2010-12-27

Vilniaus naujametinis bėgimas 2010

Žiemą tradiciškai retai dalyvauju varžybose, o ir pats bėgimas daugiau vasaros sportas, todėl startai šaltuoju metu periodu būna kone išimtis. Šiemet, kaip ir pernai ši išimtis - Vilniaus naujametinis bėgimas.
Orai šią žiemą šalti ir snieguoti, o prieš varžybas dar ir lyti pradėjo - prie minusinės temperatūros kone iš karto ledas dėjosi. Dėl to kilo papildomų problemų keliaujant - kiek apsibariau su namiškiais, kurie labai bijojo tokio kelio ir pats važiavimas atrodė kvailas. Bet išvažiavau ryte, kėliausi 5,30, važiavau iki centro autobusu, paskui su kolegomis iki Joniškėlio, o iš ten ir iki Vilniaus. Vairuoti pačiam ir nereikėjo, nors keliais buvo geresni, nei tikėjomės, o orai labai priklausė nuo vietos: jei šiaurės Lietuvoje visą dieną buvo -4, tai Vilniuje jau sniego senius galėjo lipdyti.
Prieš varžybas daug nesitikėjau - visų pirma orai ir darbas trukdo rimtai pasiruošti (pareini po darbo 18 valandą, bėgi prie -10 per sniegą - nei kokybės, nei kiekybės), be to tradiciškai žiemą būna periodų (dažniausiai prieš ir per kūčias), kai ima streikuoti virškinimas. Iš tikro iki pat Ukmergės net nežinojau ką bėgsiu: ar 5km, kur galėčiau būti prizininku, ar 12km (gal net su kalėdų senelio apranga). Vis dėlto nusprendžiau bėgti 12km normaliai - tai gali būti paskutinis naujametinis bėgimas šia trasa, šiais organizatoriais ir tokia emocine būsena: kalbos apie Žalgirio stadiono griovimą dabar labai garsios, kaip ir apie organizatorių pasikeitimą. Atsisakiau kilusios minties bėgti kalėdų senelio kostiumu - nors pagal oficialius nuostatus jais vilkint nereikėtų mokėti startinio 5Lt mokesčio, bet prieš mane besiregistravusiam bėgikui paaiškino, kad jei turi savo kostiumą, tada nemokamai, o jei ne - mokėk tuos pačius 5Lt.
Apšilimo metu savijauta visai nieko buvo, tiksliau nieko neaišku. Atėjo ir starto laikas, vienoje pusėje raudonieji, kitoje bėgikai. Paskui klausinėjo kas žiūrėjo per TV - ar čia visi bėgo su tais kostiumais, gal privaloma buvo jais vilkėti, kad nė vieno bėgiko nesimatė. Nors realiai tų raudonųjų koks 10-20 proc. tebuvo bet tai pavyzdys, kaip reikia kurti įvaizdį, kurti tendencingą, sau palankią informaciją.
Kas šiemet nustebino, kad tie ,,seneliai" startavo ir dar gana ilgokai bėgo gana greitai, matyt tokiu žaidimu ,,užsikrėtė" ir pasportuojantis jaunimas.
Iš starto jau pirmame posūkyje vos negriuvau, nors pati gatvė buvo valyta, bet sugebėjau atrasti ledo ant kampo. Tempas gana greitas, bet ir pačiam bėgosi visai neblogai, gana greitai pripratau prie tempo, prie senokai patirto bėgimo asfaltu, kai kojos nepraslysta, jausmo. Ne taip toli mačiau, kaip nusuko bėgantys 5km ir dar pagalvojau, kad gal reikėjo ir man bandyti juos bėgti, gal vėl kokią taurę būčiau parsinešęs - vėliau pagal rezultatus tai kaip ir pasitvirtino: pagal pernykščius rezultatus būčiau likęs 2-as, nors čia tik laikas ir trasa lyginami: kiek skiriasi oras, trasos būklė, mano paties pasiruošimas. Žodžiu kas būtų, jei būtų...
O trasa bent pirmoje pusėje visai patiko: pora smagių kalnų, mažai posūkių, asfaltas. Bet tai buvo iki nuokalnės, tiksliau jos pabaigos. Baigėsi ji ir prasidėjo ,,buksavimas". Tik pasisukus į nevalytą takelį vienas iš priešininkų, su kuriais bėgau grupelėje pabėgo kelis metrus, kitas jam įkandin. Bandžiau bėgti, ,,kabintis" ir kurį laiką pavyko, kol baigėsi trumpa žvyru kiek pabarstyta atkarpa. Prasidėjo grynas ledas arba leduotos provėžos - tiesiog bėgi, kad negriūtum. Tempas gana smarkiai krito, pulsas irgi, bėgti greičiau norisi, bet negali. Tiesiog slidinėji ant ledo, bėgi nuo takelio link provėžų, ieškai kur geriau ir nerandi. Priešininkai bėga į priekį, iš galo vejasi, kai kas ir lenkia, o tu tik stebi ir keikiesi iš bejėgiškumo. Žinoma orientacininkams džiaugsmas, jie šiaip ar taip įpratę bėgti bekelėmis. Bet šiaip nemaža dalis keikė šią trasos dalį, nors tai gal ir atrakcija, užsitęsusi kone visą antrą trasos pusę.
Po truputį taip priartėjo ir finišas, po ilgo ledo ruožo sekė trumpa asfalto atkarpa, kur iš karto pakilo tempas, bet neilgai ja džiaugiausi: pakilimas link Žalgirio stadiono, o ten sniego košė ir balos. Ir dar posūkiai tokiomis sąlygomis. Pats Žalgirio stadionas irgi tik dėl vaizdo apvalytas, provėžos ir tai snieguotos. Bet pagaliau finišas, daugiau niekas nebepagavo iš galo, kaip nuo 7km bėgau 7-as, taip ir atbėgau. Net pats nustebau tokiu pasirodymu: lyg ir kilometražas sumažėjo ir intensyvumas ne toks jau didelis, bet bėgosi. Nors kiek kyla klausimų, ar tikrai ten yra tie 12km.
Po finišo buvo arbatos, atidavus numerį gavau ir maišelį, kuriame buvo kalendorėlis, bukletas apie bėgimą, reklaminė brošiūra ir tradicinis tepaliuko nuo skausmo maišelis, kurį kiekvienose varžybose deda vieni iš organizatorių - tie patys, kurie pagal kalbas organizuos kitąmet naujametinį bėgimą.
Apskritai nuo pernai metų mažai kas ir pasikeitė: pakankamai skurdus bėgimas, bet kaip sostinėje, tai trečiarūšiai renginiai būna geriau išreklamuoti, nei geriausi provincijoje. O čia dar seneliai, iš viso puiki reklama. Bet bėgimas skurdus daugiau dėl pačio Žalgirio stadiono: griūvantis pilkas statinys, šalti persirengimo kambariai, kokius 20 metų neremontuoti dušai... Pats bėgimas visai smagus, trasa įdomi, jei nebūtų ledo ruožo, būtų visai gerai. Žinoma pirma Kalėdų diena, o ir kelių sąlygos kiek sumažino dalyvių skaičių. Bet šiaip visai neblogas bėgimo renginys, daugiau skirta mėgėjams, tuo labiau, kad ir prizai ne itin dideli.
Toks šis bėgimas šiemet. Kiti metai, kiti ratai - tik įdomu, kas ir kaip keisis, ar iš viso bus, kas bus ir t.t.

2010-10-23

Graužikai - Kelmė 2010

Tradicija kasmet dalyvauti šiame bėgime nepažeista ir šiemet, apskritai nesu praleidęs nė karto nuo jo atkūrimo 1998-aisais, taigi šis bėgimas jau buvo 13-asis. Kaip visada oras nebūna pats maloniausias - nors šiemet kone visi rudens bėgimai nepagailėjo puikaus oro, bet čia priešingai: tikras ruduo, stiprus vėjas (iš pradžių daugiau pavėjui, o likus 2,5km šoninis), šlapia, nors ir nebelijo.
Savijauta prieš bėgimą nebuvo pati geriausia: jau jautėsi 5-asis iš eilės (būtų ir 7-asis, jei nebūčiau praleidęs bėgimo Šiauliuose po maratono) varžybų savaitgalis, bendras nuovargis, nedavė ramybės ir achilas.
Atvykome į vietą kiek prieš 11.00, bet nieko nebuvo, niekas nieko nežinojo, nors skelbimas, kad bėgimas vyks, kabėjo. Pasirodė ir organizatoriai, užsiregistravome ir laukėme, kada išveš į starto vietą. Su informacijos sklaida, reklama tikrai yra kur tobulėti: apie bėgimą susižinojom kone ,,iš lūpų į lūpas", aiškaus reglamento kada registracija, išvežimas į starto vietą sunku buvo rasti, o ir viena distancija (8,2km) vaikams (kurie dažniausiai ir sudaro pagrindinę dalyvių masę) ilgoka. Gal dėl to, gal dėl rudeniškų orų, bet dalyvių susirinko nedaug: vietiniai, keletas šiauliečių ir svečiai iš Vilkaviškio.
Kadangi nuvežus į starto vietą laiko daug nebelieka, apšilimą darėme dar prieš išvežimą. Savijauta nebuvo pati geriausia: nors ir gana lengvai kojos kilo, bet pulsas jau aukštas buvo. Pasidarėm mankštą, nuvežė į startą, dar kiek prasibėgau, pagreitėjau ir startas.
Iš pat pradžių tempas didelis - pavėjui ir dar nemaža dalis į pakalnę - pirmas km per 3,02, labai greitai kaip man su tokiu pasiruošimu, o vienas jau nubėgęs gana tolokai. Po pirmo km nubėgo dar du ir likau vienas. Tempas krito, nors ir priekyje savotiška ,,armonika" vyko: pabėgo, pagavo, vėl pabėgo ir išsibarstė ir jie po vieną. Mačiau, kad vienas jų sunkokai jau bėga, kiek pavijau, bet paskui toks pats atstumas ir laikėsi iki pat finišo ir atbėgau 4-as. Savotiškai bjauri būsena, kai nori, o greičiau negali. Nepasakyčiau, kad būčiau ,,miręs", gal net atvirkščiai, kiek pasitaupiau, o gal tiesiog pasijautė tas varžybų grafikas. Bet kuriuo atveju sezonas jau baigtas ir dabar reikės kiek pailsėti ir paskui vėl kibti į darbus, ruoštis naujam sezonui.
Apskritai varžybos gana kuklios, kuklus ir dalyvių skaičius, nors reikia pripažinti, kad šiemet tikriausiai mažiausiai chaoso ir neigiamų emocijų jų rengime. Net keista, kaip taip greitai ,,susisuko" iki apdovanojimų: prabėgome, keletą minučių pasikalbėjome, apsirengėme, pabėgiojome apie 15 minučių ramiai ir sugebėjome pavėluoti į apdovanojimus. Tradicinis kuklus vietinis (su retomis išimtimis) bėgimas, nors po truputį ir nykstantis.

