatus rankiniu būdu. Ir visai nesvarbu, kad lauke lietus ir gana vėsoka - gerai, kad dar vietiniai draugai treningą davė apsirengti. Bet pagaliau atėjo ir apdovanojimų laikas - medalis už Mažeikių krašto žaidynių prizines vietas.
Apskritai varžybos paprastai organizuotos - viskas rankiniu būdu, registracija, laikas, nors tai tokiam renginiui, kai tiek dalyvių, nėra blogai. Trasa gerai paruošta - ir policija saugojo, ir dviratininkas lydėjo, ir trasoje savanorių buvo. Tiesa vietoj išvakarėse skelbtų 6km, beliko apie 5,5km. Aišku finišo teisėjų darbas vertas kritikos, tikriausiai žmonės su sportu ne kažką gyvenime bendro turintys, jei toks jų mąstymas. Bet apskritai kaip ir tikėjausi varžybos ne pačios rimčiausios, bet išbandymui visai įdomios ir kontrolinis prieš Naisių bėgimą taip pat neblogas.
Taigi nuvykau dar iš vakaro į Mažeikius, pabėgiojau po galimas trasos vietas ir ryte vietoj apšilimo nubėgau iki starto vietos prie savivaldybės. Užsiregistravau, dar kiek pabėgiojau ir greitai atėjo starto laikas. Oras visai vėsokas, kaip liepos mėnesiui, savijauta irgi šiaip sau, dalyvių taip pat ne per daugiausiai, nors kaip vietiniam bėgimui visai nieko. Po trumpų kalbų buvo duotas ir startas - net nustebau, kai pirmą km teko vos ne vytis varžovus, priešingai nei Elektrėnuose. Taip prabėgom geležinkelį, pasukom pro ledo areną ir po truputį ,,atsikabino" varžovai. Priekyje lydėjo dviratininkas, prie sankryžų laukė policija. Prabėgom pro vietinį prekybos centrą ir prasidėjo žvyrkelis. Jam pasibaigus šiek tiek trasos pievos takeliu ir pasiekėm Mažeikių bėgikams reikšmingiausią vietą, vadinamą ,,5 kalnais", nuo ko ir kilo bėgimo klubo pavadinimas. Ir jei anksčiau tai buvo ne pačia geriausia reputacija garsėjanti vieta, tai dabar gražiai sutvarkyta aplinka, lauko treniruokliai, aikštelės ir pan. šią vietą bent jau dieną padarė patrauklia vieta. Taigi 1,5 rato aplink šią vietovę takeliais ir pro taką link stadiono kirtęs pagrindinį plentą, pro kapines pasiekiau ir finišo vietą, Pavenčius, 1-as, artimiausią varžovą (ir ne iš tų, kurie pradžioje man tempą diktavo) berods pora minučių aplenkęs. O ten labai jau ,,atsipūtę" teisėjai laukė - iš pradžių 5,5km be 30min net nelaukė atbėgančiųjų.
Dar kiek pabėgiojau, teko ir interviu duoti vietiniam laikraščiui - niekada nemėgau to daryti, vien dėl to, kad retai kada parašo tai, ką norėjai pasakyti, žymiai dažniau kas jiems patinka, ypač jei tai ne sporto žmogus. Po to teko ilgokai laukti apdovanojimų - nors prizininkai jau greitai buvo žinomi, bet teisėja nusprendė susivesti visus rezultatus rankiniu būdu. Ir visai nesvarbu, kad lauke lietus ir gana vėsoka - gerai, kad dar vietiniai draugai treningą davė apsirengti. Bet pagaliau atėjo ir apdovanojimų laikas - medalis už Mažeikių krašto žaidynių prizines vietas.
Apskritai varžybos paprastai organizuotos - viskas rankiniu būdu, registracija, laikas, nors tai tokiam renginiui, kai tiek dalyvių, nėra blogai. Trasa gerai paruošta - ir policija saugojo, ir dviratininkas lydėjo, ir trasoje savanorių buvo. Tiesa vietoj išvakarėse skelbtų 6km, beliko apie 5,5km. Aišku finišo teisėjų darbas vertas kritikos, tikriausiai žmonės su sportu ne kažką gyvenime bendro turintys, jei toks jų mąstymas. Bet apskritai kaip ir tikėjausi varžybos ne pačios rimčiausios, bet išbandymui visai įdomios ir kontrolinis prieš Naisių bėgimą taip pat neblogas.
