Pastaraisiais metis vi nepavykdavo sudalyvauti šiame bėgime, kadangi vis dubliuodavosi su estafetiniu Medininkai - Vilnius. Bet šiemet Šiaulių kraštas nebesurinko komandos - nebuvo kam organizuoti, o ir norint rasti 7 konkurencingus bėgikus labai sudėtinga. Nors bėgiojančių ir padaugėjo, bet tam tikra prasme bėgimas Šiauliuose miršta... O būdavo laikai, kai pakliūti į komandą ne visada pavykdavo. Palaipsniui ėmė rastis po vieną kitą ,,legionierių", kol galų gale Šiaulių miestas visai nebesurinko ir neberinko komandos. Paskui dar ,,traukė" Šiaulių rajonas, bet kai bėgimas nebeįskaitinis bėgimo taurėje, o ir pagrindinio organizatoriaus nebuvo tuo metu Lietuvoje, tai niekas ir nebeieškojo komandos.
Na bet už tai pasitaikė proga nuvažiuoti vėl į Žaslius - paskutinį kartą čia buvau dar prieš 10 metų, kai dar bėgom į priešingą nei dabar pusę. Kadangi bėgimo taurės įskaitinis turas, tai ir kaina tradicinė registruojantis internetu. Kelionė gana ilgoka, bet kadangi startas neįprastai vėlai nuvykom laiku, radom kur pasiimti numerius ir gana greitai pradėjau apšilinėti, nors daug ir nereikėjo dėl gana karšto oro.
Tradiciškai šiek tiek kalbų prieš startą ir šūvis. Pati starto vieta ne pati patogiausia - siauras kelelis tarp bažnyčios ir ežero. Savotiška grūstis, bet gana greitai įbėgom į plentą. Iš pradžių atrodė lyg ir ne itin bėgasi, tiesioginiai varžovai kiek pabėgo, bet kai pamačiau pirmo km laiką kiek ramiau paliko - tiesiog tempas didelis. Per daug nesistengiau greitai ,,atsilenkti" visų, tuo labiau prisimiaudar, kad čia kalnų - pakalnių tikrai yra. Ir taip po truputį su vienu varžovu gražiai iki plento pabaigos kone visus ir ,,susigaudėm". Šiaip nemėgstu vieškelių, minkštų dangų ir tikėjausi, kad dar ,,prisikabins" kažkas iš varžovų, bet bėgom dviese toliau per takelius, vietomis tiesiog nušienautą pievą, kol įsukom į vieškelį. Dar vienas kalnelis ir vėjas į nugarą - tada supratau, dėl ko visi džiaugdavosi gaisrinės mašinos srove šiame bėgime. Šį kartą vėl ji buvo ant posūkio ir vos nenubėgau tiesiai, nors suktis reikėjo. Miestelyje vėl pasirodė asfaltas, varžovas pagreitėjo ir nieko per daug nebepadariau - gana ramiai finišavau trečias. Po to reikėjo kilti į bažnyčios kalną, nes nieko nebeleido net šalia pereiti starto - finišo vietos. Kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. O palaukti teko - per tą laiką pasiklausėm gyvos muzikos koncerto - skonio reikalas kam patiko, kam ne, bet gyvas garsas visada daugiau vertinamas nei tiesiog muzika iš įrašo.
Pagaliau atėjo ir apdovanojimų laikas. Iš pradžių už amžiaus grupes - pora knygų apie Kaišiadorių kraštą, cheminis valiklis, vietinė duona. Paskui dar bendros įskaitos pirmos penkios vietos piniginiais prizais - nuostatuose to nebuvo, tai ne visi ir sulaukė apdovanojimų.
Apskritai varžybos nustebino teigiama prasme - nors ir bėgimo taurės etapas, bet nebuvo ttradicinio chaoso ir klaidų. Gana įdomi trasa, nemažai savanorių posūkiuose, pasiklysti itin sunku. Savotiška ir aplinka - gal dėl vietos bendruomeniškumo šiltesnė. Profesionaliai padaryti plakatai, stendai, net video klipai. Teigiamas pavyzdys, kaip su nedideliais finansais, bet su dideliu noru ir bendruomeniškumu pasiekti puikių rezultatų organizuojant renginius.
2017-11-14
2017-11-13
Naisiai - Kryžių kalnas - Naisiai 2017
Jau tapo tradicija Naisių festivalio metu (antrąją dieną) organizuoti ir bėgimą, kuriame, jei tik galiu ir sudalyvauju. Pastaraisiais metais taip jau išeina, kad čia būna ilgiausios mano varžybos - kiek daugiau nei 17km. Tradicija ir tai, kad apie pačias varžybas paskelbiama gana vėlai, kas teigiamai neatsiliepia dalyvių kiekybei. Šiemetinė naujovė - papildomai apdovanojamas pirmas dešimtukas.
Atvykau į startą kiek anksčiau - atsiėmiau numerį, kiek apšilau ir stojom į startą Baltų arenoje. Oras neatrodė labai karštas, o ir vėjas visai ne silpnas. Kaip ir tikėjausi iš po starto vienas iš varžovų nubėgo į priekį, o aš su kitu kiek apsilikom, bet po kokių 3-4km pasigavom jį ir tuo pačiu kartu atitrūkom. Per daug iniciatyvos nerodžiau - vėjas priešinis, o ir mano pasiruošimas man pačiam ne visai aiškus. Bet po truputį pradėjau didinti apsukas. Pribėgom Kryžių kalną, apsukom aplink kryžių aikštėje ir pasileidom atgal. Taip atrodė lyg ir lengviau turėtų būti, bet čia įsijungė kitas faktorius: diena įkaito ir pavėjui dar karščiau viskas pasidarė. Gerai, kad dar pora vandens punktų trasoje buvo. Vienu metu likus kokiems 3km pavyko atitrūkti nuo varžovo ir iki finišo jau atbėgau vienas, nors lengva nebuvo - ypač paskutinė atkarpa prieš miestelį, kai vėjas grynai į nugarą ir užkepino dar saulė. Atbėgau pirmas, po finišo dar gavau magnetuką su varžybų simbolika ir galėjo atsigaivinti vandeniu.
Dar kiek pabėgiojau, nors ne ką tepavyko - bėgau trasa atgal ir žiūriu, kad miestelyje jau parvėda vienas dalyvis kitą. Ne iš gero gyvenimo parveda - jau visai nebesiorientuoja aplinkoje žmogus, bet vis ,,viskas gerai, reikia finišuoti", nors jei ne prilaikymas, jau ir nuvirstų atgal. Dar kiek padėjau, bet žiūrim, kad iki finišo sunkiai bus, tai pasodinom pavėsyje, nubėgau prie teisėjų ir šie operatyviai iškvietė greitąją pagalbą. Jau pernai teko patirti, kad mandagumo budintys medikai ne per daug turi, bet lyg ir atliko savo darbą - bent jau arenoje po gero laiko tarpo pasirodė šis dalyvis ir kirto finišo liniją.
Dar teko kiek palaukti apdovanojimų, bet pagaliau ir jie atėjo. Apdovanojo kiekvieną amžiaus grupę - molinės vazos - taurės nugalėtojams, medaliai visiems prizininkams. Taip pat pirmam dešimtukui dar po vieną molinę vazą - taurę, o absoliučiai pirmam priešingai nei anksčiau triušiukas ar ožys, o 100e čekis sporto prekių parduotuvėje.
Apskritai varžybos jau tradicinės, kažko naujo neatsiranda, bet pakankamai gerai organizuotos, o dar įvertinus, kad be registracijos startinių mokesčių (kas darosi reta šiais laikais), visai neblogas neblogas variantas. Jei gerai supratau, tai varžybų trasos kelias, kuridabar yra vieškelis, yra patekusi į asfaltuojamų kelių sąrašą, todėl galbūt greitai trasa bus visa plentinė, gal tai padės kiek daugiau dalyvių pritraukti.
Atvykau į startą kiek anksčiau - atsiėmiau numerį, kiek apšilau ir stojom į startą Baltų arenoje. Oras neatrodė labai karštas, o ir vėjas visai ne silpnas. Kaip ir tikėjausi iš po starto vienas iš varžovų nubėgo į priekį, o aš su kitu kiek apsilikom, bet po kokių 3-4km pasigavom jį ir tuo pačiu kartu atitrūkom. Per daug iniciatyvos nerodžiau - vėjas priešinis, o ir mano pasiruošimas man pačiam ne visai aiškus. Bet po truputį pradėjau didinti apsukas. Pribėgom Kryžių kalną, apsukom aplink kryžių aikštėje ir pasileidom atgal. Taip atrodė lyg ir lengviau turėtų būti, bet čia įsijungė kitas faktorius: diena įkaito ir pavėjui dar karščiau viskas pasidarė. Gerai, kad dar pora vandens punktų trasoje buvo. Vienu metu likus kokiems 3km pavyko atitrūkti nuo varžovo ir iki finišo jau atbėgau vienas, nors lengva nebuvo - ypač paskutinė atkarpa prieš miestelį, kai vėjas grynai į nugarą ir užkepino dar saulė. Atbėgau pirmas, po finišo dar gavau magnetuką su varžybų simbolika ir galėjo atsigaivinti vandeniu.
Dar kiek pabėgiojau, nors ne ką tepavyko - bėgau trasa atgal ir žiūriu, kad miestelyje jau parvėda vienas dalyvis kitą. Ne iš gero gyvenimo parveda - jau visai nebesiorientuoja aplinkoje žmogus, bet vis ,,viskas gerai, reikia finišuoti", nors jei ne prilaikymas, jau ir nuvirstų atgal. Dar kiek padėjau, bet žiūrim, kad iki finišo sunkiai bus, tai pasodinom pavėsyje, nubėgau prie teisėjų ir šie operatyviai iškvietė greitąją pagalbą. Jau pernai teko patirti, kad mandagumo budintys medikai ne per daug turi, bet lyg ir atliko savo darbą - bent jau arenoje po gero laiko tarpo pasirodė šis dalyvis ir kirto finišo liniją.
Dar teko kiek palaukti apdovanojimų, bet pagaliau ir jie atėjo. Apdovanojo kiekvieną amžiaus grupę - molinės vazos - taurės nugalėtojams, medaliai visiems prizininkams. Taip pat pirmam dešimtukui dar po vieną molinę vazą - taurę, o absoliučiai pirmam priešingai nei anksčiau triušiukas ar ožys, o 100e čekis sporto prekių parduotuvėje.
Apskritai varžybos jau tradicinės, kažko naujo neatsiranda, bet pakankamai gerai organizuotos, o dar įvertinus, kad be registracijos startinių mokesčių (kas darosi reta šiais laikais), visai neblogas neblogas variantas. Jei gerai supratau, tai varžybų trasos kelias, kuridabar yra vieškelis, yra patekusi į asfaltuojamų kelių sąrašą, todėl galbūt greitai trasa bus visa plentinė, gal tai padės kiek daugiau dalyvių pritraukti.
Bėgimas Mažeikiuose liepos 6-ąją
Kartais būna savaitgalių, kai ne vienas bėgimas organizuojamas Lietuvoje, bet kartais būna ir taip, kad ir tą pačią dieną jų pasitaiko ne vienas. Vienas iš tokių atvejų liepos 6-oji, karaliaus Mindaugo diena. Šiemet šią dieną vyko bent 6 bėgimai: tradicinis Vilniuje aplink Žaliuosius ežerus, taip pat Vilniuje nevaržybinis bėgimas su vėliavomis senamiestyje, taip pat bėgimai Kaišiadoryse, Radviliškyje, Raudondvaryje ir Mažeikiuose. Vos ne visur nrėjosi nuvažiuoti ir sudalyvauti, bet pasirinkau paskutinįjį daugiau dėl šeimyninių aplinkybių. Nors pats bėgimas nenusimatė pats rimčiausias, bet kaip treniruotė prieš laukiančias varžybas Naisiuose visai tiko.
Taigi nuvykau dar iš vakaro į Mažeikius, pabėgiojau po galimas trasos vietas ir ryte vietoj apšilimo nubėgau iki starto vietos prie savivaldybės. Užsiregistravau, dar kiek pabėgiojau ir greitai atėjo starto laikas. Oras visai vėsokas, kaip liepos mėnesiui, savijauta irgi šiaip sau, dalyvių taip pat ne per daugiausiai, nors kaip vietiniam bėgimui visai nieko. Po trumpų kalbų buvo duotas ir startas - net nustebau, kai pirmą km teko vos ne vytis varžovus, priešingai nei Elektrėnuose. Taip prabėgom geležinkelį, pasukom pro ledo areną ir po truputį ,,atsikabino" varžovai. Priekyje lydėjo dviratininkas, prie sankryžų laukė policija. Prabėgom pro vietinį prekybos centrą ir prasidėjo žvyrkelis. Jam pasibaigus šiek tiek trasos pievos takeliu ir pasiekėm Mažeikių bėgikams reikšmingiausią vietą, vadinamą ,,5 kalnais", nuo ko ir kilo bėgimo klubo pavadinimas. Ir jei anksčiau tai buvo ne pačia geriausia reputacija garsėjanti vieta, tai dabar gražiai sutvarkyta aplinka, lauko treniruokliai, aikštelės ir pan. šią vietą bent jau dieną padarė patrauklia vieta. Taigi 1,5 rato aplink šią vietovę takeliais ir pro taką link stadiono kirtęs pagrindinį plentą, pro kapines pasiekiau ir finišo vietą, Pavenčius, 1-as, artimiausią varžovą (ir ne iš tų, kurie pradžioje man tempą diktavo) berods pora minučių aplenkęs. O ten labai jau ,,atsipūtę" teisėjai laukė - iš pradžių 5,5km be 30min net nelaukė atbėgančiųjų.
Dar kiek pabėgiojau, teko ir interviu duoti vietiniam laikraščiui - niekada nemėgau to daryti, vien dėl to, kad retai kada parašo tai, ką norėjai pasakyti, žymiai dažniau kas jiems patinka, ypač jei tai ne sporto žmogus. Po to teko ilgokai laukti apdovanojimų - nors prizininkai jau greitai buvo žinomi, bet teisėja nusprendė susivesti visus rezultatus rankiniu būdu. Ir visai nesvarbu, kad lauke lietus ir gana vėsoka - gerai, kad dar vietiniai draugai treningą davė apsirengti. Bet pagaliau atėjo ir apdovanojimų laikas - medalis už Mažeikių krašto žaidynių prizines vietas.
Apskritai varžybos paprastai organizuotos - viskas rankiniu būdu, registracija, laikas, nors tai tokiam renginiui, kai tiek dalyvių, nėra blogai. Trasa gerai paruošta - ir policija saugojo, ir dviratininkas lydėjo, ir trasoje savanorių buvo. Tiesa vietoj išvakarėse skelbtų 6km, beliko apie 5,5km. Aišku finišo teisėjų darbas vertas kritikos, tikriausiai žmonės su sportu ne kažką gyvenime bendro turintys, jei toks jų mąstymas. Bet apskritai kaip ir tikėjausi varžybos ne pačios rimčiausios, bet išbandymui visai įdomios ir kontrolinis prieš Naisių bėgimą taip pat neblogas.