2010-10-16

Kleboniškių ruduo 2010

Dar vienas savaitgalis, dar vienos varžybos, šį kartą Kaunas. Ilgokai derinomės kaip važiuoti: ar su savo mašina, ar su kitais bėgikais, galų gale visi tilpom į vieną mikroautobusą. Iš vakaro susitarėm kada išvažiuojam, kaip ir viskas gerai, bet ryte pabudau ir kažkaip galvoju, kad jau vėloka, tokiu laiku jau žadėjau išvažiuoti, jei pats būčiau vairavęs. Parašiau sms kolegai, nuvykau sutartu laiku ir ten viskas paaiškėjo: kiek nenusižiūrėjom, kad startas 11.00, o ne 12.00, dėl ko jau visa kelionė į Kauną tapo savotiškomis lenktynėmis su laiku. Atvykom 10.30, greitai užsiregistravom, dar spėjau kiek pabėgioti, trumpa mankšta, keli pagreitėjimas ir startas.
Oras gražus, švietė saulė, nors jau vėsoka, netoli 0, tai pirmą kartą šiemet teko ir ilgąją aprangą vilktis. Dar apšilimo metu į šaknis miške kiek kryptelėjau koją, todėl nusiteikiau panašiems atvejams ir per varžybas.
Pats startas vertas atskiro aprašymo: išsirikiavom starte, linijos nerasta, kelio taip pat nesimato, tik pagal išsirikiavusiųjų kryptį galima spręsti, kur reikės bėgti. Priekyje medžiai, medinis stalas ir suolai, gauti perpjovus medį išilgai. Kiek paaiškino trasą ir pagaliau davė startą. Visiems kartu: vaikams, bėgantiems 2,5km, ir 5km bei 10km dalyviams. Tokia grūstis starte.
Ir pataikyk man tiesiai ant to suolo, ko lyg ir saugojausi. Užšokau ant jo, jis pakrypo, bet išsilaikiau ant kojų. Priekyje medžiai, pro kuriuos reikėjo kažkaip pramanevruoti. Po kelių šimtų metrų po starto bėgau koks 20-as, bet palaipsniui pradėjau ,,gaudyti" lyderius.
Miško takeliai, daug kur minkštokas smėlis, vėliau trumpa asfalto atkarpėlė ir vėl miško takelis su trumpais pakilimais-nusileidimais. Pakeliui dar matyti medžių išvartos, ir prabėgimas per nuvirtusį medį, šuolis per balą ir posūkis į šiokį tokį kalnelį per šaknis ir smėlį, nusileidimas ir posūkis į kitą ratą. Vėl 4 ratai: Vilnius, Nida, Pakruojis, Kaunas - savotiška tradicija ar norma tai jau tampa.
Po startinio lyderių paleidimo po pirmojo rato juos pasivijau, o antrame vienas iš jų pagreitino bėgimą ir stengiausi per toli nepaleisti, nes maniau, kad šis bėga taip pat 10km. Per šį ratą pabėgau nuo gale bėgančiųjų ir paleidęs lyderį likau vienas. Pradėjęs 3-ią ratą žiūriu, kad nebėra pirmojo, pasirodo šis bėgo 5km. Ką gi jei jau vienas bėgu priekyje, tai reikia taip ir tęsti. Įveikiau trečiąjį ratą, paskutiniajame dar kiek padidinau tempą ir finišavau pirmas. ne itin dažnas atvejas, tai žinoma džiugus :)
Po varžybų kiek pabėgiojom ramiai ir ėmė laukti apdovanojimų, o tai užtruko. Oras gražus, nors ir šaltokas, tai teko ieškoti saulės. Pagaliau ir apdovanojimai: medalis ir už bendrą įskaitą taurė, vaikams dar berods ir diplomai kliuvo.
Apskritai puikiai jautėsi, kad šios varžybos ilgą laiką buvo vietinis Kauno mėgėjų renginys ir atvykus didesniam būriui dalyvių iškilo ir problemų, pradedant starto procedūra baigiant apdovanojimų užtęsimu. Taip pat ne vienas po varžybų vaikščiojo su išsuktomis kojomis, kurios, ypač silpnesnių achilų savininkų, puikiai krypo ant Kleboniškio miško medžių šaknų. Pati trasa nėra nuobodi, tikras krosas, kurių šiaip ne itin mėgstu, bet kiek paįvairinimui visai geras variantas.

2010-10-10

10-oji gintarinė jūrmylė

Rudens varžybų maratonas tęsiasi ir šį savaitgalį persikėlė į Klaipėdą, tradicinė bėgimą ,,Gintarinė jūrmylė". Kaip ir kasmet nuvykau ten ir šiemet - praleidau tik patį pirmąjį bėgimą, kuriame ir dalyvavo tik klaipėdiečiai.
Šiemet pirmą kartą čia važiavau su savo mašina, vežiau kitus bėgikus. Šį kartą Klaipėdoje jau nebeklaidžiojau iki kelto, atsiminiau kelią, kurį važiavau prieš kelias savaites pakeliui į Nidą. Kaip varžybų dalyviams nereikėjo mokėti už keltą, važiuojant į Nidą - ekologinio mokesčio, sąlygos atvykti ir sumažinti kelionės kaštus padarytos kiek įmanoma geresnės.
Atvykę į starto vietą pasiėmėm numerius iš trenerio, kuris jau ten buvo nuvykęs anksčiau ir gana greitai jau reikėjo eiti daryti apšilimo. Oras buvo labai gražus, saulėta ir rudeniškai šilta. Jau kelias varžybas vis galvoju, kad reikės kiek storesnės aprangos, bet vis dar užtenka ir trumpos.
Užsiregistravau, pasidėjau nusirengęs daiktus į mašiną, starte dar nuo numerio nuplėšė lapelį su pavarde, matyt sutikrino ar visi į startą atvyko, kad ne kur iš krūmų vidurį trasos iššoktų.
Pagaliau startas ir visi šovė į priekį. Tradiciškai čia startas būna gana greitas ir bėgikai išsiskalbė į grupeles: priekyje lyderių grupelė, vėliau dar viena. Besileidžiant miško takeliu dar pora varžovų aplenkė ir prasidėjo gana ilga kalnuota tiesioji, kur jau ir aš pradėjau ,,gaudyti" pabėgusius iš starto. Po to sekė bėgimas paplūdimio smėliu, kur pirmą ratą dar pabandžiau bėgti arčiau jūros, nes ten smėlis ne toks klampus, bet iš to nieko nelaimėjau, gal net pralošiau. Pakilimas į kopas, nusileidimas laiptais ir įkalnė betoniniais blokais, po kurios sekė vingiuotas miško takelis. Gal dėl trumparegystės, gal dėl silpnų kojų (ypač dabar, kai gydausi achilų uždegimą), bet čia praradau kone daugiausiai visoje trasoje ir labai nudžiugau, kai ši atkarpa baigėsi ir prasidėjo kilimas plentu. Kiek pagreitėjau, prisivijo vienas kolega ir ėmėm bėgti kartu. Aš daugiau tempiau plentu, jis miško takeliais ir smėliu, taip kartu ir finišavome. Abu ratai gana vienodu tempu, nors savijauta bėgant ir nebuvo gera (matyt turėjo įtakos vakarykštė labai užimta diena: vizitai pas gydytojus, VMI, auto remontas o be to ir trasa visiškai ,,ne mano").
Po finišo gavau marškinėlius, tiesa L dydžio, reiktų priaugti ,,autoriteto" kad tiktų, bet kai nemokamai tai ir bambėti nėra ko. Kiek teko paieškoti trenerio, kuriam padaviau raktus nuo mašinos prieš startą ir paskui kiek apsirengęs dar kiek pabėgiojau. Po to nuėjau ieškoti kur čia nusiprausti, bet atėjus prie dušų, kur buvo pernai, radau tik keletą kitų bėgikų ir užrakintas duris. Jie irgi atėjo nusiprausti, kaip patys sakė ,,buvo atrakinta prieš varžybas, dabar kažkas užrakino". Niekas iš gretimų teisėjų nieko nežinojo, tai teko net nežinau ar visai legaliai leistis į rūsį, kur buvo keletas kriauklių ir po šaltu vandeniu nors šiek tiek apsiprausti. Po to pastovėjęs eilėje pasiėmiau grikių košės ir arbatos kiek pasistiprinti po varžybų.
Kiek pasivaikščiojau po Smiltynę su mintimi ateiti pažiūrėti 1 jūrmylę, bet kiek pavėlavau ar tai juos kiek anksčiau išleido.
Po varžybų dar nukeliavom į jūrų muziejų, kas buvo kiek įdomiau už delfinariumą, kuris kasmet būdavo (gal dėl to ir įdomiau, kad žymiai rečiau). Išvažiavom namų link, bet prie kelto dar teko gerokai palaukti - daug mašinų, kas iš varžybų, kas šiaip, bet patekome tik į trečią keltą.
Apskritai kaip visada ,,Gintarinė jūrmylė" aukštas lygis, nors šiokių tokių minusėlių galima rasti. Nors ir jubiliejinis bėgimas, bet iš tikrųjų sunku rasti kažką tokio, kas tai pabrėžtų, kas iškeltų šių metų bėgimą iš prieš tai buvusiųjų. Iš esmės viskas, ko reikia profesionaliam varžybų organizavimui: įdomi trasa, atminimo dovanos, maistas po varžybų, operatyvus teisėjų darbas ir viskas nemokamai, jei laiku užsiregistruoji. Daugiau tokių bėgimų ir bėgiojančiųjų turėtų atsirasti daugiau, o iš kiekybės gali atsirasti ir kokybė - na bent jau tikimybė didesnė.