Aplink Elektrėnų marias
Vienas seniausių Lietuvoje bėgimų, nors jame vis dar nebuvau iki šiol dalyvavęs. Taigi atėjo metas ištaisyti tai. Dar kiek svarsčiau ką bėgti - ar 21,1km ar 10km, bet pasirinkau trumpesniąją distanciją - po Kauno vis tik pagaliau nuėjau pas gydytoją ir bronchitą ,,pripaišė", prirašė vaistų ir po jų lyg ir viskas geriau pasidarė. Aišku pasiruošimas ne visai sklandus, todėl neverta juokauti su 21,1km.
Nuvykau į starto vietą, atsiėmėm numerius, dalyvio maišelį su košės pakuote, vandeniu su citrina ir ėmėm laukti starto. Prieš tai pabandę išsiaiškinti kur ir kada jis bus. Paaiškino, kad 11.00 visus kartu paleis. Keistokai pasirodė, tuo labiau, kad žemėlapiuose 10km trasa sutapo su pabaiga 21,1km. Paskui dar kitus paaiškino, kad išveš į starto vietą. Oras ne itin atrodė - lietus ir gana vėsoka, bet artėjant startui šilo ir lietus liovėsi.
Atvykom prieš 11 į startą, kur pagaliau viską sudėliojo į vietas: visus paleis į startą kartu, tik 21,1km bėgs į varžybas, o 10km išveš į starto vietą autobusu, kuris stovės už stadiono. Toks beprasmis, mano akimis, dalykas, tik ,,pakazuhai", kad daug dalyvių susirinko.
Na bet tiek jau to - startavom ir sulipom į autobusą, kuris visai neskubėjo važiuoti. O ir pradėjęs dar nemažą laiko dalį ,,vilkosi" paskui bėgimo dalyvius. Atvykom į starto vietą ir dar paklausėm kada startas - tai maždaug prabėgs lyderiai ir už kokių 10 min paleisim. Iš karto išbėgau kiek apšilti, bet nedaug tesigavo bėgimo - po 5min jau dariau mankštą ir tuo metu prabėgo 21,1km lyderis. Dar spėjau pasidėti daiktus, už kokių 30m iki starto segiausi numerį ir staiga matau, kad visi jau pasileido į trasą. Greitai puoliau vytis net laiką pamiršęs nusispausti. Visa laimė man, kad rimtai bėgančių ne itin buvo - gana greitai pasivijau ir tuo pačiu pabėgau, nes niekas taip ir ,,neužsikabino". O trasa pasirodė visai įdomi - vienas kalnas, kitas, paskui jau ir nebeskaičiavau kiek ten jų, kaip ir pakalnių, buvo. Iš pradžių dar mačiau 21,1km lyderį, bet paskui ilgą laiką bėgau visiškai vienas - nei priekyje, nei gale nieko. Tiesa pabaigoje kažkas ėmė artėti, bet kiek padidinęs tempą ramiai finišavau, stadione dar vos pro kitą pusę į finišą neatbėgęs. Laikas tragiškas, bet kai beveik be apųilimo ir dar tokia trasa gal ir ne taip jau blogai.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, išsimaudžiau ir ilgokai laukiau apdovanojimų. Taurė, duonos gaminiai ir gyva gėlė - pirmą kartą gyva per tiek metų.
Apskritai varžybos paliko gana dviprasmiškų atsiminimų: įdomi, nors ir sunki trasa, nemažas dalyvio paketas, bet didelis chaosas kalbant apie 10km organizavimą, visiškas nesusipratimas su startu. Galėtų iš pradžių stadioną susitvarkyti, kuris nuo tarybinių laikų jokio remonto nematė, o tik griovimą, kad bent nuotraukos gražesnės atrodytų starto metu. Bet bėgantiems 21,1km turėjo būti visai neblogos varžybos.
Nuvykau į starto vietą, atsiėmėm numerius, dalyvio maišelį su košės pakuote, vandeniu su citrina ir ėmėm laukti starto. Prieš tai pabandę išsiaiškinti kur ir kada jis bus. Paaiškino, kad 11.00 visus kartu paleis. Keistokai pasirodė, tuo labiau, kad žemėlapiuose 10km trasa sutapo su pabaiga 21,1km. Paskui dar kitus paaiškino, kad išveš į starto vietą. Oras ne itin atrodė - lietus ir gana vėsoka, bet artėjant startui šilo ir lietus liovėsi.