Taigi nuvykau dar iš vakaro į Mažeikius, pabėgiojau po galimas trasos vietas ir ryte vietoj apšilimo nubėgau iki starto vietos prie savivaldybės. Užsiregistravau, dar kiek pabėgiojau ir greitai atėjo starto laikas. Oras visai vėsokas, kaip liepos mėnesiui, savijauta irgi šiaip sau, dalyvių taip pat ne per daugiausiai, nors kaip vietiniam bėgimui visai nieko. Po trumpų kalbų buvo duotas ir startas - net nustebau, kai pirmą km teko vos ne vytis varžovus, priešingai nei Elektrėnuose. Taip prabėgom geležinkelį, pasukom pro ledo areną ir po truputį ,,atsikabino" varžovai. Priekyje lydėjo dviratininkas, prie sankryžų laukė policija. Prabėgom pro vietinį prekybos centrą ir prasidėjo žvyrkelis. Jam pasibaigus šiek tiek trasos pievos takeliu ir pasiekėm Mažeikių bėgikams reikšmingiausią vietą, vadinamą ,,5 kalnais", nuo ko ir kilo bėgimo klubo pavadinimas. Ir jei anksčiau tai buvo ne pačia geriausia reputacija garsėjanti vieta, tai dabar gražiai sutvarkyta aplinka, lauko treniruokliai, aikštelės ir pan. šią vietą bent jau dieną padarė patrauklia vieta. Taigi 1,5 rato aplink šią vietovę takeliais ir pro taką link stadiono kirtęs pagrindinį plentą, pro kapines pasiekiau ir finišo vietą, Pavenčius, 1-as, artimiausią varžovą (ir ne iš tų, kurie pradžioje man tempą diktavo) berods pora minučių aplenkęs. O ten labai jau ,,atsipūtę" teisėjai laukė - iš pradžių 5,5km be 30min net nelaukė atbėgančiųjų.
Dar kiek pabėgiojau, teko ir interviu duoti vietiniam laikraščiui - niekada nemėgau to daryti, vien dėl to, kad retai kada parašo tai, ką norėjai pasakyti, žymiai dažniau kas jiems patinka, ypač jei tai ne sporto žmogus. Po to teko ilgokai laukti apdovanojimų - nors prizininkai jau greitai buvo žinomi, bet teisėja nusprendė susivesti visus rezultatus rankiniu būdu. Ir visai nesvarbu, kad lauke lietus ir gana vėsoka - gerai, kad dar vietiniai draugai treningą davė apsirengti. Bet pagaliau atėjo ir apdovanojimų laikas - medalis už Mažeikių krašto žaidynių prizines vietas.
Apskritai varžybos paprastai organizuotos - viskas rankiniu būdu, registracija, laikas, nors tai tokiam renginiui, kai tiek dalyvių, nėra blogai. Trasa gerai paruošta - ir policija saugojo, ir dviratininkas lydėjo, ir trasoje savanorių buvo. Tiesa vietoj išvakarėse skelbtų 6km, beliko apie 5,5km. Aišku finišo teisėjų darbas vertas kritikos, tikriausiai žmonės su sportu ne kažką gyvenime bendro turintys, jei toks jų mąstymas. Bet apskritai kaip ir tikėjausi varžybos ne pačios rimčiausios, bet išbandymui visai įdomios ir kontrolinis prieš Naisių bėgimą taip pat neblogas.
Aplink Elektrėnų marias
Vienas seniausių Lietuvoje bėgimų, nors jame vis dar nebuvau iki šiol dalyvavęs. Taigi atėjo metas ištaisyti tai. Dar kiek svarsčiau ką bėgti - ar 21,1km ar 10km, bet pasirinkau trumpesniąją distanciją - po Kauno vis tik pagaliau nuėjau pas gydytoją ir bronchitą ,,pripaišė", prirašė vaistų ir po jų lyg ir viskas geriau pasidarė. Aišku pasiruošimas ne visai sklandus, todėl neverta juokauti su 21,1km.
Nuvykau į starto vietą, atsiėmėm numerius, dalyvio maišelį su košės pakuote, vandeniu su citrina ir ėmėm laukti starto. Prieš tai pabandę išsiaiškinti kur ir kada jis bus. Paaiškino, kad 11.00 visus kartu paleis. Keistokai pasirodė, tuo labiau, kad žemėlapiuose 10km trasa sutapo su pabaiga 21,1km. Paskui dar kitus paaiškino, kad išveš į starto vietą. Oras ne itin atrodė - lietus ir gana vėsoka, bet artėjant startui šilo ir lietus liovėsi.
Atvykom prieš 11 į startą, kur pagaliau viską sudėliojo į vietas: visus paleis į startą kartu, tik 21,1km bėgs į varžybas, o 10km išveš į starto vietą autobusu, kuris stovės už stadiono. Toks beprasmis, mano akimis, dalykas, tik ,,pakazuhai", kad daug dalyvių susirinko.
Na bet tiek jau to - startavom ir sulipom į autobusą, kuris visai neskubėjo važiuoti. O ir pradėjęs dar nemažą laiko dalį ,,vilkosi" paskui bėgimo dalyvius. Atvykom į starto vietą ir dar paklausėm kada startas - tai maždaug prabėgs lyderiai ir už kokių 10 min paleisim. Iš karto išbėgau kiek apšilti, bet nedaug tesigavo bėgimo - po 5min jau dariau mankštą ir tuo metu prabėgo 21,1km lyderis. Dar spėjau pasidėti daiktus, už kokių 30m iki starto segiausi numerį ir staiga matau, kad visi jau pasileido į trasą. Greitai puoliau vytis net laiką pamiršęs nusispausti. Visa laimė man, kad rimtai bėgančių ne itin buvo - gana greitai pasivijau ir tuo pačiu pabėgau, nes niekas taip ir ,,neužsikabino". O trasa pasirodė visai įdomi - vienas kalnas, kitas, paskui jau ir nebeskaičiavau kiek ten jų, kaip ir pakalnių, buvo. Iš pradžių dar mačiau 21,1km lyderį, bet paskui ilgą laiką bėgau visiškai vienas - nei priekyje, nei gale nieko. Tiesa pabaigoje kažkas ėmė artėti, bet kiek padidinęs tempą ramiai finišavau, stadione dar vos pro kitą pusę į finišą neatbėgęs. Laikas tragiškas, bet kai beveik be apųilimo ir dar tokia trasa gal ir ne taip jau blogai.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, išsimaudžiau ir ilgokai laukiau apdovanojimų. Taurė, duonos gaminiai ir gyva gėlė - pirmą kartą gyva per tiek metų.
Apskritai varžybos paliko gana dviprasmiškų atsiminimų: įdomi, nors ir sunki trasa, nemažas dalyvio paketas, bet didelis chaosas kalbant apie 10km organizavimą, visiškas nesusipratimas su startu. Galėtų iš pradžių stadioną susitvarkyti, kuris nuo tarybinių laikų jokio remonto nematė, o tik griovimą, kad bent nuotraukos gražesnės atrodytų starto metu. Bet bėgantiems 21,1km turėjo būti visai neblogos varžybos.
Nuvykau į starto vietą, atsiėmėm numerius, dalyvio maišelį su košės pakuote, vandeniu su citrina ir ėmėm laukti starto. Prieš tai pabandę išsiaiškinti kur ir kada jis bus. Paaiškino, kad 11.00 visus kartu paleis. Keistokai pasirodė, tuo labiau, kad žemėlapiuose 10km trasa sutapo su pabaiga 21,1km. Paskui dar kitus paaiškino, kad išveš į starto vietą. Oras ne itin atrodė - lietus ir gana vėsoka, bet artėjant startui šilo ir lietus liovėsi.
Atvykom prieš 11 į startą, kur pagaliau viską sudėliojo į vietas: visus paleis į startą kartu, tik 21,1km bėgs į varžybas, o 10km išveš į starto vietą autobusu, kuris stovės už stadiono. Toks beprasmis, mano akimis, dalykas, tik ,,pakazuhai", kad daug dalyvių susirinko.
Na bet tiek jau to - startavom ir sulipom į autobusą, kuris visai neskubėjo važiuoti. O ir pradėjęs dar nemažą laiko dalį ,,vilkosi" paskui bėgimo dalyvius. Atvykom į starto vietą ir dar paklausėm kada startas - tai maždaug prabėgs lyderiai ir už kokių 10 min paleisim. Iš karto išbėgau kiek apšilti, bet nedaug tesigavo bėgimo - po 5min jau dariau mankštą ir tuo metu prabėgo 21,1km lyderis. Dar spėjau pasidėti daiktus, už kokių 30m iki starto segiausi numerį ir staiga matau, kad visi jau pasileido į trasą. Greitai puoliau vytis net laiką pamiršęs nusispausti. Visa laimė man, kad rimtai bėgančių ne itin buvo - gana greitai pasivijau ir tuo pačiu pabėgau, nes niekas taip ir ,,neužsikabino". O trasa pasirodė visai įdomi - vienas kalnas, kitas, paskui jau ir nebeskaičiavau kiek ten jų, kaip ir pakalnių, buvo. Iš pradžių dar mačiau 21,1km lyderį, bet paskui ilgą laiką bėgau visiškai vienas - nei priekyje, nei gale nieko. Tiesa pabaigoje kažkas ėmė artėti, bet kiek padidinęs tempą ramiai finišavau, stadione dar vos pro kitą pusę į finišą neatbėgęs. Laikas tragiškas, bet kai beveik be apųilimo ir dar tokia trasa gal ir ne taip jau blogai.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, išsimaudžiau ir ilgokai laukiau apdovanojimų. Taurė, duonos gaminiai ir gyva gėlė - pirmą kartą gyva per tiek metų.
Apskritai varžybos paliko gana dviprasmiškų atsiminimų: įdomi, nors ir sunki trasa, nemažas dalyvio paketas, bet didelis chaosas kalbant apie 10km organizavimą, visiškas nesusipratimas su startu. Galėtų iš pradžių stadioną susitvarkyti, kuris nuo tarybinių laikų jokio remonto nematė, o tik griovimą, kad bent nuotraukos gražesnės atrodytų starto metu. Bet bėgantiems 21,1km turėjo būti visai neblogos varžybos.
Kauno maratonas 2017
Planuojant savo varžybas prieš sezoną šios varžybos turėjo man būti vienos iš pagrindinių, bet viskas susidėliojo priešingai: po bėgimo Alytuje daugiau kovojau su liga, nei bėgiojau. Iki savaitės vidurio gyvanau grafiku ryte 36,0C, vakare 38,1C ir savijauta visai ne kažką. Ketvirtadienį lyg ir nebebuvo tokių svyravimų ir jau pagalvojau apie bėgimą Kaune.Logiškai mąstant nieko gero nesitikėjau ir dar svarsčiau ar 5km ar 10km bėgti - šiaip ar taip į prizininkus labai sunku tikėtis patekti su tokia savijauta. Bet jei pernai 5km ir su geresne savijauta prastai subėgau, tai geriau jau 10, gal netyčia ,,pramuš".
Nuvažiavau į varžybas ir sunkiai radau vietą pasistatyti mašiną, bet vis tik radau. Dar greitai nubėgau iki kolegos, pas kurį buvo mano numeris ir pradėjau apšilinėti. Savijauta ne pati geriausai, o ir oras visai ne bėgimui skirtas - jei ryte dar buvo puikus, tai po piretų išlindo saulė ir jau ne juokais pradėjo kaitinti. Na bet pasidariau apšilimą ir stojau į startą. Čia kone iš karto praėjo noras taikytis į prizininkus, kai pamačiau pora olimpiečių ir dar keletą bėgančių šiuo periodu geriau nei aš.
Pagaliau startas ir pasileidom į trasą. Greta pradžia, iš karto 3 nubėgo, aš kaip ir antroje grupėje. Bet žiūriu ilgai netempsiu ir po poros km ją paleidau, prieš tai dar su mašina vos nesusidūręs, kai ši trasoje išlindo iš po posūkio. Pažiūrėjęs į laikrodį prie 3km žymos supratau, kad šiandien tikrai kieko gero nesubėgsiu - laikas treniruočių režimo, prakaitas žliaugia, sveikatos nėra ir jau ,,mirštu"... Dar apsilenkiau vieną varžovą, o apskritai visos varžybos mintyse tik ,,kaip ramiai pabaigti", nes priekyje jau nieko nebepagausiu, o iš galo irgi nemažas atstumas. Taip ir atlingavau iki finišo 5-oje vietoje su visai tragišku laiku. Tradiciniai dalyvių medaliai ir šįkart vanduo, nebe bealkoholis alus. Dar kiek pabėgiojau ir ramiai išvykau iš varžybų.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos - plati papildoma programa, atitvertos gatvės (nors kažkaip mašina vis tik sugebėjo pralįsti), gausus dalyvio krepšelis - jau tradiciškai daug kas, kas buvo pernai, kas buvo Vilniaus maratone ar kituose bėgimuose. Ir renginys su savo dvasia, nors šiemet kai atvažiavau tik į startą ir iš karto po finišo atgal daug jos ir nepajutau. Gražus renginys, nors kažkokių naujovių irgi norėtųsi - jei metai iš metų vis tas pats ir tas pats galimair norą ten dalyvauti prarasti.
Nuvažiavau į varžybas ir sunkiai radau vietą pasistatyti mašiną, bet vis tik radau. Dar greitai nubėgau iki kolegos, pas kurį buvo mano numeris ir pradėjau apšilinėti. Savijauta ne pati geriausai, o ir oras visai ne bėgimui skirtas - jei ryte dar buvo puikus, tai po piretų išlindo saulė ir jau ne juokais pradėjo kaitinti. Na bet pasidariau apšilimą ir stojau į startą. Čia kone iš karto praėjo noras taikytis į prizininkus, kai pamačiau pora olimpiečių ir dar keletą bėgančių šiuo periodu geriau nei aš.