2010-10-03

Pakruojo dvaro takais 2010

Rudens varžybų maratonas toliau tęsiasi ir šį savaitgalį atėjo eilė bėgimui Pakruojyje. Seniau vykdavo bėgimas Rozalimas - Pakruojis, vėliau trasa persikėlė į patį Pakruojį, o štai jau antri metai ir prie Pakruojo dvaro.
Šį kartą iš Šiaulių (gal tiksliau Šiaulių rajono) susirinko kaip niekada gausi kompanija: tai ir LBMA įskaitinis turas, o be to Pakruojis visai netoli Šiaulių, dėl ko kelionės kaštai ne itin dideli. Atvykę atsiėmėm numerius, prieš tai žinoma reikėjo prisiregistruoti internetu ir iki tam tikro laiko tai galima buvo padaryti nemokamai. Iš pradžių surengtos vaikų varžybos, o vėliau ir pagrindinio nuotolio - 10km - startas.
Oras pasitaikė labai gražus - ir šiltoka (priešingai nei pernai šiemet galėjo ir su trumpa apranga bėgti), iš saulė švietė.
Pati trasa viena iš smagesnių ir gražesnių: po starto akmenimis grįstu keliu reikia prabėgti senąjį ir garsųjį arkinį tiltą, po kurio posūkis į kairę ir prasideda vingiuotas siauras šlako takelis. Taip bevinguriuojant apie 1km pribėgama iki vieškelio ir posūkis į kairę. Po kelių šimtų metrų ,,paragaujama" ir asfalto bei pasisukama link pačio dvaro. Trumpas pakilimas vieškeliu ir atsiveria Pakruojo dvaro centriniai rūmai kitų pastatų apsuptyje. Bėgimo trasa ima driektis dvaro parko takeliais, savotiška medžių alėja, pasibaigiančia vartais. Šioks tos pasukimas į dešinę ir vėl starto - finišo vieta. 4 nenuobodūs ratai.
Po starto tempas iš karto didelis, bent jau man pasirodė po maratono ir 1/2 maratono, tuo labiau, kad ir per treniruotes greito bėgimo nedaug turėjau - tenka kiek saugoti kojas ir gydytis traumas... Trasa šiemet sužymėta kas 1km, kas padėjo geriau orientuotis tempe. Pirmas km per 3,13 - greitokai šiuo metu man. Iš pradžių pabėgo trys lyderiai, likau antroje grupėje su kitu kolega, už manęs netoli dar 3. po pirmojo rato vienas iš lyderių pabėgo, o kitus ,,pasigavome" bendromis jėgomis jau keturiese. Baigiant antrąjį ratą bėgome trise, tiksliau laikiausi už priekyje dviejų bėgančiųjų. Taip prabėgo ir trečiasis ratas, po kurio prasidėjo finišas: vienas iš varžovų ,,užtempė" ir pradėjo po truputį ,,tampytis" ta mūsų grupelė. Sunkokai ,,persijungiau", sunkokai laikiausi, po truputį ir paleidau, bet likus 1km pradėjau savąjį finišą. Per pakilimą link dvaro aplenkiau vieną, alėjoje kitą priešininką, nors iki pat finišo netoliese alsavo. Iš esmės pasiekiau geriausią rezultatą, kokį tikėjausi - 2-oji vieta, nors pats bėgimas buvo sunkesnis nei tikėjausi.
Po finišo nusegė numerius ir įteikė atminimo gairelę ir maisto taloną. Kiek lengvai pabėgioję nukeliavom ir pasistiprinti: žirnių košės pakankamai didelis indelis ir arbata visai įdomus derinys po varžybų, tik gaila, kad arbatos tik vienas puodelis (į prašymus papildomai arbatai gana griežtai visiems atsakymas tas pats ,,ne") - po varžybų gerti žymiai labiau norisi nei valgyti, o ir žirniai be gėrimo ne itin ,,lindo". Bet kuriuo atveju gera idėja, svetingumo gestas.
Apdovanojimai gana kuklūs: už pirmas vietas amžiaus grupėse taurės, vietinės arbatos pakuotės ir kaip ir kitiems prizininkams medaliai bei diplomai. Po jų dar nuvažiavome į Pakruojo sporto centrą, kur buvo dušai ir pirtis.
Apskritai bėgimas gražus ir tvarkingas: įdomi ir vaizdinga trasa, profesionalus teisėjavimas, svetingas ir draugiškas priėmimas. Nusivylimas tiems, kas tikisi piniginių ar kitokių materialių prizų. Džiaugsmas bėgimo mėgėjams, tuo labiau, kad nėra startinių mokesčių (jei laiku registruojiesi). Jei kas abejoja, verta atvykti vien dėl Pakruojo dvaro aplinkos vaizdų ir tuo pačiu dar sudalyvauti gražiame, tvarkingame, šiltame bėgime.

2010-09-26

Nidos 1/2 maratono 2010

Savotiška tradicija man paskutiniais metais tapo Nidos 1/2 maratono - puikiai organizuojama bėgimo šventė bene gražiausiame Lietuvos kampelyje. Du viename: varžybos ir turistinė kelionė. Po Vilniaus maratono ir ne itin geros savijautos kelios dienos iki varžybų per daug nesitikėjau iš bėgimo, tuo labiau, kad šiemet, kaip retai būna, susirinko kone visi stipriausi Lietuvos bėgikai.
Šiemet važiavome iš ryto, todėl teko keltis apie 5,20 ir apie 6 išvykom iš Šiaulių Klaipėdos kryptimi. Savotiška tradicija jau tapo rūkai - kelerius metų iš iš eilės važiuojant į šias varžybas vis rūkas. Kiek paklaidžiojau po Klaipėdą ik kelto, Nidoje buvom apie 9,40 ir sumokėję startinį mokestį atsiėmėm numerius.
Apšilimo savijauta visai nebloga, kaip visada prabėgau po Tomo Mano muziejų, pasisukinėjau merių krantine. Pagaliau startas. Iš pat pradžių didelis tempas ir lyderiai nubėgo, visi ,,išsitampė". Iš pradžių dar kiek ,,kabino" rudeniškas šaltukas, bet vėliau jau ir kone karšta pasidarė. Kone 3 ratus bėgom su vienu kolega, tai jis, tai aš patempiam, bet paskui jau vienas pabaigiau, dar kiek pabandęs pagauti priekyje anksčiau pabėgusius varžovus. Šiaip savijauta bėgant visai nebloga, jei neskaityti uždurto šono antrajame rate, bėgimas gana tolygus vertinant tarpinius ratų įveikimus laikus - realiai pagal dabartinį pasiruošimą ne kiek greičiau ir tegalėjau prabėgti. 1,14,12, 7-oji vieta, realiai įvertinus viskas dėsninga.
Po finišo parodęs numerį pasiėmiau gražų ir kokybišką puodelį, varžybų dalyvio suvenyrą ir kiek pabėgiojęs ramiai pradėjau ieškoti, kur čia nusiprausti. Kaip ir pernai nukeliavom iki sporto mokyklos, bet šioji buvo užrakinta, o ant lango kabėjo skelbimas, kad ,,rugsėjo 25 mokykla nedirbs", dar paieškojau rašytinės informacijos stenduose, kiek paklausinėjau kitų dalyvių, šalutinių teisėjų, bet niekur jokios informacijos negavau. Vis dėl to oras buvo pakankamai šiltas ir Kuršių marių vanduo atrodė visai neblogas variantas - tiesa vanduo buvo kiek šaltesnis, nei tikėjomės, bet atsigauti po varžybų visai tinkamas.
Iki apdovanojimo dar buvo laiko, tai kiek pasivaikščiojau po Parnidžio kopas, Nidą. Ne kaskart pasitaiko tokia proga. Per apdovanojimų ceremoniją pasiklausiau koncerto (mano subjektyvia nuomone vokalai visai nesiderino, nors po vieną ir neblogai skambėjo), užkilau ir ant scenos. Pasibaigus kone iš karto išsiruošėm namo. Pakeliui dar sustojom Juodkrantėje, nusipirkom žuvies, kuri beveik dvigubai pigesnė nei Nidoje, kiek pavaikščiojom po Raganų kalną - šiaip tikėjomės paprasto kalno, o čia ištisas skulptūrų parkas. Gerai pataikėm į keltą ir su kiek po 20 parvykom namo - visa kelionė truko apie 12 valandų, pavergę, bet su gerais įspūdžiais. Puikiai organizuotos varžybos ir nuostabi gamta, reginiai.
Apskritai kaip ir visada tvarkingai organizuotos varžybos, gana sunki, bet gera bėgti trasa, puiki nuotaika aplinkui, nuostabus oras. Tiesa šioks toks nesusipratimas su dušais (nemaža dalis atvyko porai dienų, apsigyveno viešbučiuose, tai jiems tikriausiai neiškilo tokių bėdų), bet daugiau kaip nėra ko prikišti organizatoriams.
Kitąmet vėl reikės čia atvykti, gal šį kartą jau ir ne vienas dienai, ne vien varžyboms, o pasidžiaugti ir visa bėgimo švente, kurios renginiai čia trunka beveik visas 3 dienas.

