A. Kulviečio paminklas - Jonava

Kaip ir kasmet kovo 11-ąją Jonavoje vyksta bėgimas nuo A. Kulviečio paminklo (obelisko) iki Jonavos centro, kaip ir kasmet nuvažiavau ten ir aš.
Nors registravau ne aš, bet iš tikro su šiuo reikalu buvo problemų: nuostatuose parašyta ,,nemokama iki 03 08", o kur prisiregistruoti reikia gerokai paieškoti.
Kaip visada Jonavoje pasitiko policijos pareigūnai, kurie jau buvo užtvėrę kelią bėgimui, bet pavyko pasikalbėjus nuvažiuoti iki registracijos vietos.
Kas šiemet kiek nustebino tai labai didelis dalyvių skaičius: iš po žiemos kone visi kas tik pajuda (ne tik bėgikai, bet ir orientacininkai, dviratininkai, slidininkai ir pan.) sugužėjo čia.
Oras sunkiai nusakomas: saulė šviečia šilta, pavėsis - šalta, vėjas taip pat neaiškus, dėl to pasirinkti tinkamą aprangą buvo kiek sunkoka.
Prie paminklo nuvežė likus iki starto apie 40min ir paleido laukuose, o čia jau kaip tarakonai pasklido bėgikai. Prieš startą daug nesitikėjau, ypač po studentų čempionato prieš kelias dienas ir dėl dar pakankamai mažo laiko ,,ant plento" po žiemos, todėl nusprendžiau pradžią pradėti kiek lėčiau.
Startas ir bėgimas prasidėjo - pirmus šimtus metrų lėtokai, bet paskui staigus pagreitėjimas, po kurio pirmoji grupė nubėgo, o aš užkliuvau ,,dėžutėje" ir pasilikau persekiotojo vaidmenyje. Kurį laiką vedžiau visą grupę, paskui išėjo kiti ir ,,užsikabinęs" toliau tęsiau bėgimą, po truputį pradėjom ,,gaudyti" ir ,,valgyti" per greitai pradėjusius, prabėgome leduotą ruožą pro mišką, o po 6km laukė didydis kalnas, kur vienas priešininkų ,,patempė" ir nors ,,kabinausi", bet neišlaikiau tokio tempo ir nuo to laiko iki finišo bėgau vienas, priekyje matydamas keletą varžovų ir jausdamas ne itin toli atsilikusius gale. Po to kalno kelias ėjo palei upę, lyguma, vėjo nebesijautė ir darėsi pernelyg karšta - vis dėl to per daug kiek prisirengiau ir jaurėsi diskomfortas iki pat finišo. Taip ir finišavau pakankamai ramiai 11-oje vietoje.
Nors vieta ir nėra tokia aukšta, bet apskritai savo pasirodymu likau patenkintas, ypač su dabartine savo forma. Jei Kaune bėgau tragiškai ir likau 3-ias, tai čia nors ir likau 11-as, bet pats bėgimas jau buvo. Buvo ir noro kovoti, tik dar neparuoštas organizmas prie tokių krūvių, ką reikės daryti artimiausiu metu.
Po varžybų dušas, sportinių prekių mugė ,,lietuvišku" verslo supratimu (su tokiais antkainiais, kad iš ebay kartais kone dvigubai pigiau galima tą patį gauti), šventinė ceremonija (kone pirmą kartą skirta kovo 11-ajai), apdovanojimai. Kaip visada viskas labai ,,ištempta".
Apskritai varžybos Jonavoje tradiciškai gausios ir pakankamai profesionaliai surengtos, nors žinoma yra ir trūkumu: jau minėti registracijos sunkumai, laiko netausojimas, taip pat ir maisto davinio greitas pasibaigimas (kaip ir kasmet). Žinom yra trūkumų, bet šiaip varžybos vienos iš tų, kurios daugumai patinka, gal dėl to kaip savo taurės etapus čia paskelbė ir keletas skirtingų organizatorių.

Lietuvos studentų žiemos čempionatas

Nors mokslus universitete baigiau dar pernai vasarą, bet metus nuo jų baigimo vis dar galiu dalyvauti studentų varžybose, todėl pasinaudojau šia teise ir šiemet dalyvavau studentų pirmenybėse - šiaip ar taip norisi išeiti pakankamai gražiai iš studentų sporto.
Šiemetinis studentų žiemos čempionatas labai vėlai rengiamas - tik kovo 6-ąją (dar pora savaičių po Lietuvos čempionato), tai toks keistas laikas išėjo: nei rimtai ruoštis paskutiniam sezono startui, nei pradėti pasiruošimą žymiai svarbesniam vasaros sezonui. Tuo labiau, kad jau kovo 11-ąją visai kitoks bėgimas nusimato Jonavoje. Visa tai reikėjo suderinti.
Savijauta prieš varžybas buvo keista: lyg ir energijos yra, bet kažkas ne taip. Pasiklausęs patarimų iš šalies nusprendžiau paeksperimentuoti ir padaryti trumpą apšilimą, tuo labiau, kad manieže kaip visada Kaune labai karšta (na bent palyginus su Šiaulių maniežo temperatūra). Startas vėlavo bent 10 min., kaip visada 60m daug dalyvių - kas nieko nemoka bėga 60m, kaip sakydavo viena trenerė.
Startas, pirmi ratai sunkoki, nors ne itin greiti. Bet jau po tų dviejų ratų kojos visai nebedirbo: trumpas apšilimas, starto vėlavimas ir per tą laiką raumenys ja atšalo, nors išorė visa degė nuo karšto oro. Visus likusius 13 ratų prasikankinau, vis tempiau kiek leido kojos, kurios visai ,,netraukė" į priekį, o pabaigoje ir mėšlungis ėmė traukti. Savijauta labai nekokia, nors viduje lyg ir yra iš ko bėgti. Iš esmės po 1km jau viskas buvo aišku: priekyje nubėgo du priešininkai, o už manęs puikiai mačiau kas dedasi: artimiausi persekiotojai buvo maždaug per posūkį ir juos visada matydavau bei galėjau kontroliuoti situaciją. Taip ir atbėgau iki finišo su tragišku laiku (9,10), bėgimu, bet sąlyginai nebloga vieta(3).
Apskritai pagrindinis tikslas kaip ir įvykdytas - pakankamai gražiai atsisveikinau su studentų žiemos sportu, bet visa kita prastai. Žinoma susidėjo daug kas į tai: ir periodas, ir savijauta ir t.t. Bet kuriuo atveju tai tikrai paskutinis startas žiemą už studentus ir kitamet jau nebereikės tiek ilgai tęsti sezono, nereikės kažką modeliuoti specialiai tokioms varžyboms nelaiku.