Pagaliau startas ir pasileidom į trasą. Greta pradžia, iš karto 3 nubėgo, aš kaip ir antroje grupėje. Bet žiūriu ilgai netempsiu ir po poros km ją paleidau, prieš tai dar su mašina vos nesusidūręs, kai ši trasoje išlindo iš po posūkio. Pažiūrėjęs į laikrodį prie 3km žymos supratau, kad šiandien tikrai kieko gero nesubėgsiu - laikas treniruočių režimo, prakaitas žliaugia, sveikatos nėra ir jau ,,mirštu"... Dar apsilenkiau vieną varžovą, o apskritai visos varžybos mintyse tik ,,kaip ramiai pabaigti", nes priekyje jau nieko nebepagausiu, o iš galo irgi nemažas atstumas. Taip ir atlingavau iki finišo 5-oje vietoje su visai tragišku laiku. Tradiciniai dalyvių medaliai ir šįkart vanduo, nebe bealkoholis alus. Dar kiek pabėgiojau ir ramiai išvykau iš varžybų.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos - plati papildoma programa, atitvertos gatvės (nors kažkaip mašina vis tik sugebėjo pralįsti), gausus dalyvio krepšelis - jau tradiciškai daug kas, kas buvo pernai, kas buvo Vilniaus maratone ar kituose bėgimuose. Ir renginys su savo dvasia, nors šiemet kai atvažiavau tik į startą ir iš karto po finišo atgal daug jos ir nepajutau. Gražus renginys, nors kažkokių naujovių irgi norėtųsi - jei metai iš metų vis tas pats ir tas pats galimair norą ten dalyvauti prarasti.
Olimpinė diena 2017
Neretai šiais laikais vieną savaitgalį organizuojamas ne vienas, o net keli bėgimai - to pavyzdys šiemet birželio pradžia: stadione LLAF taurės varžybos, olimpinės dienos renginiai (kartu ir bėgimas) Alytuje, sezono atidarymas Neringoje (kartu taip pat bėgimas) bei garsiai išreklamuotas bėgimas Vilniuje. Savotiška dilema kur bėgti, bet palaipsniui susidėliojo: stadionas dabar tokioje stadijoje, kad jau nebedomina ir dar nedomina, todėl atmečiau pirmiausia. Visos kitos kelionės santykinai tolimos ir bene didžiausias rodiklis šiuo atveju bėgimo diena - kadangi vakare sekmadienį į darbą, todėl sekmadieniniai bėgimai Neringoje ir Vilniuje taip pat atkrito. Taigi laukė kelionė į Alytų.
Užsiregistravau internetu iš anksto - 9 eurai atrodo lyg ir nedaug, bet prisiminus ne taip seniai dar nemokamus olimpinės dienos renginius ir išvertus į dar visai neseniai buvusius litus (daugiau nei 30Lt) kiek jau kitokios mintys.
Atvažiavau netoli starto vietos ir nuėjau registruotis - tarsi ir gražu viskas, bet jaučiamas chaosas: nors ir atskiros vietos numeriams pasiimti 5km,10km ir myliai, bet eilė viena ir ta pati neaiškiais principais veikianti. Sugalvoja kuris teisėjas dabar 10km registruojam ir pasikviečia pas save. Informacijos ne itin iš jų išpeši - net kai kažkas paklausė kada mylios startas neatsakė, tik patarė paieškoti lankstinukuose. Na bet atsiėmiau numerį (tik tiek ir tedavė) ir nukeliavau ruoštis bėgti.
Savijauta keistai prasta: lyg ir gerklę skauda, lyg ir galvą, o pats visas kaip šlapiu maišu trenktas. Apšilimo metu tikėjausi, kad gal pagerės kažkiek, bet ne kažką.
Stojau į startą - lyg ir nemažai dalyvių, bet kai kartu visi bėgantys 10km, 5km ir dar ėjikai tai ne taip jau ir daug. Startas ir pajudėjom į trasą centrine miesto gatve, paskui pasukom link Jaunystės parko į pakalnę. Jau nuo pirmų metrų pasidarė aišku, kad ne jaudulys kaltas dėl tokios savijautos, nes geriau tikrai nepasidarė - visiškai nejaučiau savęs, savo bėgimo, tik pagal priešininkus orientavausi tempą. Šiek tiek pabėgus gatve įsukom ir į patį parką, kuriame daugybė visokiausių kitų renginių vyko. Bet pabėgus pora šimtų metrų aštriausias galimas posūkis kone apsisukimas vietoje. Dar koks šimtas metrų ir dar vienas kone toks pat, po kurio trumpas, bet gana status kalnas ir iš karto pakalnė. Jau pirmame rate ten ir paleidau varžovus - tiesiog jau bėgau kaip bėgosi. Prabėgom pro tiltelį ir atsidūrėm gatvėje - šiokia tokia įkalnė ir starto finišo tiesioji. Trasa šiek tiek pažįstama iš bėgimo ,,Žaliaisiais Dzūkijos takais" ir gal ir visai smagi būtų, jei ne tie posūkiai. Viso keturi ratai - kaip jau rašiau jau pirmo rato viduryje likau vienas, kartas nuo karto atsigręždavau atgal ir gana ramiai bėgau link finišosu mintimi, kad tikrai ne šiandien greitai bėgti. Bet galutinis rezultatas dar ne visai tragiškas, o ir atbėgau 3-ias. Tiesa savijauta prasta, o kitą rytą (tik tada ,,dašilo") dar prasčiau pasidarė, kai pasimatau temperatūrą - virš 38C. Labai tikėtina, kad jau ir per varžybas bėgau su temperatūra arba dar ta siaura riba iki temperatūros buvo.
Bet aš to tą dieną dar nežinojau, dar pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurie turėjo būti 14.00. Sunkoka laukti, ilgai, o ir vandens po varžybų niekas nepasiūlė, tik užkabino gana pigų plastmasinį medalį. Taip netoli scenos besėdint apie 13.30 skelbia,kad jau apdovanos bėgikus - ir tikrai 13.40 jau visus kvietė. Taip jau išėjo, kad iš visų prizininkų tik vienas ir teužlipau ant scenos. Tiesa po to dar amžiaus grupių apdovanojimai prie scenos vyko, bet šiemet nebelaukiau, kai pernai paaiškino, kad ,,jau gavai prizą ant scenos, ko dar nori". O apdovanojimai šiemet taurė ir 100e čekis sporto prekių parduotuvėje. Taip atrodo gerai - 100e, bet anksti apsidžiaugiau, nesužinojęs visų papildomų sąlygų.
Anksčiau didelė dalis tokius čekius gavusiųjų tiesiog juos parduodavo kiek pigiau - gryni pinigi, už kuriuos ir tas pačias prekes internetu pigiau nei parduotuvėje galima parsisiųsti ar visai kitur panaudoti. Bet šiemet matyt dėl to jau pagal sąrašą čekių išgryninimas, tik laimėtojas galėjo atsiimti prekes - taigi teko ir man keliauti į parduotuvę. Tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda - gerai dar, kad specialiai nereikėjo važiuoti, prisiderinau prie kitų savo kelionių. Atvykau į Kauną parduotuvę ir iš pradžių apsidžiaugiau - kaip tik akcijos. Asortimentas skurdus, ypač jei kalbama apie rimtesnį bėgimą, o ne sporto stiliaus prekes, nors pati firma tikrai turi platų asortimentą. Jau kaip ir išsirinkau prekes už tą 100e, bet prie kasos dar pranešė papildomų sąlygų - akcijinės kainos negalioja, kaip ir Kauno maratono 30proc. nuolaida. Taigi batai bet kuriuo atveju nebeišeina - pagal kupono sąlygas suma negali viršyti minėtos sumos, o neakcijinių tokios kainos ,,neįkąsti". Teko pasiimti dvi prekes už sumą 99e, nors normaliai perkant kone 30e susitaupytų o jei internetu siųstis dar bent 10-15e. Taigi realiai iš to gauto 100e čekių įsigijau prekių už 60e, o jei dar paieškočiau kitų firmų analogų ir už 30-40e tą patį gaučiau. Na bet dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.
O šiaip varžybos paliko dvejopą įspūdį - tarsi ir gražu viskas, daug spalvų ir pan., bet to gražaus įpakavimo viduje ne pats skaniausias saldainis. Daug chaoso, atmestinumo, daug visa ko, bet mažai koordinavimo. Trasa gerai sužymėta, paprasta, nors tie aštrūs posūkiai kažin ar kam patiko. Dalyvių medaliai pigūs, vandens po bėgimo su žiburiu nerasi, nors ir kaitra. Įdomi tradicija vis kitame mieste rengti olimpines dienas - žiūrėsim kas bus kitais metais, gal nebus dar vienas žingsnis atgal.
Užsiregistravau internetu iš anksto - 9 eurai atrodo lyg ir nedaug, bet prisiminus ne taip seniai dar nemokamus olimpinės dienos renginius ir išvertus į dar visai neseniai buvusius litus (daugiau nei 30Lt) kiek jau kitokios mintys.
Atvažiavau netoli starto vietos ir nuėjau registruotis - tarsi ir gražu viskas, bet jaučiamas chaosas: nors ir atskiros vietos numeriams pasiimti 5km,10km ir myliai, bet eilė viena ir ta pati neaiškiais principais veikianti. Sugalvoja kuris teisėjas dabar 10km registruojam ir pasikviečia pas save. Informacijos ne itin iš jų išpeši - net kai kažkas paklausė kada mylios startas neatsakė, tik patarė paieškoti lankstinukuose. Na bet atsiėmiau numerį (tik tiek ir tedavė) ir nukeliavau ruoštis bėgti.
Savijauta keistai prasta: lyg ir gerklę skauda, lyg ir galvą, o pats visas kaip šlapiu maišu trenktas. Apšilimo metu tikėjausi, kad gal pagerės kažkiek, bet ne kažką.
Stojau į startą - lyg ir nemažai dalyvių, bet kai kartu visi bėgantys 10km, 5km ir dar ėjikai tai ne taip jau ir daug. Startas ir pajudėjom į trasą centrine miesto gatve, paskui pasukom link Jaunystės parko į pakalnę. Jau nuo pirmų metrų pasidarė aišku, kad ne jaudulys kaltas dėl tokios savijautos, nes geriau tikrai nepasidarė - visiškai nejaučiau savęs, savo bėgimo, tik pagal priešininkus orientavausi tempą. Šiek tiek pabėgus gatve įsukom ir į patį parką, kuriame daugybė visokiausių kitų renginių vyko. Bet pabėgus pora šimtų metrų aštriausias galimas posūkis kone apsisukimas vietoje. Dar koks šimtas metrų ir dar vienas kone toks pat, po kurio trumpas, bet gana status kalnas ir iš karto pakalnė. Jau pirmame rate ten ir paleidau varžovus - tiesiog jau bėgau kaip bėgosi. Prabėgom pro tiltelį ir atsidūrėm gatvėje - šiokia tokia įkalnė ir starto finišo tiesioji. Trasa šiek tiek pažįstama iš bėgimo ,,Žaliaisiais Dzūkijos takais" ir gal ir visai smagi būtų, jei ne tie posūkiai. Viso keturi ratai - kaip jau rašiau jau pirmo rato viduryje likau vienas, kartas nuo karto atsigręždavau atgal ir gana ramiai bėgau link finišosu mintimi, kad tikrai ne šiandien greitai bėgti. Bet galutinis rezultatas dar ne visai tragiškas, o ir atbėgau 3-ias. Tiesa savijauta prasta, o kitą rytą (tik tada ,,dašilo") dar prasčiau pasidarė, kai pasimatau temperatūrą - virš 38C. Labai tikėtina, kad jau ir per varžybas bėgau su temperatūra arba dar ta siaura riba iki temperatūros buvo.
Bet aš to tą dieną dar nežinojau, dar pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurie turėjo būti 14.00. Sunkoka laukti, ilgai, o ir vandens po varžybų niekas nepasiūlė, tik užkabino gana pigų plastmasinį medalį. Taip netoli scenos besėdint apie 13.30 skelbia,kad jau apdovanos bėgikus - ir tikrai 13.40 jau visus kvietė. Taip jau išėjo, kad iš visų prizininkų tik vienas ir teužlipau ant scenos. Tiesa po to dar amžiaus grupių apdovanojimai prie scenos vyko, bet šiemet nebelaukiau, kai pernai paaiškino, kad ,,jau gavai prizą ant scenos, ko dar nori". O apdovanojimai šiemet taurė ir 100e čekis sporto prekių parduotuvėje. Taip atrodo gerai - 100e, bet anksti apsidžiaugiau, nesužinojęs visų papildomų sąlygų.
Anksčiau didelė dalis tokius čekius gavusiųjų tiesiog juos parduodavo kiek pigiau - gryni pinigi, už kuriuos ir tas pačias prekes internetu pigiau nei parduotuvėje galima parsisiųsti ar visai kitur panaudoti. Bet šiemet matyt dėl to jau pagal sąrašą čekių išgryninimas, tik laimėtojas galėjo atsiimti prekes - taigi teko ir man keliauti į parduotuvę. Tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda - gerai dar, kad specialiai nereikėjo važiuoti, prisiderinau prie kitų savo kelionių. Atvykau į Kauną parduotuvę ir iš pradžių apsidžiaugiau - kaip tik akcijos. Asortimentas skurdus, ypač jei kalbama apie rimtesnį bėgimą, o ne sporto stiliaus prekes, nors pati firma tikrai turi platų asortimentą. Jau kaip ir išsirinkau prekes už tą 100e, bet prie kasos dar pranešė papildomų sąlygų - akcijinės kainos negalioja, kaip ir Kauno maratono 30proc. nuolaida. Taigi batai bet kuriuo atveju nebeišeina - pagal kupono sąlygas suma negali viršyti minėtos sumos, o neakcijinių tokios kainos ,,neįkąsti". Teko pasiimti dvi prekes už sumą 99e, nors normaliai perkant kone 30e susitaupytų o jei internetu siųstis dar bent 10-15e. Taigi realiai iš to gauto 100e čekių įsigijau prekių už 60e, o jei dar paieškočiau kitų firmų analogų ir už 30-40e tą patį gaučiau. Na bet dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.
O šiaip varžybos paliko dvejopą įspūdį - tarsi ir gražu viskas, daug spalvų ir pan., bet to gražaus įpakavimo viduje ne pats skaniausias saldainis. Daug chaoso, atmestinumo, daug visa ko, bet mažai koordinavimo. Trasa gerai sužymėta, paprasta, nors tie aštrūs posūkiai kažin ar kam patiko. Dalyvių medaliai pigūs, vandens po bėgimo su žiburiu nerasi, nors ir kaitra. Įdomi tradicija vis kitame mieste rengti olimpines dienas - žiūrėsim kas bus kitais metais, gal nebus dar vienas žingsnis atgal.
2017-05-23
Rygos maratonas 2017
Jei ne pats gausiausias, tai vienas gausiausių bėgimo renginių Baltijos šalyse, kuriame iki šiol dar nebuvau dalyvavęs. Bet šiemet nutariau pagaliau ir čia nuvykti - registravausi dar iki sausio 1-osios, kaip patys mažiausi startiniai mokesčiai. Nežinojau kiek ir kaip iš viso per žiemą pribėgiosiu, todėl pasirinkau 10km distanciją. Nors ir pigiausiu variantu, bet 13 eurų vis tiek sukainavo.
Tuo pačiu ir nakvynę užsakiau - nors Ryga man arčiau nei Vilnius ar Kaunas, bet retai čia apsilankau, todėl ekskursija taip pat domino.