2010-09-13

Vilniaus maratonas 2010

Savotiška tradicija tapo vienas maratonas per metus rudenį ir šį kartą vėl Vilniaus maratonas. Tiesa sunku sakyti, kad tai tas pats kaip ankstesniais metais - trasa visiškai kita ir palyginti savo progresą ar regresą labai sudėtinga. Apskritai šiemet maratonas tapo savotišku šou renginiu, o ne normaliu bėgimu: per dvi dienas prigalvota visokiausių netradicinių parodomųjų varžybų, kaip visada prekybininkai aktyviai siūlė savo produkciją - žodžiu tipiška savotiškai sušiuolaikinta kaimo šventė.
Į Vilnių atvykome kiek po aštuonių, pakeliui rūkas, vietomis labai tirštas ir nuėjom numerių. Kartu su jais gavom ir proginius marškinėlius - maišus, berods 2XL dydžio - na beveik dvigubai platesni, nei daugumai bėgikų tinka. Norėjau pasikeisti, bet pasakė, kad visi vienodo dydžio - tai taip ir nesupratau, kam tada registracijos metu reikėjo nurodyti dydį? O pats dydis taip pat retas, ne itin ,,einamas" parduoti, tai tikriausiai taip ir ,,iškišo" visą partiją: ir reklama ir nuostolio nėra.
Paskui dar kiek pavaikščiojom trasa ir iš karto pastebėjom, kad ji skiriasi nuo žemėlapyje pateiktos: privingiuota parke, atsirado papildomi posūkiai prie šv. Onos bažnyčios.
Apšilimas, savijauta kaip ir pusėtina, startas kiek vėlavo. Jau pati pradžia kiek išgąsdino: taip greitai atrodė visi bėga, o ir kojos kiek atšalusios ar šiaip neaišku dėl ko vietomis po truputį traukiojo raumenis. Lyderiai kone iš pradžių ir nubėgo, bet dėl to perdaug nesikrimtau - tempas buvo geras, tikėjausi ,,suvalgyti" antroje pusėje ir pirmus ratus po truputį lėtėjančiai laikiau po 3,40, paskui po 3,50, o nuo 23km žiūriu jau ir 4 tesibėga. Antrame rate dar pavijau vieną nubėgusį priešininką, kilau į kalną prieš Žalgirio stadioną sunkiai, bet pabėgau, paskui dar po kelių km pamačiau, kad dar vienas ,,plaukioja" ir prisivijau, bet tuo manasis bėgimas ir baigėsi: prie maitinimo punkto jis pagreitino, o man jau kojos ,,užtrauktos" buvo. Taigi likę 1,5 rato tapo bėgimu kaip nors iki finišo nuo maitinimo punkto iki kito kramsnojant bananus ir gurkšnojant visokiausius skysčius. Na tikėjausi, kad mane tuoj ims ,,valgyti" priešininkai iš galo, bet iki pat finišo taip ir bėgau, o čia padariau vieną klaidą: sugalvojau pagreitėti bent paskutinį kilometrą. Pagreitėjau ir stipriai ėmė traukti blauzdos raumenį, taip kad net teko sustoti likus keliems šimtams metrų ir bandyti jį ištempti, bet ne ką tai tepadėjo, tik praradau nemažai laiko. O tuo metu kaip tik vienas iš priešininkų dar spėjo mane prisivyti ir aplenkė prieš pat finišą.
Po finišo savijauta prasta - na vis tik maratonas, o ir pasiruošęs ne per geriausiai buvau. Atidaviau ,,čipą" ir gavau sunkų maišelį, kuriame nemažai ko buvo prikrauta (na bent tai gerai): kažkoks energetinis gėrimas, kurį ir čiupau pirmiausia ir greitai pasigailėjau, kai pradėjo vimdyti nuo jo. Kukurūziniai sausainiai ,,suėjo" visai gerai, gira ypač gerai, vanduo irgi neblogai, o štai nuo visų tų jogurtėlių vėl pasidarė bloga. Dar įmestas 25Lt nuolaidų kuponas, nors ir su juo pirkti neapsimoka - labai jau brangios prekės.
2,51,06, 6-oji vieta (tarp lietuvių 5-oji) - labai prastas laikas, vieta pusėtina. Iš kitos pusės jei su tokiu laiku sugebu būti taip gana aukštai, tai jau pasako varžybų lygį ir nevykusią trasą.
Prieš keletą metų tame pačiame Vilniuje (tik kita trasa) prabėgau 2,39,40 ir likau 10-as, kiek vėliau 2,55; 2,47, bet atitinkamai 15-as ir 9-as. Iš tikro varžybų lygs po truputį smunka ir jei ne Lietuvos čempionatas būtų visai prastai, tada pirmieji tikriausiai ir vos 3h liptų. O ko čia bėgti geriems ar gerai? Prizinio fondo nėra (kai tada atbėgau 10-as kaip tik 10-uką ir apdovanojo), o dėl Lietuvos čempionato medalių taip pat vienetai stipresnių tesusirenka. Toks mėgėjiškas maratonas, su pakankamai dideliais mokesčiais. Žinoma visa ko ir gaunama: marškinėliai, povaržybinis maišelis, bet iš esmės tai rėmėjų dovanos. Trasa Vilniaus savivaldybės rūpestis, teisėjai - savanoriai. Na bet gal toks jų pasirinkimas.
Trasa - visiška tragedija. Startas prie Katedros, pakilimas į Mindaugo tiltą, vėliau dar didesnis į Žalgirio stadioną, kur stadiono taku 300 metrų ir lauk pro kitus vartus. Iš ten gana aštrus posūkis į kairę ir pro kažkokius kiemus vėl aštrus posūkis į Olimpiečių gatvę, dviračių taku iki Šilų tilto ir juo nusileidus visiškas apsisukimas 180 laipsnių nuo tilto į Neries krantinę. Pabėgus kokį kilometrą vėl visiškas apsisukimas ir atgal ta pačia krantine. Šiek tiek pakilimas, tiltas per Vilnelę ir vėl 90 laipsnių posūkis link parko, kuriame priraityta posūkių. Išbėgus prie Gedimino paminklo vėl ištęstas posūkis aplinkui, posūkis į Maironio gatvę iki šv. Onos bažnyčios, o ten ,,linksmoji" dalis: 90 laipsnių posūkis į dešinę, koks 30m ir apsisukimas aplink medį, vėl 30m ir vėl 90 laipsnių posūkis. Ratas baigiamas dar pora ištęstų 90 laipsnių posūkių. Ir taip 4 ratai. Per ratą 11 posūkių 90 laipsnių ir 4 180 laipsnių. Visi šie posūkiai stipriai ,,muša" iš ritmo ir gero laiko čia tikėtis labai sunku maratone: 10km, dar 1/2 maratono, bet daugiau... Prasčiausia maratono trasa, kuria teko bėgti Vilniuje. Jei kitąmet bus ta pati, labai rimtai reikės pagalvoti, ar iš viso bėgti čia.
Apskritai renginys organizuotas pakankamai neblogai, nors labai daug pašalinių dalykų, smulkmenų, kurios menkina visas varžybas. Taip sakant šou liaudžiai, nepretenduojant į aukštą lygį, tarsi patiekalas ne restorane, kavinėje, o apsilankymas Mcdonadlse. Na vis geriau nei kebabinėje...