Atvykom prieš 11 į startą, kur pagaliau viską sudėliojo į vietas: visus paleis į startą kartu, tik 21,1km bėgs į varžybas, o 10km išveš į starto vietą autobusu, kuris stovės už stadiono. Toks beprasmis, mano akimis, dalykas, tik ,,pakazuhai", kad daug dalyvių susirinko.
Na bet tiek jau to - startavom ir sulipom į autobusą, kuris visai neskubėjo važiuoti. O ir pradėjęs dar nemažą laiko dalį ,,vilkosi" paskui bėgimo dalyvius. Atvykom į starto vietą ir dar paklausėm kada startas - tai maždaug prabėgs lyderiai ir už kokių 10 min paleisim. Iš karto išbėgau kiek apšilti, bet nedaug tesigavo bėgimo - po 5min jau dariau mankštą ir tuo metu prabėgo 21,1km lyderis. Dar spėjau pasidėti daiktus, už kokių 30m iki starto segiausi numerį ir staiga matau, kad visi jau pasileido į trasą. Greitai puoliau vytis net laiką pamiršęs nusispausti. Visa laimė man, kad rimtai bėgančių ne itin buvo - gana greitai pasivijau ir tuo pačiu pabėgau, nes niekas taip ir ,,neužsikabino". O trasa pasirodė visai įdomi - vienas kalnas, kitas, paskui jau ir nebeskaičiavau kiek ten jų, kaip ir pakalnių, buvo. Iš pradžių dar mačiau 21,1km lyderį, bet paskui ilgą laiką bėgau visiškai vienas - nei priekyje, nei gale nieko. Tiesa pabaigoje kažkas ėmė artėti, bet kiek padidinęs tempą ramiai finišavau, stadione dar vos pro kitą pusę į finišą neatbėgęs. Laikas tragiškas, bet kai beveik be apųilimo ir dar tokia trasa gal ir ne taip jau blogai.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, išsimaudžiau ir ilgokai laukiau apdovanojimų. Taurė, duonos gaminiai ir gyva gėlė - pirmą kartą gyva per tiek metų.
Apskritai varžybos paliko gana dviprasmiškų atsiminimų: įdomi, nors ir sunki trasa, nemažas dalyvio paketas, bet didelis chaosas kalbant apie 10km organizavimą, visiškas nesusipratimas su startu. Galėtų iš pradžių stadioną susitvarkyti, kuris nuo tarybinių laikų jokio remonto nematė, o tik griovimą, kad bent nuotraukos gražesnės atrodytų starto metu. Bet bėgantiems 21,1km turėjo būti visai neblogos varžybos.
Kauno maratonas 2017
Planuojant savo varžybas prieš sezoną šios varžybos turėjo man būti vienos iš pagrindinių, bet viskas susidėliojo priešingai: po bėgimo Alytuje daugiau kovojau su liga, nei bėgiojau. Iki savaitės vidurio gyvanau grafiku ryte 36,0C, vakare 38,1C ir savijauta visai ne kažką. Ketvirtadienį lyg ir nebebuvo tokių svyravimų ir jau pagalvojau apie bėgimą Kaune.Logiškai mąstant nieko gero nesitikėjau ir dar svarsčiau ar 5km ar 10km bėgti - šiaip ar taip į prizininkus labai sunku tikėtis patekti su tokia savijauta. Bet jei pernai 5km ir su geresne savijauta prastai subėgau, tai geriau jau 10, gal netyčia ,,pramuš".
Nuvažiavau į varžybas ir sunkiai radau vietą pasistatyti mašiną, bet vis tik radau. Dar greitai nubėgau iki kolegos, pas kurį buvo mano numeris ir pradėjau apšilinėti. Savijauta ne pati geriausai, o ir oras visai ne bėgimui skirtas - jei ryte dar buvo puikus, tai po piretų išlindo saulė ir jau ne juokais pradėjo kaitinti. Na bet pasidariau apšilimą ir stojau į startą. Čia kone iš karto praėjo noras taikytis į prizininkus, kai pamačiau pora olimpiečių ir dar keletą bėgančių šiuo periodu geriau nei aš.