Prieš varžybas visai nemažai tikėjausi - trasa lyg ir greita, bėgančių taip pat būna, todėl galima ir greitai bandyti prabėgti, nors forma ir nėbuvo pati geriausia - iš po pernai žiemos taip dar ir negrįžtu į tuometinę..
Pagaliau atėjo ir kelionės laikas: ryte dar grįžau iš po naktinio darbo, kiek pamiegojau ir pirmyn į Rygą. Ten įsikūrėm ir pasiėmęs navigaciją nubėgau į varžybų centrą startinio paketo pasiimti. Išėjo apie 4-5km į vieną pusę. Įėjau į varžybų centro pastatą - futbolo maniežą tikriausiai normaliu atveju, kur pirniausiai prie vieno staliuko sutikrin pagal asmens dokumentą, išrašė kažkokį popierių ir nusiuntė prie kito stalo. Ten gavau startinį paketą: startinis numeris, pora reklamų, lankstinukų, žurnalas - viskas sudėtą į medžiaginį maišelį su bėgimo simbolika ir ir atskira ertme numerio lapeliui įsidėti - vėliau visą tą maišelį galima prieš startą palikti organizatorių rūbinėse. Išeiti ne taip jau paprasta - tik per vienas duris, prie kurių dar patikrina numerį ar veikia čipas ir ar tikrai tas numeris duotas. Parbėgau atgal, per tą bėgimą dar maišelį sugebėjau kiek pagadinti - matyt žurnalų kampai ,,padėjo". Dar kiek užkandau ir išėjom po Rygos senamiestį pasivaikščioti.
Rytas išaušo gražus, o ir pati diena kuo toliau, tuo labiau šilo. Šiuo požiūriu labiausiai pasisekė bėgusiems 1/2 maratono - dar pakankamai vėsu. Neįvertinau atšilusio oro, apšilimą dar kiek per šiltai prisirengęs padariau, o ir savijauta keista - lyg ir gerai viskas, bet kažkas ne taip. Likus 5 minutėms iki starto nukeliavau į starto vietą - ne pačiu mandagiausiu keliu perlipdamas per 1,5m tvorą kolonos priekyje, bet niekas nieko nesakė, tik laidus pažiūrėjo kad neužkabinčiau. Prieš pat startą pasitraukė tautiniais kostiumais pasipuošę žmonės ir visus pakvietė prie starto linijos.
Startas ir minia pasielido į priekį. Iš karto į priekį šovė 5 dalyviai, aš taip pat priekyje kitoje grupėje. Greitai ir pirmo km žymė pasirodė - pažiūrėjau ir nustebau: ar čia km prastai sudėlioti ar jį prabėgau greičiau nei per greitėdamas per treniruotes?.. Bet gana greitai supratau, kad km tikriausiai gerai sudėlioti, tik pats ,,užsiroviau" - dar stipriau viskas pasijuto tvyrant tokiam karščiui. Po truputį ėmė lenkti varžovai, o aš tiesiog judėjau įjungęs ,,kreiserį". Paprastai tokiu atveju labai ilga trasa pasidaro, bet šį kartą gana greitai prabėgo - iš tikro trasa visai nenuobodi. Pribėgom ir Latvijos laisvės paminklą, kur atsivėrė, bent mano požiūriu, vienas įdomiausių trasos akcentų: skambant tautinei muzikai ant pakylų da;yvius sveikino tautiniais kostiumais apsirengę žmonės. Kažkaip nuo tos vietos lyg ir kilo noras pagreitėti ir pasivyti priekyje bėgančius dalyvius. Pabandžiau, lyg ir neblogai bėgasi, o ir priekyje žiūriu vienas jau ,,miręs", o kitas netoliese dar bėga. Likus vienam km iki finišo tą vieną apsilenkiau, o kito nespėjau pasivyti. Finišavau, ant kaklo gavau medalį ir greičiau nei per minutę gavau sms per kiek subėgau savąjį 10km. Išeidamas iš finišo zonos dar gavau dalyvio maišelį, kuriame buvo obuolys, vandens 0,75l, razinų 150g ir batonėlis. Po kelių minčių jau internete buvo galima susižinoti ir savo vietą - pasirodo 10-as atbėgau, o savo grupėje 5-as. Tiek laikas, tiek vieta netenkino, bet pridarius pačiam tiek klaidų ir susidėjus dar keletui aspektų taip ir išėjo.
Apskritai varžybos savo organizacija paliekančios įspūdį: daug šiuolaikinių sprendimų, pvz. net programėlės telefonui, kuriose galima stebėti kur tuo metu dalyvis yra. Gana greitos ir įdomios trasos - sunku lyginti dabar su Talinu, nes šiemet jau naujas trasas paruošė. Starto ir finišo paketai panašūs kaip ir Vilniuje - tik nėra nieko nereikalingo ir tiek reklamų ir gausesni nei Taline. Šiaip tikrai kokybiškai surengtos varžybos, kuriose kažkada dar norėsis sudalyvauti tinkamai joms pasiruošus.
Tuo pačiu ir nakvynę užsakiau - nors Ryga man arčiau nei Vilnius ar Kaunas, bet retai čia apsilankau, todėl ekskursija taip pat domino.
Prieš varžybas visai nemažai tikėjausi - trasa lyg ir greita, bėgančių taip pat būna, todėl galima ir greitai bandyti prabėgti, nors forma ir nėbuvo pati geriausia - iš po pernai žiemos taip dar ir negrįžtu į tuometinę..
Pagaliau atėjo ir kelionės laikas: ryte dar grįžau iš po naktinio darbo, kiek pamiegojau ir pirmyn į Rygą. Ten įsikūrėm ir pasiėmęs navigaciją nubėgau į varžybų centrą startinio paketo pasiimti. Išėjo apie 4-5km į vieną pusę. Įėjau į varžybų centro pastatą - futbolo maniežą tikriausiai normaliu atveju, kur pirniausiai prie vieno staliuko sutikrin pagal asmens dokumentą, išrašė kažkokį popierių ir nusiuntė prie kito stalo. Ten gavau startinį paketą: startinis numeris, pora reklamų, lankstinukų, žurnalas - viskas sudėtą į medžiaginį maišelį su bėgimo simbolika ir ir atskira ertme numerio lapeliui įsidėti - vėliau visą tą maišelį galima prieš startą palikti organizatorių rūbinėse. Išeiti ne taip jau paprasta - tik per vienas duris, prie kurių dar patikrina numerį ar veikia čipas ir ar tikrai tas numeris duotas. Parbėgau atgal, per tą bėgimą dar maišelį sugebėjau kiek pagadinti - matyt žurnalų kampai ,,padėjo". Dar kiek užkandau ir išėjom po Rygos senamiestį pasivaikščioti.
Rytas išaušo gražus, o ir pati diena kuo toliau, tuo labiau šilo. Šiuo požiūriu labiausiai pasisekė bėgusiems 1/2 maratono - dar pakankamai vėsu. Neįvertinau atšilusio oro, apšilimą dar kiek per šiltai prisirengęs padariau, o ir savijauta keista - lyg ir gerai viskas, bet kažkas ne taip. Likus 5 minutėms iki starto nukeliavau į starto vietą - ne pačiu mandagiausiu keliu perlipdamas per 1,5m tvorą kolonos priekyje, bet niekas nieko nesakė, tik laidus pažiūrėjo kad neužkabinčiau. Prieš pat startą pasitraukė tautiniais kostiumais pasipuošę žmonės ir visus pakvietė prie starto linijos.
Startas ir minia pasielido į priekį. Iš karto į priekį šovė 5 dalyviai, aš taip pat priekyje kitoje grupėje. Greitai ir pirmo km žymė pasirodė - pažiūrėjau ir nustebau: ar čia km prastai sudėlioti ar jį prabėgau greičiau nei per greitėdamas per treniruotes?.. Bet gana greitai supratau, kad km tikriausiai gerai sudėlioti, tik pats ,,užsiroviau" - dar stipriau viskas pasijuto tvyrant tokiam karščiui. Po truputį ėmė lenkti varžovai, o aš tiesiog judėjau įjungęs ,,kreiserį". Paprastai tokiu atveju labai ilga trasa pasidaro, bet šį kartą gana greitai prabėgo - iš tikro trasa visai nenuobodi. Pribėgom ir Latvijos laisvės paminklą, kur atsivėrė, bent mano požiūriu, vienas įdomiausių trasos akcentų: skambant tautinei muzikai ant pakylų da;yvius sveikino tautiniais kostiumais apsirengę žmonės. Kažkaip nuo tos vietos lyg ir kilo noras pagreitėti ir pasivyti priekyje bėgančius dalyvius. Pabandžiau, lyg ir neblogai bėgasi, o ir priekyje žiūriu vienas jau ,,miręs", o kitas netoliese dar bėga. Likus vienam km iki finišo tą vieną apsilenkiau, o kito nespėjau pasivyti. Finišavau, ant kaklo gavau medalį ir greičiau nei per minutę gavau sms per kiek subėgau savąjį 10km. Išeidamas iš finišo zonos dar gavau dalyvio maišelį, kuriame buvo obuolys, vandens 0,75l, razinų 150g ir batonėlis. Po kelių minčių jau internete buvo galima susižinoti ir savo vietą - pasirodo 10-as atbėgau, o savo grupėje 5-as. Tiek laikas, tiek vieta netenkino, bet pridarius pačiam tiek klaidų ir susidėjus dar keletui aspektų taip ir išėjo.
Apskritai varžybos savo organizacija paliekančios įspūdį: daug šiuolaikinių sprendimų, pvz. net programėlės telefonui, kuriose galima stebėti kur tuo metu dalyvis yra. Gana greitos ir įdomios trasos - sunku lyginti dabar su Talinu, nes šiemet jau naujas trasas paruošė. Starto ir finišo paketai panašūs kaip ir Vilniuje - tik nėra nieko nereikalingo ir tiek reklamų ir gausesni nei Taline. Šiaip tikrai kokybiškai surengtos varžybos, kuriose kažkada dar norėsis sudalyvauti tinkamai joms pasiruošus.
2017-04-12
Senvagė 2017
Teoriškai vienas seniausių bėgimų Lietuvoje, jau skaičiuojantis 49-erius metus, nors pastaraisiais metais iš tradicinio Berčiūnai - Panevėžys liko tik data ir dalis senosios trasos. Jau gana senokai čia bebėgau, todėl pasitaikius progai ja pasinaudojau.
Registracija tradiciškai į taurės etapus išankstinė ir 5eurai. Kiek paskaičiau nuostatus ir nuvykau kiek anksčiau - bet per mažai skaičiau matyt, nuvykau ne prie to viešbučio prie Senvagės, todėl kiek pasivaikščioti teko, o paakui ir mašiną persistatyti.
Oras ne pats geriausias pasitaikė - didelis vėjas, gana vėsu, nors įdienojus pasirodė saulė ir kiek atšilo. Planai ne patys aukščiausi - tiesiog pasitikrinti formą. Kiek apšilau trasa į priekį, bet pribėgęs parkelį pamačiau pora trasą žyminčių kuoliukų - taip ir nesupratau kur jie rodo kelią. Bet vis tiek tikriausiai ne pirmas bėgsiu, o gal dar ir lydės kas nors. Pasirodo per anksti apšilau - startas nukeltas 15 minučių. Iš dalies ir organizatoriai optimistiškai buvo nusiteikę, kad visi parbėgs per 15min 3km, iš kitos pusės tikriausiai koks 60 proc. netilpusių į tą 15min limitą buvo vienos firmos dalyviai, kurie per bėgimo varžybas sugalvojo (tiksliau tikriausiai jų vadovaisuvarė visus) pasireklamuoti.
Taigi palaukėm vėluojančio starto, išsinagrinėjau per tą laiką trasą - ratas aplink Senvagę, pirmyn ir atgal bei dar ratas. Atsistojom į trasą ir vedėjas paaiškino trasą: pirmyn ir parbėgus ratas. Tvoros užtvertos, dviratininkai surikiuoti - na tikriausiai taip ir turi būti.Dar pora foto reklamai ir pagaliau startas.
Iš karto į priekį šovė vienas varžovas, o toliau niekas nenorėjo ,,vesti", todėl teko eiti į priekį. Pirmas km gana lėtokas - ir vėjas priešinis ir jau atšalęs buvau dėl atidėto starto. Bet po to ,,įsibėgau" ir kiek pagreitėjau - pajutau, kaip grupelė už nugaros subyrėjo, bet vienas varžovas ,,prisikabino". Trasa kol kas dar žinoma, bet nustebino atkarpa per pievas palei tiltą - na bet dviratininkai veda, turi žinoti trasą. Kiek netikėtai man ir toliau trasa tęsėsi asfaltu, tikriausiai ne taip seniai išklotu, nes kai paskutinį kartą čia bėgau dar sumintas takelis buvo.
Apsukom kilpą ir pajudėjom atgal - kiek į priekį ir varžovas išėjo, paskui vėl ,,pavedžiau" ir vos nenusukau atgal per pievas, bet gerai kad kolega sušuko, jog į priekį tiesiai reikia bėgti, kur ir dviratininkai su lyderiu matėsi.
Pribėgom ir prie Senvagės ir čia išgirdom, kad vis tik dar 2 ratus reikės apibėgti - pasirodo patys organizatoriai apsižioplino starto metu. Prabėgom pirmą ratą pavėjui visai nieko, bet prieš vėją visai menkas malonumas. Antrame rate truktelėjo varžovas į priekį ir ,,nebeužsikabinau", o dar ir tiesioji prieš vėją - per daug ,,nebemirdamas" ir parbėgau trečias. Po finišo užkabino dalyvio medalį - plastikas, bent jau atrodo pigiai. Laikas iš tikrųjų nuvylė, bet paskui kiek pagerėjo nuotaikos, tai pasigirdo kalbos, kad trasa ilgesnė apie 300m, nes tos kilpos ir bėgimo per žolynus neturėjo būti.
Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Tradiciškai ne itin gausūs čia: taurė, diplomas ir šiėk tiek duonos gaminių, matyt bėgimo taurės rėmėjų.
Apskritai varžybos gana kuklios ir toli gražu neidealiai organizuotos: vėluojantis startas, prastai sužymėta trasa, teisėjai tik posūkyje apsisukime, net dviratininkai gerai nežinojo trasos ir tikriausiai padarė papildomą nereikalingą lanką, o didžiausias ,,susimovimas" du ratai Senvagėje pabaigoje, vietoj planuotų po vieną pradžioje ir pabaigoje. Atstumo atžvilgiu tas pats, bet dalyvių ne vienas keikė dėl to organizatorius, o ir ne visi prabėgo 2 ratus - kai kuriems ir vieno užteko, tuo labiau kad ir patys teisėjai ne itin besusigaudė kam kiek dar reikia bėgti. Ir apskritai visame bėgima savotiška apatija - tarsi ,,reikia" tiesiog organizuoti, o kaip ne taip jau ir svarbu. Pati trasa geru oru gal ir greita, nors kiek nuobodoka - kiek girdėjau dabar jau sertifikuota ir nebesikeičianti ateityje. Palyginus su ankstesniais bėgimai čia vietomis patobulėta, bet minusų taip pat daugiau atsirado ir tikįkimės, kad jie kitais metais bus ištaisyti.