2010-08-09

Kuldigos 1/2 maratono 2010

Tradiciškai kasmet rugpjūčio pradžioje vyksta Kuldigos 1/2 maratono, šį kartą jau 5-ąjį kartą ir kol kas visuose bėgimuose dalyvavau. Kaip ir šį kartą.
Tiesa šį kartą startas buvo kiek anksčiau, 13.00, todėl ir išvažiuoti reikėjo kiek anksčiau. Taigi apie 8.15 sėdau už vairo ir patraukėm į Latviją, pro Mažeikius, Ezerę, Saldų. Kaip ir pernai kelio remontai Lietuvoje, gal net toje pačioje vietoje. Iš ryto rūkas, vėsu, buvo net optimistiškų minčių, kad pagaliau bus nekarštas bėgimas, tačiau po truputį šilo.
Pasiekėme Kuldigą prieš 11 ir nuėjom registruotis. Išankstinė registracija čia taip pat galiojo, numerius pasiimti pagal pavardes. Įprastam lietuviui registracija 10 latų mokant varžybų dieną, mokant anksčiau pigiau, bet tarptautinis pervedimas ir išeina dar brangiau. Atsiimant numerius kiekvienas gauna po voką, kuriame numeris su vardu ir pavarde, ,,čipas", ,,grafkės", dalyvio sertifikatas, maisto talonas po varžybų, šalia taip pat duoda marškinėlius.
Dar buvo kiek laiko, tai kiek nuėjom iki tilto, per kurį vėliau 8 kartus teko bėgti, nuo kurio matėsi ilgiausias Europoje krioklys per Ventą. O oras vis kaito. Pradėjus daryti apšilimą tai pasijuto dar stipriau.
Na ir pagaliau startas. Šį kartą dalyvių beveik 500 - Lietuvoje dar neteko bėgti bėgti tokiame gausiame būryje. Karštis jau pradėjo svilinti, pasirodė saulė. Po kelių kalbų duodamas ir startas. Pradžia ne itin greita, dar kiek prisilaikiau. Pirmas km apie 3,27, antras 3,35, trečias tikriausiai dar lėčiau - nemačiau kur jis buvo, gausus žiūrovų būrys u-stojo ženklą. Pirmas ratas iš 4 įveiktas tik kiek greičiau nei 19 minučių. Labai lėtai, bet greičiau ir nesibėgo. Jau galvoju lenks daug kas, bet ne - tik po 2 ratų aplenkė grupelė su moterų lyderėmis. Ne itin greitai bėgo, pasilaikiau 1km, jei būtų sukilęs vyriškas išdidumas gal ir ,,užsikabinęs" būčiau, bet jau tada pagrindinis tikslas buvo tiesiog finišuoti - ramiai ir ,,nemirštant". Šiaip ar taip prizai nebegrėsė, o be reikalo kankintis ne itin norėjosi. Taip lėtėjančiai ir finišavau, su labai prastu rezultatu - 1,23,22 - net per treniruotes kartais greičiau bėgu krosą normaliu oru, ir ne itin kokia vieta - 16-a. Nors kiti irgi ,,plaukė". Gerai dar, kad trasoje kiekviename rate buvo po du dušus ir po du gėrimo punktus - pasinaudoji ir pora šimtų metrų atsigauni. Nors ir taip kone 50 nebaigė distancijos, kitiems ir greitosios pagalbos prireikė. Tam tikra prasme gal ir gerai, kad ,,nemiriau", nors drebulys pabaigoje jau krėtė ir po finišo savijauta ne itin kokia buvo, bet tikrai ne pati baisiausia savijauta.
Po finišo kiekvienam dalyviui užkabino medalį, kiek toliau atidaviau ,,čipą" ir gavau medvilninį maišelį su buteliu vandens, buteliu serbentų nektaro ir bananu. Šalia dar dėrimo punktas, gali eiti ir ten gerti, niekas nieko nesako.
Kiek atsigavę nuėjom apsiprausti į neseniai pastatytą Kuldigos lengvosios atletikos maniežą - krizė krize, bet darbai vyksta. Apskritai kiek nuvažiuoji į tą miestelį, tiek kažką stato, taiso kelius ar pan., pvz. šiemet rotušė ir trasos dalis vietoj asfalto žvyras, matyt dės kokiomis trinkelėmis ar akmenimis.
Nuėjom ir išnaudoti maisto taloną - pievelėje prie upelio ant stalelio pora žmonių dalino po makaronų lėkštę ir puodelį šaltos mėtų arbatos. Nežinau kodėl, bet man visada po varžybų Kuldigoje sunkiausia savijauta ir būna laukti eilėje prie maisto. Kiek užkandę dar nuėjom pabraidyti po ilgiausią Europoje krioklį ir sukom atgal į Lietuvą. Dar Latvijoje užsipyliau benzino - Statoil degalinėje 1 ltr 95 benzino man kainavo apie 3,81Lt, 30, su visomis įmanomomis nuolaidomis 20ct pigiau nei Lietuvoje. Statistikai gali kalbėti ką nori, bet degalai tikrai pigesni Latvijoje.
Apskritai visas bėgimas Kuldigoje yra bene profesionaliausiai organizuojamos varžybos, kuriose teko dalyvauti. Nors starto mokestis ir nemažas, tačiau aiškiai matoma, kur jis nukeliauja: daug ką gauni pats, o ir prizinis fondas virš 11 tūkst. Lt. Nemažas teigiamas ir žiūrovų indėlis: palaikymas, gyvenamųjų namų rajone žmonės patys apipila srove vandens, siūlo vandens, net obuolių iš savų sodų. Profesionaliai organizuotas ir šiltas renginys, lietuviams yra ko pasimokyti (tam tikra prasme kažkiek prilygti gali tik Nidos ir Klaipėdos bėgimai) - tiesa nežinau, kaip kiti bėgimai Latvijoje, bet iš šio tikrai yra ko pasimokyti. O šį bėgimą tikriausiai ilgai prisiminsiu, kaip vieną iš sunkiausių - nemanau, kad esu toks silpnas, kaip rodo laikas, bet oras įnešė savų korekcijų ir gana ženklių.

2010-08-03

Medininkai - Vilnius 2010

Tradicinis estafetinis bėgimas kaip visada sutraukia nemažai dalyvių, tačiau šiemet klubas, kuriam dažniausiai atstovauju nevyko, tai prisijungiau prie kito klubo, kuriam ne kartą jau buvau ir anksčiau atstovavęs.
Dėl ankstyvo starto turėjom išvykti 5,33, užsistačiau žadintuvą ant 4,33, o šis kažkokiu būdu nesuveikė ir beveik atsitiktinai prabudęs pastebėjau, kad jau 5,21, todėl teko labai greitai šokti iš lovos ir greitai susimetus daiktus į kuprinę be jokių pusryčių ir važiuoti per visą miestą, kur jau laukė komanda. Paskui dar persėdus į kitą mašiną vairavau iki Vilniaus, bevažiuodamas sukrimtau pora bananų ir atvykome į starto vietą. Užsiregistravome, suštampavo visus pagal etapus ant delnų - tarsi kalinius ar skerdieną - ir dar turėjom apie 8 minutes persirengti (gerai, kad vasara, mažiau drabužių reikia) iki autobusų išvažiavimo į etapus. Per tą skubėjimą dar palikau varžybinius marškinėlius, dėl ko paskui bėgant tikrai nepadėjo. Nors ir turėjo išvažiuoti autobusai 8,45, tačiau vėlavo, o daugelis dalyvių blaškėsi nesuprasdami, kur sėsti, mat anksčiau kiekvienam etapui skirdavo atskirą autobusą, o šiemet tebuvo du autobusai. Važiuojant niekas nieko konkretesnio taip pat nežinojo, nei kur veža, ar į etapus, ar į startą visus ar dar kur, bet atvežė į memorialo vietą (išskyrus 2 ir 3 etapus).
Kaip visada oficialios kalbos, šiemet tiesa antraeilių valstybės pareigūnų ir kas keista, kad laba trumpai. Gal dėl to startas šį kartą buvo 5 minutėmis anksčiau, dėl ko kai kurie, tarp jų ir mūsų komandos atstovas, pavėlavo į startą.
Po to visus išvežė į savus etapus, nors čia irgi nesiskubino, 4-ajam etapui apšilimui laiko turėjo būti per mažai, o man, bėgusiam 5-ąjį vos jo užteko.
Nepaisant visko savijauta prieš startą buvo visai nebloga. Pagaliau pradėjo finišuoti pirmosios komandos 4-ąjį etapą ir kone viskas jau buvo aišku: atstumai tarp komandų jau siekė minutėmis, man taip pat perdavė lazdelė jau gerokai esant skirtumui virš 3 minučių. Išbėgau, priekyje nieko nebesimato, gale taip pat nieko - kaip per treniruotę iš esmės, šiaip ar taip kone visas treniruotes darau vienas, tik žinoma psichologiškai kitaip veikia varžybos - per treniruotę nesubėgsi taip, kaip per varžybas. Etapas pasitaikė neprastas, tikriausiai ilgiausias visos estafetės ir gana kalnuotas. Kilometriniai stulpeliai matyt netiksliai sudėlioti, nes kilometrų laikai svyravo drastiškai nuo 3,02 iki 3,35 ir atgal. Karštis nemažas, dar pavėjui, kaip tik pro ežeriuką dar trasa ėjo, nors imk ir krisk :) Na bet finišavau savo etapą su gana prastu laiku, nors čia vėl klausimas kiek tiksliai buvo. Padavęs lazdelę paskui ramiai parbėgau kone iki finišo, t.y. apie 10km ir ilgokai teko laukti autobuso su daiktais - gerai, kad aš buvau pasidėjęs daiktus į kito klubo autobusiuką, bet kitų daiktai ir automobilių rakteliai važiavo autobusu. Sulaukę, nusiprausę dar pažiūrėjom apdovanojimo ceremoniją, nors likom 4-i, bet realiai aukščiau ir negalėjom būti, skirtumas iki 3-iosios buvo virš 6 minučių. Sunku klubui kovoti su vienkartinėmis rinktinėmis, suburtomis konkrečiam tikslui laimėti varžybas. Kaip ir visi dalyviai gavome proginį raktų pakabuką, sudalyvavome pagerbimo renginyje ir tiek.
Apskritai varžybos su organizacija šiemet sušlubavo, nemažai klaustukų prieš varžybas, kuriuos reikėjo aiškintis vietoje. Kaip visada nemažai burbančių dėl rinktinių sudarymo varžybose, bet išgyvendinti tai kone ,,misija neįmanoma". Bet kuriuo atveju renginys tradicinis ir vertas pagarbos, kitąmet jau 20-asis.