Pagaliau startas ir pasileidom į trasą. Greta pradžia, iš karto 3 nubėgo, aš kaip ir antroje grupėje. Bet žiūriu ilgai netempsiu ir po poros km ją paleidau, prieš tai dar su mašina vos nesusidūręs, kai ši trasoje išlindo iš po posūkio. Pažiūrėjęs į laikrodį prie 3km žymos supratau, kad šiandien tikrai kieko gero nesubėgsiu - laikas treniruočių režimo, prakaitas žliaugia, sveikatos nėra ir jau ,,mirštu"... Dar apsilenkiau vieną varžovą, o apskritai visos varžybos mintyse tik ,,kaip ramiai pabaigti", nes priekyje jau nieko nebepagausiu, o iš galo irgi nemažas atstumas. Taip ir atlingavau iki finišo 5-oje vietoje su visai tragišku laiku. Tradiciniai dalyvių medaliai ir šįkart vanduo, nebe bealkoholis alus. Dar kiek pabėgiojau ir ramiai išvykau iš varžybų.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos - plati papildoma programa, atitvertos gatvės (nors kažkaip mašina vis tik sugebėjo pralįsti), gausus dalyvio krepšelis - jau tradiciškai daug kas, kas buvo pernai, kas buvo Vilniaus maratone ar kituose bėgimuose. Ir renginys su savo dvasia, nors šiemet kai atvažiavau tik į startą ir iš karto po finišo atgal daug jos ir nepajutau. Gražus renginys, nors kažkokių naujovių irgi norėtųsi - jei metai iš metų vis tas pats ir tas pats galimair norą ten dalyvauti prarasti.
Nuvažiavau į varžybas ir sunkiai radau vietą pasistatyti mašiną, bet vis tik radau. Dar greitai nubėgau iki kolegos, pas kurį buvo mano numeris ir pradėjau apšilinėti. Savijauta ne pati geriausai, o ir oras visai ne bėgimui skirtas - jei ryte dar buvo puikus, tai po piretų išlindo saulė ir jau ne juokais pradėjo kaitinti. Na bet pasidariau apšilimą ir stojau į startą. Čia kone iš karto praėjo noras taikytis į prizininkus, kai pamačiau pora olimpiečių ir dar keletą bėgančių šiuo periodu geriau nei aš.
Pagaliau startas ir pasileidom į trasą. Greta pradžia, iš karto 3 nubėgo, aš kaip ir antroje grupėje. Bet žiūriu ilgai netempsiu ir po poros km ją paleidau, prieš tai dar su mašina vos nesusidūręs, kai ši trasoje išlindo iš po posūkio. Pažiūrėjęs į laikrodį prie 3km žymos supratau, kad šiandien tikrai kieko gero nesubėgsiu - laikas treniruočių režimo, prakaitas žliaugia, sveikatos nėra ir jau ,,mirštu"... Dar apsilenkiau vieną varžovą, o apskritai visos varžybos mintyse tik ,,kaip ramiai pabaigti", nes priekyje jau nieko nebepagausiu, o iš galo irgi nemažas atstumas. Taip ir atlingavau iki finišo 5-oje vietoje su visai tragišku laiku. Tradiciniai dalyvių medaliai ir šįkart vanduo, nebe bealkoholis alus. Dar kiek pabėgiojau ir ramiai išvykau iš varžybų.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos - plati papildoma programa, atitvertos gatvės (nors kažkaip mašina vis tik sugebėjo pralįsti), gausus dalyvio krepšelis - jau tradiciškai daug kas, kas buvo pernai, kas buvo Vilniaus maratone ar kituose bėgimuose. Ir renginys su savo dvasia, nors šiemet kai atvažiavau tik į startą ir iš karto po finišo atgal daug jos ir nepajutau. Gražus renginys, nors kažkokių naujovių irgi norėtųsi - jei metai iš metų vis tas pats ir tas pats galimair norą ten dalyvauti prarasti.
Olimpinė diena 2017
Neretai šiais laikais vieną savaitgalį organizuojamas ne vienas, o net keli bėgimai - to pavyzdys šiemet birželio pradžia: stadione LLAF taurės varžybos, olimpinės dienos renginiai (kartu ir bėgimas) Alytuje, sezono atidarymas Neringoje (kartu taip pat bėgimas) bei garsiai išreklamuotas bėgimas Vilniuje. Savotiška dilema kur bėgti, bet palaipsniui susidėliojo: stadionas dabar tokioje stadijoje, kad jau nebedomina ir dar nedomina, todėl atmečiau pirmiausia. Visos kitos kelionės santykinai tolimos ir bene didžiausias rodiklis šiuo atveju bėgimo diena - kadangi vakare sekmadienį į darbą, todėl sekmadieniniai bėgimai Neringoje ir Vilniuje taip pat atkrito. Taigi laukė kelionė į Alytų.