Registracija tradiciškai į taurės etapus išankstinė ir 5eurai. Kiek paskaičiau nuostatus ir nuvykau kiek anksčiau - bet per mažai skaičiau matyt, nuvykau ne prie to viešbučio prie Senvagės, todėl kiek pasivaikščioti teko, o paakui ir mašiną persistatyti.
Oras ne pats geriausias pasitaikė - didelis vėjas, gana vėsu, nors įdienojus pasirodė saulė ir kiek atšilo. Planai ne patys aukščiausi - tiesiog pasitikrinti formą. Kiek apšilau trasa į priekį, bet pribėgęs parkelį pamačiau pora trasą žyminčių kuoliukų - taip ir nesupratau kur jie rodo kelią. Bet vis tiek tikriausiai ne pirmas bėgsiu, o gal dar ir lydės kas nors. Pasirodo per anksti apšilau - startas nukeltas 15 minučių. Iš dalies ir organizatoriai optimistiškai buvo nusiteikę, kad visi parbėgs per 15min 3km, iš kitos pusės tikriausiai koks 60 proc. netilpusių į tą 15min limitą buvo vienos firmos dalyviai, kurie per bėgimo varžybas sugalvojo (tiksliau tikriausiai jų vadovaisuvarė visus) pasireklamuoti.
Taigi palaukėm vėluojančio starto, išsinagrinėjau per tą laiką trasą - ratas aplink Senvagę, pirmyn ir atgal bei dar ratas. Atsistojom į trasą ir vedėjas paaiškino trasą: pirmyn ir parbėgus ratas. Tvoros užtvertos, dviratininkai surikiuoti - na tikriausiai taip ir turi būti.Dar pora foto reklamai ir pagaliau startas.
Iš karto į priekį šovė vienas varžovas, o toliau niekas nenorėjo ,,vesti", todėl teko eiti į priekį. Pirmas km gana lėtokas - ir vėjas priešinis ir jau atšalęs buvau dėl atidėto starto. Bet po to ,,įsibėgau" ir kiek pagreitėjau - pajutau, kaip grupelė už nugaros subyrėjo, bet vienas varžovas ,,prisikabino". Trasa kol kas dar žinoma, bet nustebino atkarpa per pievas palei tiltą - na bet dviratininkai veda, turi žinoti trasą. Kiek netikėtai man ir toliau trasa tęsėsi asfaltu, tikriausiai ne taip seniai išklotu, nes kai paskutinį kartą čia bėgau dar sumintas takelis buvo.
Apsukom kilpą ir pajudėjom atgal - kiek į priekį ir varžovas išėjo, paskui vėl ,,pavedžiau" ir vos nenusukau atgal per pievas, bet gerai kad kolega sušuko, jog į priekį tiesiai reikia bėgti, kur ir dviratininkai su lyderiu matėsi.
Pribėgom ir prie Senvagės ir čia išgirdom, kad vis tik dar 2 ratus reikės apibėgti - pasirodo patys organizatoriai apsižioplino starto metu. Prabėgom pirmą ratą pavėjui visai nieko, bet prieš vėją visai menkas malonumas. Antrame rate truktelėjo varžovas į priekį ir ,,nebeužsikabinau", o dar ir tiesioji prieš vėją - per daug ,,nebemirdamas" ir parbėgau trečias. Po finišo užkabino dalyvio medalį - plastikas, bent jau atrodo pigiai. Laikas iš tikrųjų nuvylė, bet paskui kiek pagerėjo nuotaikos, tai pasigirdo kalbos, kad trasa ilgesnė apie 300m, nes tos kilpos ir bėgimo per žolynus neturėjo būti.
Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Tradiciškai ne itin gausūs čia: taurė, diplomas ir šiėk tiek duonos gaminių, matyt bėgimo taurės rėmėjų.
Apskritai varžybos gana kuklios ir toli gražu neidealiai organizuotos: vėluojantis startas, prastai sužymėta trasa, teisėjai tik posūkyje apsisukime, net dviratininkai gerai nežinojo trasos ir tikriausiai padarė papildomą nereikalingą lanką, o didžiausias ,,susimovimas" du ratai Senvagėje pabaigoje, vietoj planuotų po vieną pradžioje ir pabaigoje. Atstumo atžvilgiu tas pats, bet dalyvių ne vienas keikė dėl to organizatorius, o ir ne visi prabėgo 2 ratus - kai kuriems ir vieno užteko, tuo labiau kad ir patys teisėjai ne itin besusigaudė kam kiek dar reikia bėgti. Ir apskritai visame bėgima savotiška apatija - tarsi ,,reikia" tiesiog organizuoti, o kaip ne taip jau ir svarbu. Pati trasa geru oru gal ir greita, nors kiek nuobodoka - kiek girdėjau dabar jau sertifikuota ir nebesikeičianti ateityje. Palyginus su ankstesniais bėgimai čia vietomis patobulėta, bet minusų taip pat daugiau atsirado ir tikįkimės, kad jie kitais metais bus ištaisyti.
2017-04-09
Runway run 2017
Vienas iš tų bėgimų, dėl kurių kyla klausimas ar tai iš viso bėgimo varžybos ar kažkas susiję su bėgimu. Tradiciškai (bent jau Šiauliuose) daug reklamos šiam renginiui: tv, spauda, internetas, reklamos prie įvažiavimų į miestą - tarsi tai tikrai kažkoks ,,superinis" įvykis. Bet pažiūrėjus į nuostatus supranti, kad tai tikriausiai bus visiškas ,,š.." ir organizatoriai nieko bendro neturi su sportu ar sporto renginių organizavimu: tokio lygio nuostatus gabesni moksleiviai dar ir pradinėse klasėse parašytų. Na bet jau dalyvavau pernai, tai ir šiemet laisvą dieną nusprendžiau ten nuvykti ir pasidareyti treniruotę.
Atvažiavau likus apie valandai iki starto - mašiną jau gana tolokai teko pasistatyti. Nors ir buvo registracija, bet realiai ji niekam nereikalinga: jokių numerių, jokių kitų dalyvių registravimo vietoje. Iš dalies tai paranku patiems orgizatoriams manipuliuojant dalyvių skaičiumi: net spaudoje vieni rašė 3, ki 6, o dar kiti ir visus 10 tūkstančių prirašė.
Pradėjau apšilinėti, iš pradžių kiek tolėliau, o paskui jau ir iki starto vietos susiruošėm su kolegomis. Bet čia organizatoriai sustabdė ir maždaug ,,palaukit 10 minučių, su palyda iki starto bėgsit, negalima bėgti patiems". Susižvalgėm, prisiminiau kaip reguliavo eismo Vilniaus bėgime ir tyliai pajudėjom iki starto vietos. Sugebėjom surasti kelią, nepasiklydom oro uosto pakilimu taku :) Nors bėgti prieš vėją kad ir 3 km lygiu keliu yra žiauriai nuobodu. Kažkur dar galėjo palikti drabužius, bet kaip atbėgau, kaip ir stojau į startą.
Šį kartą jau rimčiau nei pernai bėgau. Iš karto po starto visi pasileido, bet p opros šimtų metrų paaiškjo kas tikrai bėgs, kas tik ,,pirmų šimtų metrų didvyriai". Iš karto nubėgo du varžovai, o aš palaipsniui įsibėgau iki trečios vietos ir taip iki finišo ir atbėgau. Nors ir pavėjui, nors ir tik 3km, bet prailgo bėgimas - sunkiai įsivaizduoju, kaip kažkada oro uosto pakilimo taku kažkada ir 21,1km varžybos buvo..
Iš karto po finišo gavau kaklaskarę, dar kiek pabėgiojau ir tyliai išvažiavau namo, nebesistumdydamas prie arbatos ir bandelių. O ir apdovanojimai ir čia negrėsė: pirma vieta batai, taurė, dar pora maišelių dovanų, o ar 2-a ar 1257-a lygiai tas pats.
Apskritai varžybos pavojingai balansuojančios prie varžybų parodijos slenksčio: silpnas organizatorių supratimas apie varžybų organizavimą, jokių numerių, apskaitos, netgi draudimas patiems nubėgti iki starto vietos. Tą matyt ir fotografai pajautė, nes dauguma foto labiau tiktų nušviesti bėgimą užgavėnių proga, o ne sporto renginiui. Daug išmestų pinigų, daug nereikalingų atributų - kone visur lenda neprofesionalumo grimasos. Tiesiog masinis renginys bėgimo tematika, korio pabaigoje visi gauna kaklaskares ir arbatos su bandelėmis.
Atvažiavau likus apie valandai iki starto - mašiną jau gana tolokai teko pasistatyti. Nors ir buvo registracija, bet realiai ji niekam nereikalinga: jokių numerių, jokių kitų dalyvių registravimo vietoje. Iš dalies tai paranku patiems orgizatoriams manipuliuojant dalyvių skaičiumi: net spaudoje vieni rašė 3, ki 6, o dar kiti ir visus 10 tūkstančių prirašė.
Pradėjau apšilinėti, iš pradžių kiek tolėliau, o paskui jau ir iki starto vietos susiruošėm su kolegomis. Bet čia organizatoriai sustabdė ir maždaug ,,palaukit 10 minučių, su palyda iki starto bėgsit, negalima bėgti patiems". Susižvalgėm, prisiminiau kaip reguliavo eismo Vilniaus bėgime ir tyliai pajudėjom iki starto vietos. Sugebėjom surasti kelią, nepasiklydom oro uosto pakilimu taku :) Nors bėgti prieš vėją kad ir 3 km lygiu keliu yra žiauriai nuobodu. Kažkur dar galėjo palikti drabužius, bet kaip atbėgau, kaip ir stojau į startą.
Šį kartą jau rimčiau nei pernai bėgau. Iš karto po starto visi pasileido, bet p opros šimtų metrų paaiškjo kas tikrai bėgs, kas tik ,,pirmų šimtų metrų didvyriai". Iš karto nubėgo du varžovai, o aš palaipsniui įsibėgau iki trečios vietos ir taip iki finišo ir atbėgau. Nors ir pavėjui, nors ir tik 3km, bet prailgo bėgimas - sunkiai įsivaizduoju, kaip kažkada oro uosto pakilimo taku kažkada ir 21,1km varžybos buvo..
Iš karto po finišo gavau kaklaskarę, dar kiek pabėgiojau ir tyliai išvažiavau namo, nebesistumdydamas prie arbatos ir bandelių. O ir apdovanojimai ir čia negrėsė: pirma vieta batai, taurė, dar pora maišelių dovanų, o ar 2-a ar 1257-a lygiai tas pats.
Apskritai varžybos pavojingai balansuojančios prie varžybų parodijos slenksčio: silpnas organizatorių supratimas apie varžybų organizavimą, jokių numerių, apskaitos, netgi draudimas patiems nubėgti iki starto vietos. Tą matyt ir fotografai pajautė, nes dauguma foto labiau tiktų nušviesti bėgimą užgavėnių proga, o ne sporto renginiui. Daug išmestų pinigų, daug nereikalingų atributų - kone visur lenda neprofesionalumo grimasos. Tiesiog masinis renginys bėgimo tematika, korio pabaigoje visi gauna kaklaskares ir arbatos su bandelėmis.
XXVIII-asis tradicinis bėgimas „Obeliskas A. Kulviečiui – Jonava“
Graži tradicija tapo valstybines šventes pažymėti bėgimu, o kovo 11-oji viena iš gausiausių bėgimų pasiūlą turinčių švenčių - bent 3 šiemet buvo: tradicinis Jonavoje, ne taip žinomas Gargžduose ir neseniai atsiradęs Prienuose. Pastarąjį atmečiau pirmiausiai - trasa kone identiška kažkada vasarą vykusiems bėgimams ,,Birštonas - Prienai" - gana nnuobodus bėgimas, o ir organizacija tąkart kai dalyvavau šlubavo. Simboliškas bėgimas Gargžduose bėgti 11 ratų, bet iš kitos pusės tas ratų sukimas ir ,,pjauna". Galų gale apsistojau prie tradicinio Jonavos varianto, tuo labiau kad dar nebuvau čia įveikęs 15km pagal taisykles - kai pastarąjį kartą (o tai buvo dar tada, kai pirmą kartą čia buvo bėgama 15km) čia bėgau sugebėjom pasiklysti Jonavoje - kaip ir pirmi 18 berods tada bėgusiųjų.
Taigi užsiregistravau, ir nuvykom į vietą. Šiemet visa registracija naujojoje sporto arenoje - patogu bent jau dėl mašinų parkavimo. Atsiėmėm numerius, palaukėm kiek ir išvežė į starto vietą.
Ten apšilome, jau kaip ir laikas startui, bet netikėta bėda - autobusas, kuriame buvo ir mano drabužiai išvažiavo. Aišku ne mano vieno daiktai ten buvo, todėl priešingai nei tąkart Prienuose nepasakė ,,ai bėk taip, finiše susižiūrėsim", šį kartą nukėlė visą startą 15-20min. Diena pakankamai graži tokiam laikotarpiui, tai dar kiek apšilom, kol atvažiavo autobusas, persirengėm ir stojom į startą.
Tradiciškai startas čia gana greitas - iš karto išsitempė grupė. Per daug neskubėjau šį kartą, ramiai prisijungiau vienos grupės, bet ir ši po kelių km ėmė byrėti - vieni ,,užtempė", o aš ,,paleidau" bėgdamas savo tempu. O gpupė toliau byrėjo, ir ėmiau ,,valgyti" per greit pradėjusius: vienas, kitas, dar pora, vienas jau pakelėje vaikšto... Prie 10km žymos dar pora jau visai šalia, bet žiūriu vienas sustojo, paskui ir kitas, o priekyje kitas varžovas jau gana toli. Tada ir prasidėjo nuobodžioji dalis - kelias jau lygus, varžovų šalia nėra, o ir mieste gana nyku - vienas kitas tingintis teisėjas ar savanoris, keletas žmonių krantinėje. Ir aišku ,,nusibaigimui" kalnas kone 1km, po kurio tiesioji ir finišas į pakalnę. Taip gana ramiai ir parbėgau vienas - pasirodo 8-oje vietoje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atsigėrėm arbatos, užkandom košės, apsirausėm arenos dušuose ir iškeliavom namo - apdovanojimai negrėsė, o ir laukti tiek daug nebuvo jokio noro.