2010-07-11

Lietuvos čempionatas 2010

Pagaliau atėjo ir svarbiausio vasaros sezono starto laikas. Kaip ir visą šį sezoną pasirinkau 3000m kl/b rungtį. Nusiteikimas prieš varžybas visai neblogas buvo, nors savijauta kiek keistoka ir dar iš po varžybų Šiauliuose nuo šokinėjimo per nepilnai pripiltą vandens duobę (iš esmės vos ne taip išėjo, tarsi to vandens visai nebūtų) kiek skaudėjo atitrankytą koją.
Oras labai sunkus ir netinkamas bėgimui - apie 30 karščio, startas 16,50, kone pats įkarštis. Vasara, tikra vasara. Jei būtų prieš tai savaitę panašūs orai, gal ir būtų normalu, o dabar antroji tokia karšta diena po gana vėsių orų, savotiškas šokas organizmui.
Starte 11 bėgikų - daug kaip kliūtiniam bėgimui. Apskritai šiemet labai pagausėjo kliūtininkų, matyt daug kas pamatė ,,laisvą" vietą ir persimetė čia. pirmi ratai ir sunkiai suprantu kas dedasi: vaizdas kažkoks plaukiantis, oro kaip ir nėra, karštis į galvą muša, nejučiom ateina į galvą mintis kaip čia išbėgti iki pabaigos, jei jau dabar tokia savijauta, bet po truputį tarsi ,,pramuša". Pirmas km per 3,02 - labai greitai, ypač dar tokiu oru, bet savijauta visai nebloga. Nors kuo toliau, tuo labiau atsiliepia greita pradžia, karštis ir nuovargis. Po truputį priekiniai tolsta, o gale taip pat tolokai kiti, gal dėl to paskutinius ratus kiek ir pritingėjau. Pagaliau finišas 9.28.24, asmeninio rekordas po kelių metų pertraukos (nors kažkodėl galvojau, kad kiek pritrūko, bet peržiūrėjęs namuose skaičius maloniai nustebau), trečia vieta, vėl bronza, planas minimum įvykdytas.
Apskritai varžybos organizuotos gerai, programa nevėlavo, gal kiek padėjo ir normatyvų nustatymas, nors visada yra ,,lygesnių už lygius", kuriems jie negalioja. Oro neužsakysi, visiems jis buvo vienodas, dėlto ir kone visų stajerių laikai prastoki šiemet. Taip pasižiūri į laikus ir matai, kad silpnai visi bėga, o kai pats bėgi supranti kodėl. Taip kyla minčių, kad kitose rungtyse gal ir lengviau būtų, bet kas ten žino kas jei būtų?..

2010-06-30

Šiaulių m. vasaros čempionatas

Retas reiškinys Šiaulių miesto vasaros čempionatas, pastaruosius pora metų nevyko, o štai šiemet net dvi dienas kone su visomis rungtimis. Natūralu, kad dalyvių dėl to labai mažai: ir taip sportuojančiųjų vasarą mažai, o čia dar tiek rungčių, visi ir išsisklaidė. Ypač ilgų nuotolių bėgimuose. Vyrų 1500m - 2 dalyviai, moterų - 0, vyrų 3000m kl.b - 3(su manimi), moterų - 0, 5000m - v ir m 0.
Taigi bėgau 3000m kl.b, rungtį, kurią bėgsiu po 10 dienų per Lietuvos čempionatą. Tai galima sakyti savotiška repeticija, kontrolinis, kuriam išskirtinai nesiruošiau. Oras varžybų dieną bėgimui ne itin tinkamas: saulė, karšta, gerai dar nors vėjas šiek tiek vėsino. Stadionas puikiai pažįstamas, čia dažniausiai darau pagreitėjimus, šokinėju per kliūtis, bet privengiu duobės - labai jau stati ir tikriausiai kiek per didelė ji yra, o be to vandens niekada nebūna pakankamai: čia jau statybininkai restauruodami stadioną ,,pasistengė", kad vandens duobės kraštai nebūtų vienodi - pro vieną galą pili vandenį, pro kitą šis išteka...
Na štai pagaliau ir startas - greitoka pradžia, nors 1km 3,06. Technika per kliūtis tragiška, seniai iš tikro bešokinėjau, kas ir jautėsi. Jau pirmame km viskas buvo aišku: vienas pabėgo į priekį, kitas smarkiai atsiliko, todėl visas bėgimas kone vienam, kaip tikras kontrolinis. Finišas, 9,34,56, sezono geriausias, bet dar yra kur ir iš ko gerinti rezultatą. Tikiuosi bus kaip ir dažniausiai būna, kad visi geriausi laikai per Lietuvos čempionatą.
Apskritai varžybos gana blankų įspūdį paliko dėl savo mažo dalyvių skaičiaus, bet gerai, kad apskritai vyko - juk tai ir būna viena iš priežasčių, dėl ko vasarą niekas nebesportuoja - tiesiog nebėra kur... Apskritai pažiūrėjus į kalendorių per metus Lietuvoje būna apie 3 - 5 varžybas stadione suaugusiems, kas taip pat nepadeda gerinti rezultatų.

2010-06-21

Olimpinė diena 2010

Tradiciškai kaip ir kasmet taip ir šiemet dalyvavau olimpinės dienos bėgime 10km. Trasa jau pora metų nesikeičia, nors keitėsi jau pora kartų ir ši jos konfigūracija man ne itin prie širdies. Tiesiog būna trasų, kurios tiesiog ,,nelimpa", taip ir ši, gal dėl to, kad didžioji jos dalis yra krosinio tipo, miško takeliais.
Savijauta prieš bėgimą nebuvo pati geriausia jau kone savaitę, matyt kiek padauginęs krūvį buvau, o be to per didžiulį karštį visa tai. Be to taip jau yra man, jei ruošiesi bėgti vieną distanciją, tai kitos per daug gerai nesubėgsi.
Visos šios aplinkybės daug gero nežadėjo prieš bėgimą, todėl ir siekiai minimalūs buvo: patekti į dešimtuką per daug nepersistengiant.
Oras gana sunkokas: jei išvažiuojant iš Šiaulių lijo, tai Vilniuje dar buvo sauso, nors drėgmė ir jautėsi ore. Tipiškas oras prieš lietų - po varžybų jis ir prasidėjo, ir dar gana smarkus.
Varžybų pradžia tradiciškai vėlavo 15 minučių. Šiaip logiškai gal ir teisinga 2 km skirti 15 minučių - per tiek laiko ir nueiti galima, bet didelis dalyvių kiekis ir dar jų kokybė lėmė programos vėlavimą. Per tas 15 minučių su trumpa sportine apranga tokiu oru belaukiant starto nors ir kaip besistengiau, bet raumenys ir pats organizmas spėjo atšalti ir apšilimas mažai bepadėjo.
Iš pat starto tempas pasirodė didelis, nors pagal laiką to tikrai nebuvo. Jau pirmame rate nubėgo pirmas trejetukas, o aš likau su pora kitų priešininkų: į kalną kiek patempdavau aš, į pakalnę jau man sunkiau būdavo, stadione vėl atsigaudavau - taip ir tampiausi kone visus 5 ratus. Pabaigoje vienas iš jų dar pabėgo į pakalnę - nesidraskiau per daug, esmės nebuvo ar 4-as, ar 5-as, ar 10-as, rezultatas tas pats. Taip ir atbėgau 5-as.
Apskritai varžybos tradiciškai iškilmingos, nemažai kitų sporto šakų, dalyvių ir t.t. nors šiemet kažkaip mažiau dalyvių 10km bėgime, gal dėl darbo dienos. Žinoma tie vėlavimai nepuošia nė vienerių varžybų, o tai, kad tai tampa tradicija dar prasčiau. Kaip visada neblogas operatyvumas, savotiškas išskirtinis iškilmingumas. Bėgimas su savotiška dvasia, nuotaika.