Užsiregistravau internetu iš anksto - 9 eurai atrodo lyg ir nedaug, bet prisiminus ne taip seniai dar nemokamus olimpinės dienos renginius ir išvertus į dar visai neseniai buvusius litus (daugiau nei 30Lt) kiek jau kitokios mintys.
Atvažiavau netoli starto vietos ir nuėjau registruotis - tarsi ir gražu viskas, bet jaučiamas chaosas: nors ir atskiros vietos numeriams pasiimti 5km,10km ir myliai, bet eilė viena ir ta pati neaiškiais principais veikianti. Sugalvoja kuris teisėjas dabar 10km registruojam ir pasikviečia pas save. Informacijos ne itin iš jų išpeši - net kai kažkas paklausė kada mylios startas neatsakė, tik patarė paieškoti lankstinukuose. Na bet atsiėmiau numerį (tik tiek ir tedavė) ir nukeliavau ruoštis bėgti.
Savijauta keistai prasta: lyg ir gerklę skauda, lyg ir galvą, o pats visas kaip šlapiu maišu trenktas. Apšilimo metu tikėjausi, kad gal pagerės kažkiek, bet ne kažką.
Stojau į startą - lyg ir nemažai dalyvių, bet kai kartu visi bėgantys 10km, 5km ir dar ėjikai tai ne taip jau ir daug. Startas ir pajudėjom į trasą centrine miesto gatve, paskui pasukom link Jaunystės parko į pakalnę. Jau nuo pirmų metrų pasidarė aišku, kad ne jaudulys kaltas dėl tokios savijautos, nes geriau tikrai nepasidarė - visiškai nejaučiau savęs, savo bėgimo, tik pagal priešininkus orientavausi tempą. Šiek tiek pabėgus gatve įsukom ir į patį parką, kuriame daugybė visokiausių kitų renginių vyko. Bet pabėgus pora šimtų metrų aštriausias galimas posūkis kone apsisukimas vietoje. Dar koks šimtas metrų ir dar vienas kone toks pat, po kurio trumpas, bet gana status kalnas ir iš karto pakalnė. Jau pirmame rate ten ir paleidau varžovus - tiesiog jau bėgau kaip bėgosi. Prabėgom pro tiltelį ir atsidūrėm gatvėje - šiokia tokia įkalnė ir starto finišo tiesioji. Trasa šiek tiek pažįstama iš bėgimo ,,Žaliaisiais Dzūkijos takais" ir gal ir visai smagi būtų, jei ne tie posūkiai. Viso keturi ratai - kaip jau rašiau jau pirmo rato viduryje likau vienas, kartas nuo karto atsigręždavau atgal ir gana ramiai bėgau link finišosu mintimi, kad tikrai ne šiandien greitai bėgti. Bet galutinis rezultatas dar ne visai tragiškas, o ir atbėgau 3-ias. Tiesa savijauta prasta, o kitą rytą (tik tada ,,dašilo") dar prasčiau pasidarė, kai pasimatau temperatūrą - virš 38C. Labai tikėtina, kad jau ir per varžybas bėgau su temperatūra arba dar ta siaura riba iki temperatūros buvo.
Bet aš to tą dieną dar nežinojau, dar pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurie turėjo būti 14.00. Sunkoka laukti, ilgai, o ir vandens po varžybų niekas nepasiūlė, tik užkabino gana pigų plastmasinį medalį. Taip netoli scenos besėdint apie 13.30 skelbia,kad jau apdovanos bėgikus - ir tikrai 13.40 jau visus kvietė. Taip jau išėjo, kad iš visų prizininkų tik vienas ir teužlipau ant scenos. Tiesa po to dar amžiaus grupių apdovanojimai prie scenos vyko, bet šiemet nebelaukiau, kai pernai paaiškino, kad ,,jau gavai prizą ant scenos, ko dar nori". O apdovanojimai šiemet taurė ir 100e čekis sporto prekių parduotuvėje. Taip atrodo gerai - 100e, bet anksti apsidžiaugiau, nesužinojęs visų papildomų sąlygų.
