2017-04-12

Senvagė 2017

Teoriškai vienas seniausių bėgimų Lietuvoje, jau skaičiuojantis 49-erius metus, nors pastaraisiais metais iš tradicinio Berčiūnai - Panevėžys liko tik data ir dalis senosios trasos. Jau gana senokai čia bebėgau, todėl pasitaikius progai ja pasinaudojau.
Registracija tradiciškai į taurės etapus išankstinė ir 5eurai. Kiek paskaičiau nuostatus ir nuvykau kiek anksčiau - bet per mažai skaičiau matyt, nuvykau ne prie to viešbučio prie Senvagės, todėl kiek pasivaikščioti teko, o paakui ir mašiną persistatyti.
Oras ne pats geriausias pasitaikė - didelis vėjas, gana vėsu, nors įdienojus pasirodė saulė ir kiek atšilo. Planai ne patys aukščiausi - tiesiog pasitikrinti formą. Kiek apšilau trasa į priekį, bet pribėgęs parkelį pamačiau pora trasą žyminčių kuoliukų - taip ir nesupratau kur jie rodo kelią. Bet vis tiek tikriausiai ne pirmas bėgsiu, o gal dar ir lydės kas nors. Pasirodo per anksti apšilau - startas nukeltas 15 minučių. Iš dalies ir organizatoriai optimistiškai buvo nusiteikę, kad visi parbėgs per 15min 3km, iš kitos pusės tikriausiai koks 60 proc. netilpusių į tą 15min limitą buvo vienos firmos dalyviai, kurie per bėgimo varžybas sugalvojo (tiksliau tikriausiai jų vadovaisuvarė visus) pasireklamuoti.
Taigi palaukėm vėluojančio starto, išsinagrinėjau per tą laiką trasą - ratas aplink Senvagę, pirmyn ir atgal bei dar ratas. Atsistojom į trasą ir vedėjas paaiškino trasą: pirmyn ir parbėgus ratas. Tvoros užtvertos, dviratininkai surikiuoti - na tikriausiai taip ir turi būti.Dar pora foto reklamai ir pagaliau startas.
Iš karto į priekį šovė vienas varžovas, o toliau niekas nenorėjo ,,vesti", todėl teko eiti į priekį. Pirmas km gana lėtokas - ir vėjas priešinis ir jau atšalęs buvau dėl atidėto starto. Bet po to ,,įsibėgau" ir kiek pagreitėjau - pajutau, kaip grupelė už nugaros subyrėjo, bet vienas varžovas ,,prisikabino". Trasa kol kas dar žinoma, bet nustebino atkarpa per pievas palei tiltą - na bet dviratininkai veda, turi žinoti trasą. Kiek netikėtai man ir toliau trasa tęsėsi asfaltu, tikriausiai ne taip seniai išklotu, nes kai paskutinį kartą čia bėgau dar sumintas takelis buvo.
Apsukom kilpą ir pajudėjom atgal - kiek į priekį ir varžovas išėjo, paskui vėl ,,pavedžiau" ir vos nenusukau atgal per pievas, bet gerai kad kolega sušuko, jog į priekį tiesiai reikia bėgti, kur ir dviratininkai su lyderiu matėsi.
Pribėgom ir prie Senvagės ir čia išgirdom, kad vis tik dar 2 ratus reikės apibėgti - pasirodo patys organizatoriai apsižioplino starto metu. Prabėgom pirmą ratą pavėjui visai nieko, bet prieš vėją visai menkas malonumas. Antrame rate truktelėjo varžovas į priekį ir ,,nebeužsikabinau", o dar ir tiesioji prieš vėją - per daug ,,nebemirdamas" ir parbėgau trečias. Po finišo užkabino dalyvio medalį - plastikas, bent jau atrodo pigiai. Laikas iš tikrųjų nuvylė, bet paskui kiek pagerėjo nuotaikos, tai pasigirdo kalbos, kad trasa ilgesnė apie 300m, nes tos kilpos ir bėgimo per žolynus neturėjo būti.
Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Tradiciškai ne itin gausūs čia: taurė, diplomas ir šiėk tiek duonos gaminių, matyt bėgimo taurės rėmėjų.
Apskritai varžybos gana kuklios ir toli gražu neidealiai organizuotos: vėluojantis startas, prastai sužymėta trasa, teisėjai tik posūkyje apsisukime, net dviratininkai gerai nežinojo trasos ir tikriausiai padarė papildomą nereikalingą lanką, o didžiausias ,,susimovimas" du ratai Senvagėje pabaigoje, vietoj planuotų po vieną pradžioje ir pabaigoje. Atstumo atžvilgiu tas pats, bet dalyvių ne vienas keikė dėl to organizatorius, o ir ne visi prabėgo 2 ratus - kai kuriems ir vieno užteko, tuo labiau kad ir patys teisėjai ne itin besusigaudė kam kiek dar reikia bėgti. Ir apskritai visame bėgima savotiška apatija - tarsi ,,reikia" tiesiog organizuoti, o kaip ne taip jau ir svarbu. Pati trasa geru oru gal ir greita, nors kiek nuobodoka - kiek girdėjau dabar jau sertifikuota ir nebesikeičianti ateityje. Palyginus su ankstesniais bėgimai čia vietomis patobulėta, bet minusų taip pat daugiau atsirado ir tikįkimės, kad jie kitais metais bus ištaisyti.