2010-06-05

LLAF taurė 2010 3000m kl.b

Taip palengva atėjo ir antrosios pagal svarbą varžybos stadione - LLAF taurė. Pasirinkau 3000m kl.b rungtį, nors minčių įvairių buvo: tiek 1500m, tiek 3000m, tiek 5000m galėjau bėgti ir dviejose pastarosiose taip pat neblogai galėjau atrodyti vietos atžvilgiu. Na bet šiemet daugiausiai dėmesio skiriu 3000m kl.b, šiaip ar taip tik 3 startai nusimato per metus, tai reikia pasipraktikuoti kiek galima per varžybas.
Šį kartą nustebino didelis dalyvių skaičius - jau seniai nebuvo tiek daug šioje rungtyje - 12. Šį kartą startas laiku, niekas nevėlavo, oras keistokas: pavėsyje šalta, saulėje karšta, o stadione vėjo gūsiai.
Keistas dalykas: bėgioju varžybose plentu ir prieš startą beveik jokio jaudulio, tik ateinu į stadioną ar maniežą - širdis į užkulnes nukrenta... Gal dėl retų varžybų stadione, gal dėl pervertinamos jų reikšmės, bet kuriuo atveju reikės su tuo užsiimti.
Startas ir tempas aukštas. Prieš startą galvojau ir pats vesti, jei niekas nebėgs, bet čia ir laikytis sunku: 1km per 3,03, o trys jau pabėgę priekyje. Po truputį išsibarstėm visi, po truputį pradėjau vytis prieš save bėgančius ir 2km pabaigoje pavijęs vieną jų jau ėmiau galvoti kaip čia lenkti, kaip staiga šis pasitraukė iš bėgimo takelio. Taip likusį 1km ir atbėgau vienas 3-ioje vietoje. Žinoma jei būtų kažkas netoli gal ir greičiau būtų, bet dabar priekyje tolokai, gale dar toliau, o ir kojos jau pajutusios ką reiškia kliūtinis nuovargis.
Po varžybų labai stipriai prasitampė visi kvėpavimo takai, net galvą ir ypač nosį skaudėjo - štai ką reiškia greita pradžia ir mažas darbas tokiu režimu per treniruotes... Na bet dar yra vienas mėnuo iki Lietuvos čempionato, yra laiko dar padirbėti.
Apskritai varžybos tradiciškai oficialios ir neblogai organizuotos - kaip dažniausiai ir būna stadione, nieko čia daug neprigalvosi

2010-05-23

Vilties bėgimas 2010

Iš tikro iš pradžių planuose šio bėgimo nebuvo (nors noro buvo), bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms sudalyvavau ir čia.
Apie šį bėgimą buvo daug girdėti, daug rašyta spaudoje, internete, net per tv ėjo reklamos. Sukurtoje internetinėje svetainėje perskaičius nuostatus, išnagrinėjus trasą iškilo savotiška problema: kadangi visa trasa yra vos ne tiesė, kertanti Klaipėdą - registracija viename miesto gale, o finišas kitame - o ką daryti su mašina? Palikus prie registracijos vietos vietos po varžybų kone 9km eiti iki jos? Na bet sugalvojau kiek geriau, pasistačiau kone pusiaukelėje savo automobilį ir iki starto nuėjau pėsčiomis, o po varžybų savotiškas atsistatymo bėgimas išėjo.
Registracija vyko internetu, bet taip ir nesupratau, kam ji buvo reikalinga: atėjus prie registratūros vietoje davė popierėlius užpildyti ir sumokėjus simbolinį 2Lt starto mokestį gavau dalyvio numerį. Daiktus buvo galima pasidėti į autobusą, kuris juos nuvežtų iki finišo, bet pasinaudojom pažįstamais.
Startas turėjo būti 14.00 ir teisėjas labai visus ,,spirgino" kuo anksčiau ateiti, o paskui atvažiavo televizija ir kol darė reportažą visi stovėjom sustatyti starto vietoje, Klaipėdos laukuose, miesto pakraštyje... Taip startas pavėlavo kone 10 minučių, o diena pasitaikė vėsoka po kelių dienų karščių, todėl pradėjus bėgti atšalę raumenys sunkiai norėjo dirbti ir po truputį bandė traukyti mėšlungis, bet palengva ,,įsibėgo". Maždaug po 1km pirmieji pabėgo į priekį, kiti atsiliko, tai visus likusius 9km prabėgau vienas. Savotiškos varžybos. Taip ir atbėgau 3-ioje vietoje. Trasa lygi, galima greitai bėgti, bet kadangi vienos krypties labai priklauso nuo gamtos sąlygų: koks vėjas, oras ir pan. Labai daug žmonių, tiek dalyvių, tiek žiūrovų, o ypač tai pasijusdavo bėgant per kitų rungčių starto vietas labai griausmingomis ovacijomis - dar niekur neteko sutikti tokio palaikymo.
Po finišo iš karto davė lapelį su informacija, kad apdovanojimas 15.15. Atėjom dar kiek ir anksčiau, bet girdėjom nuo scenos tik ,,pasiklydo A.A., pasiklydo B.B., pametė C.C. ...", ,,finišavę dalyviai išeikit iš estrados, nes kiti finišuoja..." (na tos problemos sunku išvengti, kai dalyvių daugiau nei 5000 ir dauguma bėga tikriausiai pirmą kartą) ir vis raminimus ,,tuoj vyks apdovanojimas". O oras vėsokas, po varžybų nuovargis ir nežinai, kada kas prasidės... Pralaukėm taip iki 15.45, kol pagaliau apdovanojo. Po varžybų dar teko keliauti iki mašinos, o paskui ir kelionė namo.
Apskritai varžybos turi daug emocinių - dvasinių, kilnių teigiamų aspektų, nors tokie vėlavimai malonumo mažai teikia. Masiškiausias bėgimas Lietuvoje, kitus lenkiantis dalyvių skaičiumi bent 4 - 5 kartus (o daugelį ir po 50). Turint tai galvoje nesunku suprasti, kaip sunku suvaldyti tokias mases organizatoriams. Puikus pavyzdys kitiems organizatoriams, kaip pritraukti į bėgimą daug žmonių.

2010-05-16

Lietuvos universiada (3000m kl/b)

Pagaliau atėjo ir varžybų stadione sezonas, pirmasis startas Lietuvos universiada. Nors studijas baigiau dar pernai, bet metus dar galiu atstovauti universitetui, todėl šios varžybos kaip ir paskutinės studentų sporte - tarsi atsisveikinimas savotiškas.
Oras varžybų dieną pavasariškas: šiltoka, drėgna, kartas nuo karto lietus, jei šviečia saulė tvanku, jei ne - atsiranda vėjelis, nors apskritai toks jausmas tarsi šiltnamyje būtum.
Prieš varžybas savijauta buvo nebloga, nors ir didelis jaudulys - šiaip ar taip varžybos stadione rimčiau nuteikia ir įpareigoja nei koks bėgimas miesto gatvėmis.
Kadangi rungtis buvo bene paskutinė varžybų programoje (neskaitant estafečių), tai ir startas vėlavo 15 minučių - vis per sprinterius, kurių kai visada daug (kaip sakydavo viena trenerė ,,kas nieko nemoka, tas bėga sprintą"...). Dėl to vėlavimo prieš startą labai mažai teko pašokinėti per kliūtis - tik keletą kartų peršokau ir pagaliau startas.
Savotiškas bėgimas - tarsi ir lengvai bėgasi, savijauta gera, bet lėtokai... Pirmos kliūtys įveiktos prastai, o vandens duobė tragiškai - pirmas startas, o į duobę šokinėju tik per varžybas (ir taip kojos sunkiai laiko... žinoma kiek pasipraktikuoju kitaip, bet tas ,,kitaip" ne visai taip). Kone visą distanciją vedžiau - išskyrus ratą vidury distancijos, kai išėjo į priekį vienas priešininkų, nors tai ir buvo lėčiausia distancijos dalis, ir paskutinį ratą, kai finiše aplenkė - taip ir atbėgau 2-as, su prastoku rezultatu, bet mintimi, kad rezervas dar yra nemažas, tiek iš barjerų technikos, tiek iš pačio pasiruošimo.
Apskritai varžybos oficialiai rimtos, nors realiai organizacija ne itin rimta atrodė, nors kaip studentų varžyboms tai normalu. Tiesiog varžybos stadione, gana įprastos, su tam tikrais trūkumais ir privalumais. Gana neblogas atsisveikinimas man su studentų sportu - kaip pradėjau su sidabru, taip ir išėjau su sidabru.

2010-05-08

Bėgimas A. Vietrino taurei laimėti

Iš tiesų visai neplanavau dalyvauti šiose varžybose - tiesiog taip išėjo, kad atvykau į Kauną ir subėgau visai tam nesiruošdamas ir beveik nekovodamas, darydamas treniruotę ir tiek. Iš pradžių kilo dar mintis, gal nebėgti, tiesiog pafotografuoti varžybas, bet bet kuriuo atveju vis tiek reikėtų bėgti, tai su kompanija smagiau.
Registracija praėjo sėkmingai, pagal paraišką viskas jau iš anksto suruošta. Džiugu, o tai kai kur niekas nei skaito, nei naudoja tų paraiškų (ne nebent pasiima persirašyti vietoje).
Internete buvau radęs trasos schemą, nors vietoje kiek klausimų kilo kitiems, pirmą kartą bėgusiems, o niekur jokios informacijos apie trasą, starto laiką ir pan. neradau. Manydamas, kad pradžia 12.00 padariau anksčiau apšilimą, bet tuo metu paleido vaiku, o visus kitus 12.30. Tai apšilimas ilgokas išėjo, apie 7km. Iš pat starto pirmieji žinoma ,,rovė" į priekį, o aš tiesiog bėgau ramiai kiek tai įmanoma varžybose. Pirmas ratas gana sunkokas - kiek atšalau po apšilimo, o be to jautėsi ir vakarykštės bei dar kiek senesnių treniruočių nuovargis. Po truputį po pirmo rato ėmė kai kurie atsilikėti, nors ia mano tempas nežymiai krito. 2,3 ratas - labai panašiu tempu, kelių sekundžių skirtumu daugiausiai kartu su vienu kitu bėgiku, nors iš dalis ta draugija ne itin patiko dėl dažnų jo greitėjimų - lėtėjimų, o tai kad nesutapo mūsų tikslai (pvz. mano minimaliomis sąnaudomis prabėgti pakankamai aukštoje pozicijoje) taip pat nepadėjo bendram darbui, bet visai neblogai buvo - vis ne vienas.
Buvau sugalvojęs daryti trumpą finišą - kokį 200m, bet kiek anksčiau pafinišavau. Atbėgau 13-as - visai gerai, kai nieko neplanuoji ir nesiruoši bėgti (net parangos ir batų tinkamų neturėjau). Laikas taip pat pusėtinas - 37,16, gera treniruotė.
Apskritai varžybos paliko neblogą įspūdį: organizacija gera ir labai operatyvi (pvz. rezultatų paskelbimas vietoje ir internete), trasa ne itin įdomi, bet norint bėgti laikui tam tinkama - lygi, mažai posūkių. Žinoma lyginant su senąją trasa iš Šančių iki LKKA ne tokia įspūdinga (vien bėgimas į tiltą ir kalną pagal zoologijos sodą kiek duodavo įspūdžių ir reikalaudavo jėgų), bet žymiai paprastesnė organizatoriams - nereikia užtverinėti gatvių, teisėjų minimaliai kampuose. Vertinant kainos ir kokybės santykį geras derinys - bėgimas nemokamas, kas labai teigiamas dalykas, o kokybė pakankamai aukšta.
Šiemet bėgau tiesiog šiaip, o kitais metais jau ir rimčiau galės bėgti - stadiono sezonas prasidės (jei prasidės) ne gegužės viduryje, o tik birželį, dėl to užteks laiko pasiruošti. Na bet kitų metų dar reikia sulaukti ir tada jau žiūrėsim kaip ir kokiom nuotaikom bei mintim gyvensim...