Apskritai varžybos tradiciškai savame stiliuje, jau ne pirmą kartą organizuojamos ir nieko naujo nebedaroma - na nebent perkėlimas į areną. Tiesa su teisėjais - savanoriais reiktų padirbėti, nes kai kurie tiesiog stovėjo ir net nematė, kad bėgikai jau prabėgo kur nereikia bėgti. Neaišku kas ten buvo su autobusais - bent 3 versijas girdėjau dėl ko ir kur jis išvažiavo, bet gerai bent tai, kad šį kartą nenumojo ranka, o pagal galimybes ištaisė klaidą. Tiesiog tradicinės bėgimo varžybos su savo programa po jų, kurios nemačiau, todėl nieko ir negaliu komentuoti.
Taigi užsiregistravau, ir nuvykom į vietą. Šiemet visa registracija naujojoje sporto arenoje - patogu bent jau dėl mašinų parkavimo. Atsiėmėm numerius, palaukėm kiek ir išvežė į starto vietą.
Ten apšilome, jau kaip ir laikas startui, bet netikėta bėda - autobusas, kuriame buvo ir mano drabužiai išvažiavo. Aišku ne mano vieno daiktai ten buvo, todėl priešingai nei tąkart Prienuose nepasakė ,,ai bėk taip, finiše susižiūrėsim", šį kartą nukėlė visą startą 15-20min. Diena pakankamai graži tokiam laikotarpiui, tai dar kiek apšilom, kol atvažiavo autobusas, persirengėm ir stojom į startą.
Tradiciškai startas čia gana greitas - iš karto išsitempė grupė. Per daug neskubėjau šį kartą, ramiai prisijungiau vienos grupės, bet ir ši po kelių km ėmė byrėti - vieni ,,užtempė", o aš ,,paleidau" bėgdamas savo tempu. O gpupė toliau byrėjo, ir ėmiau ,,valgyti" per greit pradėjusius: vienas, kitas, dar pora, vienas jau pakelėje vaikšto... Prie 10km žymos dar pora jau visai šalia, bet žiūriu vienas sustojo, paskui ir kitas, o priekyje kitas varžovas jau gana toli. Tada ir prasidėjo nuobodžioji dalis - kelias jau lygus, varžovų šalia nėra, o ir mieste gana nyku - vienas kitas tingintis teisėjas ar savanoris, keletas žmonių krantinėje. Ir aišku ,,nusibaigimui" kalnas kone 1km, po kurio tiesioji ir finišas į pakalnę. Taip gana ramiai ir parbėgau vienas - pasirodo 8-oje vietoje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atsigėrėm arbatos, užkandom košės, apsirausėm arenos dušuose ir iškeliavom namo - apdovanojimai negrėsė, o ir laukti tiek daug nebuvo jokio noro.
Apskritai varžybos tradiciškai savame stiliuje, jau ne pirmą kartą organizuojamos ir nieko naujo nebedaroma - na nebent perkėlimas į areną. Tiesa su teisėjais - savanoriais reiktų padirbėti, nes kai kurie tiesiog stovėjo ir net nematė, kad bėgikai jau prabėgo kur nereikia bėgti. Neaišku kas ten buvo su autobusais - bent 3 versijas girdėjau dėl ko ir kur jis išvažiavo, bet gerai bent tai, kad šį kartą nenumojo ranka, o pagal galimybes ištaisė klaidą. Tiesiog tradicinės bėgimo varžybos su savo programa po jų, kurios nemačiau, todėl nieko ir negaliu komentuoti.
2017-02-19
Bėgam už laisvę 2017 (Mažeikiai)
Seniai, dar kai tik buvau pradėjęs bėgioti, Mažeikiai buvo stiprus lengvosios atletikos taškas, turėjo ir savo amžiaus prizininkų bei čempionų, turėjonemažai ir sportuojančių, tarp rajonų gana aukštą vietą užimdavo ir savo bėgimą miesto gatvėmis organizuodavo, bet tereikėjo vienam žmogui (kuris ir treneris, ir organizatorius būdavo) išeiti į pensiją ir viskas sugriuvo kaip kortų namelis... Nebeliko nei prizininkų, net žmonių dalyvaujančių čempionatuose, nebeliko ir bėgimo. Bet viskas pradėjo atgimti pernai, kai viena iš minėto sporto veikėjo auklėtinė su bendraminčiais įkūrė bėgimo klubą ir pradėjo kartu aktyviai veikti.
Atgimė (tiksliau atsirado, nes senasis bėgimas būdavo velykinis ir visai kita trasa) ir naujas bėgimas miesto gatvėmis, bendradarbiaujant su vienais iš bėgimo renginių organizatorių. Sukurtas varžybų tinklapis, aktyvus darbas socialiniuose tinkluose, net lietuviški internetiniai žinių portalai aprašė būsimą renginį - aktyvus marketingas matyt davė savo vaisių, nes žiemą gana tolimame Lietuvos kampelyje surinkti tiek dalyvių jau nemažas pasiekimas.
Registracija išankstinė, startinis mokestis tradicinis kaip ir bėgimo taurėje 5 eurai. Atvykau laiku, jau numerį ir maitinimo taloną buvo paėmę kolegos iš klubo. Dar kiek pasivaikščiojau ir pradėjau apšilinėti. Ne itin įprasti dar Lietuvoje 3 ratai bėgant 10km, tai apšilimo metu ir apibėgau visą trasą. Startas prie savivaldybės ir pagrindine Laisvės gatve Latvijos kryptimi iki Vasario 16-osios gatvės. Prie Mažeikių geležinkelio stoties dar vienas posūkis per žiedą, už keliasdešimties metrų viena nemėgstamiausių man bėgimo trasos dalių (nors tiksliai matuojant trasas beveik neišvengiamų) - apsisukimas 360 laipsnių ir vėl grįžimas į Vasario 16 gatvę. Vėl posūkis, vėl šiek tiek Laisvės gatvės ir posūkis link senamiesčio parko. Pribėgus jį savotiška grybo forma visą ir reikia apibėgti. Dar vienas posūkis link Nepriklausomybės aikštės, prie jos dar vienas posūkis ir vėl įkertama į starto vietą. Sunku trasoje rasti kažką panašaus į kalną, bet posūkių apstu - gal ir gerai, nes priešingu atveju gali ir nuobodi trasa pasirodyti.
Savijauta prieš startą ne pati geriausia - ir kiek pašalęs prieš porą dienų buvau, ir nepailsėjęs, ir formos žiemą negaudžiau, todėl didelių tikslų nekėliau: tiesiog ramiai pasidaryti kontrolinę treniruotę ir susižiūrėti savo amžiaus grupę. Taigi apšilau, atsistojau į startą, jau laukiam šūvio, bet dar atėjo aerobikos trenerės pravesti mankštos ir visiškai nieko keisto, kad niekas į jas nekreipė dėmesio: pirmieji jau laukė starto, kuris dėl jų mankštų vėlavo, ir veržėsi į kovą, o galiniai, kuriems tai gal ir rūpėjo nieko nematė, o jei ir būtų matę nieko nebūtų padarę startinėje susigrūdusioje minioje. Aišku viskas būtų kitaip, jei ta mankštą vyktų prieš 30 ar 10 minučių iki starto ir nuo pjedestalo ar mokyklos laiptų, kur viskas būtų buvę gerai matoma. Bet pagaliau nors kiek pavėluotai, bet startas buvo duotas ir visi pasileido į trasą. Jau pirmas ratas pasirodė visai ilgas - tiesiog kai ,,nesibėga" viskas prailgsta. Iš pat pradžių nubėgo pora lyderių, dar pirmą ratą pora bėgančių 3,3km pasimaišė, o paskui vėl likau vienas, kol neprisivijo vienas varžovų antrame rate. Bet žiūriu ne mano amžiaus grupėje, tai per daug nesikankinau ir ,,paleidau" jį. Taip prabėgau ir trečią ratą, pabaigoje dar kiek pagreitėdamas, nes jau tiesioginis varžovas artėjo - bendroje įskaitoje 4-as, savo amžiaus grupėje 2-as.
Po finišo gavaudalyvio medalį ir nuėjau kiek pabėgioti. Persirengiau ir nuėjau dalyvio košės ir arbatos - gerai, kad pakeliui sutikau kolegų, kurie parodė kur visa tai dalinama ir davė savo vienkartinių indų, nes ten jau jie buvo pasibaigę. Atstovėjau eilę, gauto maisto talono neprireikė, pasiėmiau arbatos, gausiai prikrapštė kareiviškos košės ir pačiu laiku dar spėjau - sekančiam jau nebeliko. Kaip tik laikas ir apdovanojimams atėjo, kurie turėjo vykti Nepriklausomybės aikštėje. Nukeliavau iki ten laiku, bet prieš apdovanojimus visas miesto Vasario 16-osios paminėjimas. Iš pradžių oficialioji dalis, paskui šventinės kalbos - kai kurios visai nieko, kai kurios visai ne šventinės ir net ne į temą. O vėliau ilgam eterį užėmė šauliai: sugalvojo savo narių viešą priėmimo ceremoniją pasidaryti, paskui dar patys save neaišku už ką apsidovanoti. Nors ir santykinai šilta diena vasario mėnesiui ir po varžybų jau persirengęs ir apsirengęs šiltai, bet kaip ir dauguma kitų šalau, kol pagaliau jie pabaigė prasidėjo apdovanojimai. Prieš tai dar apdovanojo 3,3km prizininkus, paskui padarė pertrauką, nes ne visai tikslūs duomenys 10km distancijoje buvo. Ir prasidėjus apdovanojimams pasirodė, kad tikrai netikslūs jie ir liko. Jau apdovanojant pirmą amžiaus grupę primaišyta buvo, o ir į manąją įkeltas vienas varžovas. Bet kadangi jau buvau stipriai sušalęs ir kuo greičiau norėjau keliauti į šiltesnę vietą, o ir šventės nesinorėjo trukdyti, tuo labiau kad ir prizai ne kažką skyrėsi: medalis, diplomas ir mašelis, kuriame izotoninis gėrimas ir riešinės. Taigi atsiėmiau apdovanojimus gal ir ne visai savo ir iškeliavau nelaukdamas pabaigos.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos, nors aišku nesklandumų irgi buvo: nelogiška mankšta prieš startą, jį pavėlinusi, dar didesnis vėlavimas apdovanojant (nebent tikslas dėl masės suvaryti bėgikus į miesto šventinį minėjimą) ir jau tradiciškai klaidos čipuojant rezultatus: pasireiškė apdovanojant bėgikus, o ir šiaip žiūrint iki šiol nesuprantu ar čia mano laikrodis ,,sugrybavo" ar oficialus bėgimo, nes rezultatas vos ne pusę minutės skiriasi. Bet šiaip šiltas bėgimas, su specifine trasa, gerai aptverta ir sužymėta, pasiklysti labai sunku. Dalyvio medalis, arbata, košė - visai gerai pasiruošta. Gražus bėgimas, ypač jei tik prabėgti tikslas, nelaukiant apdovanojimų, o ir klaidas ,,pirmam blynui" galima nurašyti. Ir jei anksčiau vasario 16-ą Lietuvoje tebuvo vienas bėgimas Ukmergėje (beje taip pat visai gražiai organizuojamas), tai dabar jau atsirado visai gera, tikėkimės ne vienkartinė, alternatyva Mažeikiuose.
Atgimė (tiksliau atsirado, nes senasis bėgimas būdavo velykinis ir visai kita trasa) ir naujas bėgimas miesto gatvėmis, bendradarbiaujant su vienais iš bėgimo renginių organizatorių. Sukurtas varžybų tinklapis, aktyvus darbas socialiniuose tinkluose, net lietuviški internetiniai žinių portalai aprašė būsimą renginį - aktyvus marketingas matyt davė savo vaisių, nes žiemą gana tolimame Lietuvos kampelyje surinkti tiek dalyvių jau nemažas pasiekimas.
Registracija išankstinė, startinis mokestis tradicinis kaip ir bėgimo taurėje 5 eurai. Atvykau laiku, jau numerį ir maitinimo taloną buvo paėmę kolegos iš klubo. Dar kiek pasivaikščiojau ir pradėjau apšilinėti. Ne itin įprasti dar Lietuvoje 3 ratai bėgant 10km, tai apšilimo metu ir apibėgau visą trasą. Startas prie savivaldybės ir pagrindine Laisvės gatve Latvijos kryptimi iki Vasario 16-osios gatvės. Prie Mažeikių geležinkelio stoties dar vienas posūkis per žiedą, už keliasdešimties metrų viena nemėgstamiausių man bėgimo trasos dalių (nors tiksliai matuojant trasas beveik neišvengiamų) - apsisukimas 360 laipsnių ir vėl grįžimas į Vasario 16 gatvę. Vėl posūkis, vėl šiek tiek Laisvės gatvės ir posūkis link senamiesčio parko. Pribėgus jį savotiška grybo forma visą ir reikia apibėgti. Dar vienas posūkis link Nepriklausomybės aikštės, prie jos dar vienas posūkis ir vėl įkertama į starto vietą. Sunku trasoje rasti kažką panašaus į kalną, bet posūkių apstu - gal ir gerai, nes priešingu atveju gali ir nuobodi trasa pasirodyti.
Savijauta prieš startą ne pati geriausia - ir kiek pašalęs prieš porą dienų buvau, ir nepailsėjęs, ir formos žiemą negaudžiau, todėl didelių tikslų nekėliau: tiesiog ramiai pasidaryti kontrolinę treniruotę ir susižiūrėti savo amžiaus grupę. Taigi apšilau, atsistojau į startą, jau laukiam šūvio, bet dar atėjo aerobikos trenerės pravesti mankštos ir visiškai nieko keisto, kad niekas į jas nekreipė dėmesio: pirmieji jau laukė starto, kuris dėl jų mankštų vėlavo, ir veržėsi į kovą, o galiniai, kuriems tai gal ir rūpėjo nieko nematė, o jei ir būtų matę nieko nebūtų padarę startinėje susigrūdusioje minioje. Aišku viskas būtų kitaip, jei ta mankštą vyktų prieš 30 ar 10 minučių iki starto ir nuo pjedestalo ar mokyklos laiptų, kur viskas būtų buvę gerai matoma. Bet pagaliau nors kiek pavėluotai, bet startas buvo duotas ir visi pasileido į trasą. Jau pirmas ratas pasirodė visai ilgas - tiesiog kai ,,nesibėga" viskas prailgsta. Iš pat pradžių nubėgo pora lyderių, dar pirmą ratą pora bėgančių 3,3km pasimaišė, o paskui vėl likau vienas, kol neprisivijo vienas varžovų antrame rate. Bet žiūriu ne mano amžiaus grupėje, tai per daug nesikankinau ir ,,paleidau" jį. Taip prabėgau ir trečią ratą, pabaigoje dar kiek pagreitėdamas, nes jau tiesioginis varžovas artėjo - bendroje įskaitoje 4-as, savo amžiaus grupėje 2-as.