2017-04-09

Runway run 2017

Vienas iš tų bėgimų, dėl kurių kyla klausimas ar tai iš viso bėgimo varžybos ar kažkas susiję su bėgimu. Tradiciškai (bent jau Šiauliuose) daug reklamos šiam renginiui: tv, spauda, internetas, reklamos prie įvažiavimų į miestą - tarsi tai tikrai kažkoks ,,superinis" įvykis. Bet pažiūrėjus į nuostatus supranti, kad tai tikriausiai bus visiškas ,,š.." ir organizatoriai nieko bendro neturi su sportu ar sporto renginių organizavimu: tokio lygio nuostatus gabesni moksleiviai dar ir pradinėse klasėse parašytų. Na bet jau dalyvavau pernai, tai ir šiemet laisvą dieną nusprendžiau ten nuvykti ir pasidareyti treniruotę.
Atvažiavau likus apie valandai iki starto - mašiną jau gana tolokai teko pasistatyti. Nors ir buvo registracija, bet realiai ji niekam nereikalinga: jokių numerių, jokių kitų dalyvių registravimo vietoje. Iš dalies tai paranku patiems orgizatoriams manipuliuojant dalyvių skaičiumi: net spaudoje vieni rašė 3, ki 6, o dar kiti ir visus 10 tūkstančių prirašė.
Pradėjau apšilinėti, iš pradžių kiek tolėliau, o paskui jau ir iki starto vietos susiruošėm su kolegomis. Bet čia organizatoriai sustabdė ir maždaug ,,palaukit 10 minučių, su palyda iki starto bėgsit, negalima bėgti patiems". Susižvalgėm, prisiminiau kaip reguliavo eismo Vilniaus bėgime ir tyliai pajudėjom iki starto vietos. Sugebėjom surasti kelią, nepasiklydom oro uosto pakilimu taku :) Nors bėgti prieš vėją kad ir 3 km lygiu keliu yra žiauriai nuobodu. Kažkur dar galėjo palikti drabužius, bet kaip atbėgau, kaip ir stojau į startą.
Šį kartą jau rimčiau nei pernai bėgau. Iš karto po starto visi pasileido, bet p opros šimtų metrų paaiškjo kas tikrai bėgs, kas tik ,,pirmų šimtų metrų didvyriai". Iš karto nubėgo du varžovai, o aš palaipsniui įsibėgau iki trečios vietos ir taip iki finišo ir atbėgau. Nors ir pavėjui, nors ir tik 3km, bet prailgo bėgimas - sunkiai įsivaizduoju, kaip kažkada oro uosto pakilimo taku kažkada ir 21,1km varžybos buvo..
Iš karto po finišo gavau kaklaskarę, dar kiek pabėgiojau ir tyliai išvažiavau namo, nebesistumdydamas prie arbatos ir bandelių. O ir apdovanojimai ir čia negrėsė: pirma vieta batai, taurė, dar pora maišelių dovanų, o ar 2-a ar 1257-a lygiai tas pats.
Apskritai varžybos pavojingai balansuojančios prie varžybų parodijos slenksčio: silpnas organizatorių supratimas apie varžybų organizavimą, jokių numerių, apskaitos, netgi draudimas patiems nubėgti iki starto vietos. Tą matyt ir fotografai pajautė, nes dauguma foto labiau tiktų nušviesti bėgimą užgavėnių proga, o ne sporto renginiui. Daug išmestų pinigų, daug nereikalingų atributų - kone visur lenda neprofesionalumo grimasos. Tiesiog masinis renginys bėgimo tematika, korio pabaigoje visi gauna kaklaskares ir arbatos su bandelėmis.