Anksčiau didelė dalis tokius čekius gavusiųjų tiesiog juos parduodavo kiek pigiau - gryni pinigi, už kuriuos ir tas pačias prekes internetu pigiau nei parduotuvėje galima parsisiųsti ar visai kitur panaudoti. Bet šiemet matyt dėl to jau pagal sąrašą čekių išgryninimas, tik laimėtojas galėjo atsiimti prekes - taigi teko ir man keliauti į parduotuvę. Tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda - gerai dar, kad specialiai nereikėjo važiuoti, prisiderinau prie kitų savo kelionių. Atvykau į Kauną parduotuvę ir iš pradžių apsidžiaugiau - kaip tik akcijos. Asortimentas skurdus, ypač jei kalbama apie rimtesnį bėgimą, o ne sporto stiliaus prekes, nors pati firma tikrai turi platų asortimentą. Jau kaip ir išsirinkau prekes už tą 100e, bet prie kasos dar pranešė papildomų sąlygų - akcijinės kainos negalioja, kaip ir Kauno maratono 30proc. nuolaida. Taigi batai bet kuriuo atveju nebeišeina - pagal kupono sąlygas suma negali viršyti minėtos sumos, o neakcijinių tokios kainos ,,neįkąsti". Teko pasiimti dvi prekes už sumą 99e, nors normaliai perkant kone 30e susitaupytų o jei internetu siųstis dar bent 10-15e. Taigi realiai iš to gauto 100e čekių įsigijau prekių už 60e, o jei dar paieškočiau kitų firmų analogų ir už 30-40e tą patį gaučiau. Na bet dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.
O šiaip varžybos paliko dvejopą įspūdį - tarsi ir gražu viskas, daug spalvų ir pan., bet to gražaus įpakavimo viduje ne pats skaniausias saldainis. Daug chaoso, atmestinumo, daug visa ko, bet mažai koordinavimo. Trasa gerai sužymėta, paprasta, nors tie aštrūs posūkiai kažin ar kam patiko. Dalyvių medaliai pigūs, vandens po bėgimo su žiburiu nerasi, nors ir kaitra. Įdomi tradicija vis kitame mieste rengti olimpines dienas - žiūrėsim kas bus kitais metais, gal nebus dar vienas žingsnis atgal.
Užsiregistravau internetu iš anksto - 9 eurai atrodo lyg ir nedaug, bet prisiminus ne taip seniai dar nemokamus olimpinės dienos renginius ir išvertus į dar visai neseniai buvusius litus (daugiau nei 30Lt) kiek jau kitokios mintys.
Atvažiavau netoli starto vietos ir nuėjau registruotis - tarsi ir gražu viskas, bet jaučiamas chaosas: nors ir atskiros vietos numeriams pasiimti 5km,10km ir myliai, bet eilė viena ir ta pati neaiškiais principais veikianti. Sugalvoja kuris teisėjas dabar 10km registruojam ir pasikviečia pas save. Informacijos ne itin iš jų išpeši - net kai kažkas paklausė kada mylios startas neatsakė, tik patarė paieškoti lankstinukuose. Na bet atsiėmiau numerį (tik tiek ir tedavė) ir nukeliavau ruoštis bėgti.
Savijauta keistai prasta: lyg ir gerklę skauda, lyg ir galvą, o pats visas kaip šlapiu maišu trenktas. Apšilimo metu tikėjausi, kad gal pagerės kažkiek, bet ne kažką.