Po finišo gavaudalyvio medalį ir nuėjau kiek pabėgioti. Persirengiau ir nuėjau dalyvio košės ir arbatos - gerai, kad pakeliui sutikau kolegų, kurie parodė kur visa tai dalinama ir davė savo vienkartinių indų, nes ten jau jie buvo pasibaigę. Atstovėjau eilę, gauto maisto talono neprireikė, pasiėmiau arbatos, gausiai prikrapštė kareiviškos košės ir pačiu laiku dar spėjau - sekančiam jau nebeliko. Kaip tik laikas ir apdovanojimams atėjo, kurie turėjo vykti Nepriklausomybės aikštėje. Nukeliavau iki ten laiku, bet prieš apdovanojimus visas miesto Vasario 16-osios paminėjimas. Iš pradžių oficialioji dalis, paskui šventinės kalbos - kai kurios visai nieko, kai kurios visai ne šventinės ir net ne į temą. O vėliau ilgam eterį užėmė šauliai: sugalvojo savo narių viešą priėmimo ceremoniją pasidaryti, paskui dar patys save neaišku už ką apsidovanoti. Nors ir santykinai šilta diena vasario mėnesiui ir po varžybų jau persirengęs ir apsirengęs šiltai, bet kaip ir dauguma kitų šalau, kol pagaliau jie pabaigė prasidėjo apdovanojimai. Prieš tai dar apdovanojo 3,3km prizininkus, paskui padarė pertrauką, nes ne visai tikslūs duomenys 10km distancijoje buvo. Ir prasidėjus apdovanojimams pasirodė, kad tikrai netikslūs jie ir liko. Jau apdovanojant pirmą amžiaus grupę primaišyta buvo, o ir į manąją įkeltas vienas varžovas. Bet kadangi jau buvau stipriai sušalęs ir kuo greičiau norėjau keliauti į šiltesnę vietą, o ir šventės nesinorėjo trukdyti, tuo labiau kad ir prizai ne kažką skyrėsi: medalis, diplomas ir mašelis, kuriame izotoninis gėrimas ir riešinės. Taigi atsiėmiau apdovanojimus gal ir ne visai savo ir iškeliavau nelaukdamas pabaigos.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos, nors aišku nesklandumų irgi buvo: nelogiška mankšta prieš startą, jį pavėlinusi, dar didesnis vėlavimas apdovanojant (nebent tikslas dėl masės suvaryti bėgikus į miesto šventinį minėjimą) ir jau tradiciškai klaidos čipuojant rezultatus: pasireiškė apdovanojant bėgikus, o ir šiaip žiūrint iki šiol nesuprantu ar čia mano laikrodis ,,sugrybavo" ar oficialus bėgimo, nes rezultatas vos ne pusę minutės skiriasi. Bet šiaip šiltas bėgimas, su specifine trasa, gerai aptverta ir sužymėta, pasiklysti labai sunku. Dalyvio medalis, arbata, košė - visai gerai pasiruošta. Gražus bėgimas, ypač jei tik prabėgti tikslas, nelaukiant apdovanojimų, o ir klaidas ,,pirmam blynui" galima nurašyti. Ir jei anksčiau vasario 16-ą Lietuvoje tebuvo vienas bėgimas Ukmergėje (beje taip pat visai gražiai organizuojamas), tai dabar jau atsirado visai gera, tikėkimės ne vienkartinė, alternatyva Mažeikiuose.
2017-01-30
Gyvybės ir mirties keliu 2017
Jau 26-ąjį kartą vykstantis tradicinis nevaržybinis bėgimas, kuriame iki šiol dar nebuvau dalyvavęs - dėl to pasitaikius progai nusprendžiau ištaisyti tai. Nors buvo ir kitų variantų - kitą dieną varžybos organizuotos Suginčiuose ir Klaipėdoje, bet taip dar besvarstant kur važiuoti netikėtai sulaukiau prabėgti už Lietuvos šaulių sąjungą Vilniuje. Patogiau, pigiau, o ir smalsumas nuvedė galų gale būtent šiuo keliu. Žiemą rimtai ne itin ruošiausi, o kontrolinei treniruotei visai geras variantas, be to ir pabėgti per asfaltą visai į naudą - mano gimtajame mieste kaip buvo pasnigę ir pašalę, taip pora savaičių niekas ir nevalė miesto gatvių...
Išvažiavom gana anksti - tradiciškai kai laukia tolima kelionė į Vilnių. Autobusas pilnas žmonių, bet pažįstamų vienetai - savotiškai nejauku, o ir atmosfera specifinė. Nuvykom tiesiai prie Antakalnio kapinių jau po 11 (startas 12.00), vadovai prisakė niekur nelipti, kol jie sugrįš. Na, galvoju, gal ką registruos, gal numerius paims ar pan., bet grįžę 11.25 (jau ir apšilimas kiek vėluoja) tiesiog pasakė, kad visi einam prie kapinių, į autobusą nebegrįšim, jis lauks prie finišo. Ne itin besigaudydami kas vyksta, dar nuėjom su šauliais prie starto teisėjų palapinių, pabandėm registruotis, bet sakė jau nebereikia, nes startinių apyrankių nebėra, o finiše dalyvių medalius vis tiek duos. Kadangi laiko jau visai mažai bebuvo likę dar kiek apšilom ir pradėjau ieškoti starto vietos. Pabaigoje rikiavosi kariuomenės būriai (kuopos, būriai ar kaip ten vadinasi jų vienetai), toliau tiesiog bėgikai, o aš į priekį nuėjau. Kalbamės sau su senais pažįstamais, kažkas užsiminė, kad su patranka startas bus duotas ir ši visai netikėtai driokstelėjo. Niekas nieko prieš tai nepasakė, net nemačiau, ar šalia buvo koks nors teisėjas - tiesiog pasileidom į trasą ir jau pirmame posūkyje vos prasilenkėm su mašinomis ir autobusais. Dar kiek pabėgom ir priekį išlindo policijos mašina - gerai, pamanėm, tuoj kelią padarys, bet klydom. Gana griežtai davė komandą visiems rikiuotis už jų niekam nelenkti, o patys sumažino greitį taip, kad vietomis vos ne pėsčiomis jau eiti reikėtų. Aišku kilo nepasitenkinimas tarp bėgikų, bet kurį laiką tampėmės paskui baltai žalią mašiną - pagreitėja kai kelias laisvas ir nėra sankryžų ar žiedų, o prieš juos pristabdo ir net sustoja. Galų gale daugiau laisvo kelio atsirado ir prasidėjo normalesnis bėgimas. Sulaukėm ir šios trasos ,,kalno žudiko" T. Narbuto gatvėjė ir dalyvių minia galutinai išsitempė. Nuo to kalno vienas ir parbėgau iki finišo, pora kartų pamesdamas iš akių priekyje bėgančiuosius, bet rasdamas kelią toliau.
Po finišo kiekvieno dalyvio laukė medalis, o aš iš karto pradėjau ieškoti mūsų autobuso. Bet pasirodė sunki užduotis ten jų aplinkui koks 50 ar daugiau buvo. Kiek pabėgiojau, dar spėjau arbatos ir bandelių paragauti, sulaukių kolegų ir netikėtai sutikom komandos vadovą, kuris paaiškino kur yra autobusas. Nubėgom iki jo, persirengėm ir laukėm šaulių grįžtančių, kurie dar ir foto sesiją darėsi ir dar kažkuo užsiėmė. Sulaukėm, kaip paskui ir dalyvių apyrankių ir medalių - ir pajudėjom namo.
Apskritai savotiškas chaosas visa kelionė - visai kitaip keliauti, kai žmonės su sportu ne itin ką bendro turi. O pats bėgimas su savotiška aura, gražus ir prasmingas, nors organizacine prasme minusų yra. Panašiai kaip ir Šiaulių bėgime oro uoste vykdoma išankstinė registracija, bet paskui ji niekam nereikalinga: nei numerių, nei kažkokios realios apskaitos kiek iš tikrųjų dalyvių, nes dalis užsiregistravusių neatvyksta, o ir be registracijos bėgti jokių problemų, ypač motyvacija dingos kai šiemet starte dalyviams apyrankių pritrūko. Starto procedūra irgi savotiškas rebusas - šūvis duodamas prie pačių kapinių matyt, o starto vieta visai kitoje vietoje, kur nieko nematai, nieko negirdi, kas ten vyksta. Šį kartą pasisekė, kad autobusas nuvažiavo į finišo vietą, nes jei pats būčiau važiavęs dar būtų reikėję atgal tuos pačius 9km prabėgti. Aišku didžiausia šio bėgimo nesąmonė - policijos darbas: pirmą kartą per bėgimą teko bėgti su tokiu tempo reguliavimu. Žinoma bėgimas nevaržybinis, prizų niekas už tai neduoda, bet kad trukdytų bėgti norimu tempu dar nėra pasitaikę per visus mano bėgiojimo metus. Bet šiaip gera bėgimo šventė: nemokama, simboliškai graži, dalyviams nemokami suvenyrai, arbata ir bandelės po finišo, spaudos ir valdžios atstovų dėmesys, galimybė pabėgioti po Vilniaus gatves. Tiesiog didelis masinis bėgimas gražia proga įveikti distanciją, nes rimčiau bėgti gali būti problematiška.
Išvažiavom gana anksti - tradiciškai kai laukia tolima kelionė į Vilnių. Autobusas pilnas žmonių, bet pažįstamų vienetai - savotiškai nejauku, o ir atmosfera specifinė. Nuvykom tiesiai prie Antakalnio kapinių jau po 11 (startas 12.00), vadovai prisakė niekur nelipti, kol jie sugrįš. Na, galvoju, gal ką registruos, gal numerius paims ar pan., bet grįžę 11.25 (jau ir apšilimas kiek vėluoja) tiesiog pasakė, kad visi einam prie kapinių, į autobusą nebegrįšim, jis lauks prie finišo. Ne itin besigaudydami kas vyksta, dar nuėjom su šauliais prie starto teisėjų palapinių, pabandėm registruotis, bet sakė jau nebereikia, nes startinių apyrankių nebėra, o finiše dalyvių medalius vis tiek duos. Kadangi laiko jau visai mažai bebuvo likę dar kiek apšilom ir pradėjau ieškoti starto vietos. Pabaigoje rikiavosi kariuomenės būriai (kuopos, būriai ar kaip ten vadinasi jų vienetai), toliau tiesiog bėgikai, o aš į priekį nuėjau. Kalbamės sau su senais pažįstamais, kažkas užsiminė, kad su patranka startas bus duotas ir ši visai netikėtai driokstelėjo. Niekas nieko prieš tai nepasakė, net nemačiau, ar šalia buvo koks nors teisėjas - tiesiog pasileidom į trasą ir jau pirmame posūkyje vos prasilenkėm su mašinomis ir autobusais. Dar kiek pabėgom ir priekį išlindo policijos mašina - gerai, pamanėm, tuoj kelią padarys, bet klydom. Gana griežtai davė komandą visiems rikiuotis už jų niekam nelenkti, o patys sumažino greitį taip, kad vietomis vos ne pėsčiomis jau eiti reikėtų. Aišku kilo nepasitenkinimas tarp bėgikų, bet kurį laiką tampėmės paskui baltai žalią mašiną - pagreitėja kai kelias laisvas ir nėra sankryžų ar žiedų, o prieš juos pristabdo ir net sustoja. Galų gale daugiau laisvo kelio atsirado ir prasidėjo normalesnis bėgimas. Sulaukėm ir šios trasos ,,kalno žudiko" T. Narbuto gatvėjė ir dalyvių minia galutinai išsitempė. Nuo to kalno vienas ir parbėgau iki finišo, pora kartų pamesdamas iš akių priekyje bėgančiuosius, bet rasdamas kelią toliau.
Po finišo kiekvieno dalyvio laukė medalis, o aš iš karto pradėjau ieškoti mūsų autobuso. Bet pasirodė sunki užduotis ten jų aplinkui koks 50 ar daugiau buvo. Kiek pabėgiojau, dar spėjau arbatos ir bandelių paragauti, sulaukių kolegų ir netikėtai sutikom komandos vadovą, kuris paaiškino kur yra autobusas. Nubėgom iki jo, persirengėm ir laukėm šaulių grįžtančių, kurie dar ir foto sesiją darėsi ir dar kažkuo užsiėmė. Sulaukėm, kaip paskui ir dalyvių apyrankių ir medalių - ir pajudėjom namo.
Apskritai savotiškas chaosas visa kelionė - visai kitaip keliauti, kai žmonės su sportu ne itin ką bendro turi. O pats bėgimas su savotiška aura, gražus ir prasmingas, nors organizacine prasme minusų yra. Panašiai kaip ir Šiaulių bėgime oro uoste vykdoma išankstinė registracija, bet paskui ji niekam nereikalinga: nei numerių, nei kažkokios realios apskaitos kiek iš tikrųjų dalyvių, nes dalis užsiregistravusių neatvyksta, o ir be registracijos bėgti jokių problemų, ypač motyvacija dingos kai šiemet starte dalyviams apyrankių pritrūko. Starto procedūra irgi savotiškas rebusas - šūvis duodamas prie pačių kapinių matyt, o starto vieta visai kitoje vietoje, kur nieko nematai, nieko negirdi, kas ten vyksta. Šį kartą pasisekė, kad autobusas nuvažiavo į finišo vietą, nes jei pats būčiau važiavęs dar būtų reikėję atgal tuos pačius 9km prabėgti. Aišku didžiausia šio bėgimo nesąmonė - policijos darbas: pirmą kartą per bėgimą teko bėgti su tokiu tempo reguliavimu. Žinoma bėgimas nevaržybinis, prizų niekas už tai neduoda, bet kad trukdytų bėgti norimu tempu dar nėra pasitaikę per visus mano bėgiojimo metus. Bet šiaip gera bėgimo šventė: nemokama, simboliškai graži, dalyviams nemokami suvenyrai, arbata ir bandelės po finišo, spaudos ir valdžios atstovų dėmesys, galimybė pabėgioti po Vilniaus gatves. Tiesiog didelis masinis bėgimas gražia proga įveikti distanciją, nes rimčiau bėgti gali būti problematiška.
2017-01-15
Kauno kalėdinis bėgimas 2016
Jau 13-ą kartą Kaune organizuojamas bėgimas, tradiciškai savaitė iki Kalėdų. Bet šiemet jau bloga tradicija tapusiu reiškiniu vėl pasireiškė vilniečiai - perkėlė savo kalėdinį į tą patį savaitgalį, sudubliuodami bėgimus ir taip sumažindami pasirinkimo galimybes bėgikams bėgti abiejuose. Aišku buvo mėgėjų, kurie taip padarė ir šiemet, bet didžioji dalis turėjo rinktis: Kaunas ar Vilnius. Manasis buvo aiškus ,,į vienus vartus": Kaune ir tarpklubinė įskaita, ir arčiau, ir startinis mokestis mažesnis - visų varžybų dalyvavimo kaina įvertinus transporto sąnaudas ir startinį mokestį skyrėsi kone 3 kartus Kauno naudai.