XXVIII-asis tradicinis bėgimas „Obeliskas A. Kulviečiui – Jonava“

Graži tradicija tapo valstybines šventes pažymėti bėgimu, o kovo 11-oji viena iš gausiausių bėgimų pasiūlą turinčių švenčių - bent 3 šiemet buvo: tradicinis Jonavoje, ne taip žinomas Gargžduose ir neseniai atsiradęs Prienuose. Pastarąjį atmečiau pirmiausiai - trasa kone identiška kažkada vasarą vykusiems bėgimams ,,Birštonas - Prienai" - gana nnuobodus bėgimas, o ir organizacija tąkart kai dalyvavau šlubavo. Simboliškas bėgimas Gargžduose bėgti 11 ratų, bet iš kitos pusės tas ratų sukimas ir ,,pjauna". Galų gale apsistojau prie tradicinio Jonavos varianto, tuo labiau kad dar nebuvau čia įveikęs 15km pagal taisykles - kai pastarąjį kartą (o tai buvo dar tada, kai pirmą kartą čia buvo bėgama 15km) čia bėgau sugebėjom pasiklysti Jonavoje - kaip ir pirmi 18 berods tada bėgusiųjų.
Taigi užsiregistravau, ir nuvykom į vietą. Šiemet visa registracija naujojoje sporto arenoje - patogu bent jau dėl mašinų parkavimo. Atsiėmėm numerius, palaukėm kiek ir išvežė į starto vietą.
Ten apšilome, jau kaip ir laikas startui, bet netikėta bėda - autobusas, kuriame buvo ir mano drabužiai išvažiavo. Aišku ne mano vieno daiktai ten buvo, todėl priešingai nei tąkart Prienuose nepasakė ,,ai bėk taip, finiše susižiūrėsim", šį kartą nukėlė visą startą 15-20min. Diena pakankamai graži tokiam laikotarpiui, tai dar kiek apšilom, kol atvažiavo autobusas, persirengėm ir stojom į startą.
Tradiciškai startas čia gana greitas - iš karto išsitempė grupė. Per daug neskubėjau šį kartą, ramiai prisijungiau vienos grupės, bet ir ši po kelių km ėmė byrėti - vieni ,,užtempė", o aš ,,paleidau" bėgdamas savo tempu. O gpupė toliau byrėjo, ir ėmiau ,,valgyti" per greit pradėjusius: vienas, kitas, dar pora, vienas jau pakelėje vaikšto... Prie 10km žymos dar pora jau visai šalia, bet žiūriu vienas sustojo, paskui ir kitas, o priekyje kitas varžovas jau gana toli. Tada ir prasidėjo nuobodžioji dalis - kelias jau lygus, varžovų šalia nėra, o ir mieste gana nyku - vienas kitas tingintis teisėjas ar savanoris, keletas žmonių krantinėje. Ir aišku ,,nusibaigimui" kalnas kone 1km, po kurio tiesioji ir finišas į pakalnę. Taip gana ramiai ir parbėgau vienas - pasirodo 8-oje vietoje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atsigėrėm arbatos, užkandom košės, apsirausėm arenos dušuose ir iškeliavom namo - apdovanojimai negrėsė, o ir laukti tiek daug nebuvo jokio noro.
Apskritai varžybos tradiciškai savame stiliuje, jau ne pirmą kartą organizuojamos ir nieko naujo nebedaroma - na nebent perkėlimas į areną. Tiesa su teisėjais - savanoriais reiktų padirbėti, nes kai kurie tiesiog stovėjo ir net nematė, kad bėgikai jau prabėgo kur nereikia bėgti. Neaišku kas ten buvo su autobusais - bent 3 versijas girdėjau dėl ko ir kur jis išvažiavo, bet gerai bent tai, kad šį kartą nenumojo ranka, o pagal galimybes ištaisė klaidą. Tiesiog tradicinės bėgimo varžybos su savo programa po jų, kurios nemačiau, todėl nieko ir negaliu komentuoti.