Stojau į startą - lyg ir nemažai dalyvių, bet kai kartu visi bėgantys 10km, 5km ir dar ėjikai tai ne taip jau ir daug. Startas ir pajudėjom į trasą centrine miesto gatve, paskui pasukom link Jaunystės parko į pakalnę. Jau nuo pirmų metrų pasidarė aišku, kad ne jaudulys kaltas dėl tokios savijautos, nes geriau tikrai nepasidarė - visiškai nejaučiau savęs, savo bėgimo, tik pagal priešininkus orientavausi tempą. Šiek tiek pabėgus gatve įsukom ir į patį parką, kuriame daugybė visokiausių kitų renginių vyko. Bet pabėgus pora šimtų metrų aštriausias galimas posūkis kone apsisukimas vietoje. Dar koks šimtas metrų ir dar vienas kone toks pat, po kurio trumpas, bet gana status kalnas ir iš karto pakalnė. Jau pirmame rate ten ir paleidau varžovus - tiesiog jau bėgau kaip bėgosi. Prabėgom pro tiltelį ir atsidūrėm gatvėje - šiokia tokia įkalnė ir starto finišo tiesioji. Trasa šiek tiek pažįstama iš bėgimo ,,Žaliaisiais Dzūkijos takais" ir gal ir visai smagi būtų, jei ne tie posūkiai. Viso keturi ratai - kaip jau rašiau jau pirmo rato viduryje likau vienas, kartas nuo karto atsigręždavau atgal ir gana ramiai bėgau link finišosu mintimi, kad tikrai ne šiandien greitai bėgti. Bet galutinis rezultatas dar ne visai tragiškas, o ir atbėgau 3-ias. Tiesa savijauta prasta, o kitą rytą (tik tada ,,dašilo") dar prasčiau pasidarė, kai pasimatau temperatūrą - virš 38C. Labai tikėtina, kad jau ir per varžybas bėgau su temperatūra arba dar ta siaura riba iki temperatūros buvo.
Bet aš to tą dieną dar nežinojau, dar pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurie turėjo būti 14.00. Sunkoka laukti, ilgai, o ir vandens po varžybų niekas nepasiūlė, tik užkabino gana pigų plastmasinį medalį. Taip netoli scenos besėdint apie 13.30 skelbia,kad jau apdovanos bėgikus - ir tikrai 13.40 jau visus kvietė. Taip jau išėjo, kad iš visų prizininkų tik vienas ir teužlipau ant scenos. Tiesa po to dar amžiaus grupių apdovanojimai prie scenos vyko, bet šiemet nebelaukiau, kai pernai paaiškino, kad ,,jau gavai prizą ant scenos, ko dar nori". O apdovanojimai šiemet taurė ir 100e čekis sporto prekių parduotuvėje. Taip atrodo gerai - 100e, bet anksti apsidžiaugiau, nesužinojęs visų papildomų sąlygų.
Anksčiau didelė dalis tokius čekius gavusiųjų tiesiog juos parduodavo kiek pigiau - gryni pinigi, už kuriuos ir tas pačias prekes internetu pigiau nei parduotuvėje galima parsisiųsti ar visai kitur panaudoti. Bet šiemet matyt dėl to jau pagal sąrašą čekių išgryninimas, tik laimėtojas galėjo atsiimti prekes - taigi teko ir man keliauti į parduotuvę. Tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda - gerai dar, kad specialiai nereikėjo važiuoti, prisiderinau prie kitų savo kelionių. Atvykau į Kauną parduotuvę ir iš pradžių apsidžiaugiau - kaip tik akcijos. Asortimentas skurdus, ypač jei kalbama apie rimtesnį bėgimą, o ne sporto stiliaus prekes, nors pati firma tikrai turi platų asortimentą. Jau kaip ir išsirinkau prekes už tą 100e, bet prie kasos dar pranešė papildomų sąlygų - akcijinės kainos negalioja, kaip ir Kauno maratono 30proc. nuolaida. Taigi batai bet kuriuo atveju nebeišeina - pagal kupono sąlygas suma negali viršyti minėtos sumos, o neakcijinių tokios kainos ,,neįkąsti". Teko pasiimti dvi prekes už sumą 99e, nors normaliai perkant kone 30e susitaupytų o jei internetu siųstis dar bent 10-15e. Taigi realiai iš to gauto 100e čekių įsigijau prekių už 60e, o jei dar paieškočiau kitų firmų analogų ir už 30-40e tą patį gaučiau. Na bet dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.
O šiaip varžybos paliko dvejopą įspūdį - tarsi ir gražu viskas, daug spalvų ir pan., bet to gražaus įpakavimo viduje ne pats skaniausias saldainis. Daug chaoso, atmestinumo, daug visa ko, bet mažai koordinavimo. Trasa gerai sužymėta, paprasta, nors tie aštrūs posūkiai kažin ar kam patiko. Dalyvių medaliai pigūs, vandens po bėgimo su žiburiu nerasi, nors ir kaitra. Įdomi tradicija vis kitame mieste rengti olimpines dienas - žiūrėsim kas bus kitais metais, gal nebus dar vienas žingsnis atgal.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)