Prieš varžybas susiplanavau kiek maždaug turėčiau prabėgti, įvertinus dabartinį pasiruošimą, bet atvažiavus į vietą iš karto visus planus teko pamiršti, pamačius trasą: kietas sumintas sniegas, vietomis kraštuose tik asfalto juostelės - tikra čiuožykla. Atsiėmėm numerius, padariau apšilimą, apsimoviau kiek gilesniu protektoriumi batus ir nuskubėjau į starto vietą, kuris šiemet vėl buvo nuleistas prie Nemuno. Ir jei anksčiau visi plačiai išsirikiuodavo, tai šį kartą tokią masę (kartu startavo ir 5,8 ir 11,6km dalyviai) suvarė po pripučiama arka, kad kiekvienas prabėgtų pro poros metrų pločio čipų kilimą. Natūralu, kad starto procedūra problematiška tapo automatiškai. Ir man pačiam ne itin pavyko - nusistūmiau į kokią 3 eilę. Dar kažką lyg ir aiškino varžybų organizatorius, bet mikrofonas ne itin veikė, tai ne kažką ir girdėjom. Taip pusiau netikėtai ir buvo duotas startas - nors ir netoli priekio buvau, bet labai jau lėtai startavom slidinėdami ir bandydami vienas per kitą kuo greičiau pajudėti. Dviračių takelis aiškiai tapo per siauras ir nemaža dalis iš jo išbėgo - realiai ar čia, ar ten sniegynai. Pasekiau ir aš tuo keliu, išsilaisvinau iš minios, nors ne kažką daug ir aplenkiau iki kalno, ant kurio viršūnės aštrus posūkis, vienintelė pabarstyta druska vieta ir kur labai vietoje kelio ženklas, į kurį kone visi įsikibdavo besisukdami. Dar kiek pabėgus dar vienas gana aštrus posūkis, į kurį sunkiai ,,įsipašiau". Apskritai kone kiekvienas posūkis kur dar neatitirpęs sniegas tokioje trasoje bent jau man sukeldavo nemažai rūpesčių - čia džiaugėsi tie, kurie turėjo batus su spygliukais ar bent jau ,,trailinius" batus. Sunku buvo suprasti kelintas bėgau, bet po truputį ,,įriausi" į priekį. Bet rato pabaigoje visiškas sniegas, tai vėl pabėgo pora varžovų. Bet žiūriu po kalno, posūkių vėl artėti šie pradėjo prie manęs - dar kiek pagreitinau tempą ir ,,pasigavau" iš pradžių vieną pagal aprangą sprendžiant orientacininką, o paskui ir dar vieną varžovą. Pavyko nubėgti kol dar buvo kiek asfalto lopinėlių ir paskui jau išsilaikyti per sniegą savo vietą. Pasirodo atbėgau 6-as, nors jau savo pirmoje veteranų grupėje 1-as.
Po finišo kiek pabėgiojau, atsiėmiau dalyvio paketą: stalinį kalendorių, skirtuką knygai, gana įdomų medalį ir leidimą apsiprausti Kauno baseine. Ėmėm laukti apdovanojimų, kurie neaiškiu grafiku turėjo vykti. Kai kurie jau ir savo dalyvių sertifikatus pasiėmė, o štai manasis, kaip ir keleto kitų kolegų dar negalėjo būti atspausdintas - iš finišo vis negaudavo duomenų, nors šalia parbėgęs kolega seniausiai jau turėjo savo sertifikatą. Dar nuėjau persirengti, jau kaip ir baigėsi apdovanojimai, o manųjų rezultatų teisėjai iš finišo teisėjų dar negavo, tik pasiūlė ten pasiaiškinti. Nuėjom, iš pradžių dar paburbėjo, kad falšstartą padarėm (būdami 3-ioje ar 4-oje eilėje...), bet greitai surado ir atitaisė. Vėl grįžtam prie apdovanojimų teisėjų - viskas jau aišku, dar atsiprašė už nesklandumus, dar buvo ką ir įteikti, nes vienas varžovas buvo vietoje, sukeitė taures ir medalius, o vienas taip ir neatėjo į apdovanojimus.
Apskritai varžybos paliko prisiminimų - ir dėl trasos, ir dėl pačios jų eigos, ir dėl įvykių po varžybų. Nemažas minusas šį kartą vėl čipai: ir starto koridorius sumažėjo kardinaliai, dėl ko didžiausios grūstys (tuo labiau kad kartu suleisti ir 5,8 ir 11,6km dalyviai), ir jų veikimas abejotinas - aš dar išsiaiškinau savo vietą ir laiką, bet gal dar buvo ir kitiems panašiai, tik šie ramiausiai iškeliavo namo?.. Jau gana tradicinis nepavyzdinis organizuotumas apdovanojimų metu. Bet pati trasa verta dėmesio, nenuobodi ir šiemet tikrai įsimenanti - sunku pamiršti tokią čiuožyklą, tuo labiau kad panašių atvejų ne itin ir buvo dar man per tiek laiko bėgiojant. Atrodo lyg ir nemažai minusų, bet varžybos paliko gerą įspūdį, tiksliau daug įspūdžių, o tai šiuo atveju matyt ir svarbiausia.
Prieš varžybas susiplanavau kiek maždaug turėčiau prabėgti, įvertinus dabartinį pasiruošimą, bet atvažiavus į vietą iš karto visus planus teko pamiršti, pamačius trasą: kietas sumintas sniegas, vietomis kraštuose tik asfalto juostelės - tikra čiuožykla. Atsiėmėm numerius, padariau apšilimą, apsimoviau kiek gilesniu protektoriumi batus ir nuskubėjau į starto vietą, kuris šiemet vėl buvo nuleistas prie Nemuno. Ir jei anksčiau visi plačiai išsirikiuodavo, tai šį kartą tokią masę (kartu startavo ir 5,8 ir 11,6km dalyviai) suvarė po pripučiama arka, kad kiekvienas prabėgtų pro poros metrų pločio čipų kilimą. Natūralu, kad starto procedūra problematiška tapo automatiškai. Ir man pačiam ne itin pavyko - nusistūmiau į kokią 3 eilę. Dar kažką lyg ir aiškino varžybų organizatorius, bet mikrofonas ne itin veikė, tai ne kažką ir girdėjom. Taip pusiau netikėtai ir buvo duotas startas - nors ir netoli priekio buvau, bet labai jau lėtai startavom slidinėdami ir bandydami vienas per kitą kuo greičiau pajudėti. Dviračių takelis aiškiai tapo per siauras ir nemaža dalis iš jo išbėgo - realiai ar čia, ar ten sniegynai. Pasekiau ir aš tuo keliu, išsilaisvinau iš minios, nors ne kažką daug ir aplenkiau iki kalno, ant kurio viršūnės aštrus posūkis, vienintelė pabarstyta druska vieta ir kur labai vietoje kelio ženklas, į kurį kone visi įsikibdavo besisukdami. Dar kiek pabėgus dar vienas gana aštrus posūkis, į kurį sunkiai ,,įsipašiau". Apskritai kone kiekvienas posūkis kur dar neatitirpęs sniegas tokioje trasoje bent jau man sukeldavo nemažai rūpesčių - čia džiaugėsi tie, kurie turėjo batus su spygliukais ar bent jau ,,trailinius" batus. Sunku buvo suprasti kelintas bėgau, bet po truputį ,,įriausi" į priekį. Bet rato pabaigoje visiškas sniegas, tai vėl pabėgo pora varžovų. Bet žiūriu po kalno, posūkių vėl artėti šie pradėjo prie manęs - dar kiek pagreitinau tempą ir ,,pasigavau" iš pradžių vieną pagal aprangą sprendžiant orientacininką, o paskui ir dar vieną varžovą. Pavyko nubėgti kol dar buvo kiek asfalto lopinėlių ir paskui jau išsilaikyti per sniegą savo vietą. Pasirodo atbėgau 6-as, nors jau savo pirmoje veteranų grupėje 1-as.
Po finišo kiek pabėgiojau, atsiėmiau dalyvio paketą: stalinį kalendorių, skirtuką knygai, gana įdomų medalį ir leidimą apsiprausti Kauno baseine. Ėmėm laukti apdovanojimų, kurie neaiškiu grafiku turėjo vykti. Kai kurie jau ir savo dalyvių sertifikatus pasiėmė, o štai manasis, kaip ir keleto kitų kolegų dar negalėjo būti atspausdintas - iš finišo vis negaudavo duomenų, nors šalia parbėgęs kolega seniausiai jau turėjo savo sertifikatą. Dar nuėjau persirengti, jau kaip ir baigėsi apdovanojimai, o manųjų rezultatų teisėjai iš finišo teisėjų dar negavo, tik pasiūlė ten pasiaiškinti. Nuėjom, iš pradžių dar paburbėjo, kad falšstartą padarėm (būdami 3-ioje ar 4-oje eilėje...), bet greitai surado ir atitaisė. Vėl grįžtam prie apdovanojimų teisėjų - viskas jau aišku, dar atsiprašė už nesklandumus, dar buvo ką ir įteikti, nes vienas varžovas buvo vietoje, sukeitė taures ir medalius, o vienas taip ir neatėjo į apdovanojimus.
Apskritai varžybos paliko prisiminimų - ir dėl trasos, ir dėl pačios jų eigos, ir dėl įvykių po varžybų. Nemažas minusas šį kartą vėl čipai: ir starto koridorius sumažėjo kardinaliai, dėl ko didžiausios grūstys (tuo labiau kad kartu suleisti ir 5,8 ir 11,6km dalyviai), ir jų veikimas abejotinas - aš dar išsiaiškinau savo vietą ir laiką, bet gal dar buvo ir kitiems panašiai, tik šie ramiausiai iškeliavo namo?.. Jau gana tradicinis nepavyzdinis organizuotumas apdovanojimų metu. Bet pati trasa verta dėmesio, nenuobodi ir šiemet tikrai įsimenanti - sunku pamiršti tokią čiuožyklą, tuo labiau kad panašių atvejų ne itin ir buvo dar man per tiek laiko bėgiojant. Atrodo lyg ir nemažai minusų, bet varžybos paliko gerą įspūdį, tiksliau daug įspūdžių, o tai šiuo atveju matyt ir svarbiausia.
2017-01-13
Pakruojo dvaro takais 2016
Kaip ir kasmet Pakruojis kviečia pas save bėgikus - vienu metu ir klubinės įskaitos ir kitos taurės asmeninės įskaitos varžybos Pakruojo dvaro teritorijoje. Tiesą tą savaitgalį nusimatė net 4 bėgimai, bet ne itin gerai jaučiausi, todėl pasirinkau artimiausią geografiškai man, be to ir klubui šiokia tokia nauda iš mano taškų.
Tradiciškai individualios bėgimo taurės etapuose startinis mokestis (tiksliau mokestis patiems taurės organizatoriams už čipus) 5 eurai, registracija išankstinė. Tvarkingai atsiėmėm numerius ir pradėjom ruoštis startui.
Oras kaip rudeniui visai geras, jei ne stiprus vėjas laukuose kitoje dvaro teritorijos pusėje. Savijauta šiaip sau - lyg ir gerai, bet kažkas ne taip. Pati trasa pastaruoju metu nebesikeičia ir ne itin man paranki: vos ne krosas, parko takeliai, vieškeliai, praktiškai vien lygumos.
Startas ir pasileidom į priekį. Savijauta kaip ir visai nieko - po pirmo rato dar ir pridėjau kiek besivydamas pabėgusius lyderius. Bet po antrojo visai dingo noras bėgti, kovoti, tiesiog visiškas tinginys apėmė - tikriausiai atsiliepė poilsio ir miego trūkumas, nuovargis ir ne itin geras pasiruošimas. Aplenkė vienas varžovas, paskui kitas - taip ir neprisiverčiau ,,užsikabinti" su tokia nuostata, kad vos ne ,,treniruotės atvažiavau padaryti" ir nėra ko per daug vargintis. Tik paskutiniajame kilometre prisivijus dar vienam varžovui ,,užsikabinau" ir ramiai kartu finišavom, dar prieš tai kiek persimetę keliais žodžiais. Vėl už prizininkų borto Pakruojyje ir tiesiu taikymu, nelaukdamas apdovanojimų galėjau keliauti namo, nepasinaudojęs siūloma pirtimi miestelio sporto centre.
Apskritai varžybos tradiciškai kukliai organizuojamos, bet šiemet ištaisytos pernykštės bėdos, kai po varžybų vandens sausra, o trasoje žirgai - šių sunku išvengti, kaip ir eilinių žmonių, kurie atvažiuoja į dvarą pramoginiais - edukaciniais tikslais. Sunku ką daug ir parašyti, kai čia bėgu ne pirmą kartą ir nieko naujo nebematau - tiesiog tvarkingos, kuklios, su savita aura varžybos.
Tradiciškai individualios bėgimo taurės etapuose startinis mokestis (tiksliau mokestis patiems taurės organizatoriams už čipus) 5 eurai, registracija išankstinė. Tvarkingai atsiėmėm numerius ir pradėjom ruoštis startui.
Oras kaip rudeniui visai geras, jei ne stiprus vėjas laukuose kitoje dvaro teritorijos pusėje. Savijauta šiaip sau - lyg ir gerai, bet kažkas ne taip. Pati trasa pastaruoju metu nebesikeičia ir ne itin man paranki: vos ne krosas, parko takeliai, vieškeliai, praktiškai vien lygumos.
Startas ir pasileidom į priekį. Savijauta kaip ir visai nieko - po pirmo rato dar ir pridėjau kiek besivydamas pabėgusius lyderius. Bet po antrojo visai dingo noras bėgti, kovoti, tiesiog visiškas tinginys apėmė - tikriausiai atsiliepė poilsio ir miego trūkumas, nuovargis ir ne itin geras pasiruošimas. Aplenkė vienas varžovas, paskui kitas - taip ir neprisiverčiau ,,užsikabinti" su tokia nuostata, kad vos ne ,,treniruotės atvažiavau padaryti" ir nėra ko per daug vargintis. Tik paskutiniajame kilometre prisivijus dar vienam varžovui ,,užsikabinau" ir ramiai kartu finišavom, dar prieš tai kiek persimetę keliais žodžiais. Vėl už prizininkų borto Pakruojyje ir tiesiu taikymu, nelaukdamas apdovanojimų galėjau keliauti namo, nepasinaudojęs siūloma pirtimi miestelio sporto centre.
Apskritai varžybos tradiciškai kukliai organizuojamos, bet šiemet ištaisytos pernykštės bėdos, kai po varžybų vandens sausra, o trasoje žirgai - šių sunku išvengti, kaip ir eilinių žmonių, kurie atvažiuoja į dvarą pramoginiais - edukaciniais tikslais. Sunku ką daug ir parašyti, kai čia bėgu ne pirmą kartą ir nieko naujo nebematau - tiesiog tvarkingos, kuklios, su savita aura varžybos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)