2010-04-23

Lietuvos kroso čempionatas

Apskritai krosų, bėgimų pievomis, miško keliais, dirvomis ir pan. nemėgstu ir bėgu silpnai, čia pralaimėdamas ir silpnesniems už save plente ar stadione, ką jau bekalbėti apie stipresnius ar panašaus pajėgumo bėgikus. Na bet kartais reikia ir tokiose varžybose sudalyvauti, savotiškai ,,įsibėgėti" sezonui.
Prieš startą daug nesitikėjau dėl jau minėtų priežasčių, o be to ir savijauta ne pati geriausia buvo. Apėjau trasą - jei žemėlapyje būtų visai nieko (aštrių posūkių nėra), bet realybėje kiek kitaip pasirodė: startas atsarginėje futbolo aikštėje, įstrižas pakilimas į šlaitą, nelygus takelis, po kurio seka vos ne nušokimas nuo šlaito smėliu. Posūkis ir metimų aikštė, kur labai stiprus priešinis vėjas. Apibėgus ją dar šioks toks ratelis ir vėl futbolo atsarginis stadionas: nusileidimas, 20m juo, vėl pakilimas, dar koks 30m ir vėl nusileidimas - visiškas nesusipratimas, niekam nereikalinga dalis. Stadione posūkis 90 laipsnių, po 40m 180 laipsnių - išmušantis iš ritmo posūkis. Iš tikrųjų nyki trasa.
Oras šaltas ir vėjuotas, dėl ko daug nedvejodamas pasirinkau ilgesnę aprangą ir nesigailėjau po to. Ilgokai dvejojau dėl batų ar startukų, bet pasilikau prie pirmųjų - kam be reikalo ,,pjauti" kojas?..
Startas, 17 dalyvių - nedaug Lietuvos čempionatui. Lyg ir ne itin greita pradžia, bet kai nesiruoši konkrečiai varžyboms, o tik šiaip atvažiuoji kontrolinį prasibėgti kiek gali, tai jau ir taip buvo ką veikti. Po pirmo rato berods 9-as, paskui po truputį ,,gaudžiausi" ir trečiame jau bėgau 6-as. Netoli ir 5-asis, po truputį lyg ir traukiausi, nors ir pačiam nebe ,,pyragai" buvo. Prisivijo vienas kolega, tai nesupratau iš tikro ką jis norėjo padaryti: lyg ir išeina į priekį vesti ir stoja po kelių metrų pagreitėjimo. Aš vėl į priekį, jis vėl. Taip iki finišo ir atbėgom nepasiviję 5-ojo, o finiše kiek per anksti ir per toli atleidau, tai likau 7-as. Na kaip man krose su tokiu pasiruošimu visai neblogas rezultatas. Gal būtų buvę kitaip bėgant su startukais, bet yra kaip yra.
Apskritai varžybos nepaliko didelio įspūdžio: tvarkingai kaip ir dera čempionatui organizuota ir tiek. Ką daugiau pasakyti apie jas?..

2010-04-10

Berčiūnai - Panevėžys

Kaip ir kasmet balandžio pradžioje dalyvauju šiame bėgime ir tai tarsi savotiškas atspirties taškas, kontrolinis bėgimas, parodantis kas ir kaip. Šiemet taip pat sudalyvavau čia, bet palyginti gana sunkoka: dėl gamtos stichijų (Nevėžio potvynių) buvo pakoreguota trasa ir iš esmės bėgimas vyko tik Panevėžyje ir lyginti pagal laiką negalima. Na bet pagal priešininkus, tarpus tarp jų šį tą galima ,,išpešti".
Prieš varžybas nuotaika nebuvo pati geriausia: nuo savaitės vidurio atsinaujino virškinimo problemos ir visiškai iki varžybų nebuvo išspręstos. Be to lietus nežadėjo nieko gero.
Registracija praėjo sklandžiai: kaip LBMA klubo nariui nereikėjo mokėti starto mokesčio, kas pastaruoju metu labai reta Lietuvoje, ypač kai kurių ,,veikėjų" organizuojamose varžybose, kur kainos gerokai ,,išpūstos".
Ilgokai prieš startą galvojau, kokią aprangą pasirinkti ir galų gale pasirinkęs šiltesnę nesigailėjau (na išskyrus pirštines).
Startas ir kone iš pat starto nubėgo 3 lyderiai, kurių niekas iš likusių ir nesilaikė - startas ir taip buvo greitas, o visi žino savo galimybes. Po truputį skilo ir mūsų antroji grupė, po maždaug 3 km teko bėgti iki finišo vienam: tik įbėgus į žvyrkelį, purvynus nuo manęs greitai atitrūko dar vienas varžovas, o kiti ėmė vytis. Per žvyrą vijosi, per asfaltą ne. Taip ir išsilaikė tokia padėtis iki pat finišo: nei aš, nei manęs ,,nesuvalgė" ir atbėgau 5-as. Visai gerai, kaip su tokiu pasiruošimu ir tokia savijauta.
Kiek netikėtai apdovanojo už antrą vietą amžiaus grupėje, nes pirmus 3 bendrai geriausius išbraukė iš amžiaus grupių. Visai gera sistema: kuo daugiau kažką laimėjusių, tuo daugiau patenkintų bėgimu žmonių.
Apskritai bėgimas kuklokas, bet neblogai organizuotas. Žinoma nemažai lėmė ir klimatinės sąlygos: dėl to kito ir trasa ir šiaip lietus pakoregavo kelius (vietomis per purvynus bėgti buvo tikra kankynė). Arbata po finišo, dušai - teigiama, tualetų trūkumas prie starto, daiktų pasidėjimo vietos nebuvimas - neigiama. Vis dėlto pagal kainos (jei ir būtų reikėję mokėti) ir kokybės santykį derinys visai geras.

2010-03-13

A. Kulviečio paminklas - Jonava

Kaip ir kasmet kovo 11-ąją Jonavoje vyksta bėgimas nuo A. Kulviečio paminklo (obelisko) iki Jonavos centro, kaip ir kasmet nuvažiavau ten ir aš.
Nors registravau ne aš, bet iš tikro su šiuo reikalu buvo problemų: nuostatuose parašyta ,,nemokama iki 03 08", o kur prisiregistruoti reikia gerokai paieškoti.
Kaip visada Jonavoje pasitiko policijos pareigūnai, kurie jau buvo užtvėrę kelią bėgimui, bet pavyko pasikalbėjus nuvažiuoti iki registracijos vietos.
Kas šiemet kiek nustebino tai labai didelis dalyvių skaičius: iš po žiemos kone visi kas tik pajuda (ne tik bėgikai, bet ir orientacininkai, dviratininkai, slidininkai ir pan.) sugužėjo čia.
Oras sunkiai nusakomas: saulė šviečia šilta, pavėsis - šalta, vėjas taip pat neaiškus, dėl to pasirinkti tinkamą aprangą buvo kiek sunkoka.
Prie paminklo nuvežė likus iki starto apie 40min ir paleido laukuose, o čia jau kaip tarakonai pasklido bėgikai. Prieš startą daug nesitikėjau, ypač po studentų čempionato prieš kelias dienas ir dėl dar pakankamai mažo laiko ,,ant plento" po žiemos, todėl nusprendžiau pradžią pradėti kiek lėčiau.
Startas ir bėgimas prasidėjo - pirmus šimtus metrų lėtokai, bet paskui staigus pagreitėjimas, po kurio pirmoji grupė nubėgo, o aš užkliuvau ,,dėžutėje" ir pasilikau persekiotojo vaidmenyje. Kurį laiką vedžiau visą grupę, paskui išėjo kiti ir ,,užsikabinęs" toliau tęsiau bėgimą, po truputį pradėjom ,,gaudyti" ir ,,valgyti" per greitai pradėjusius, prabėgome leduotą ruožą pro mišką, o po 6km laukė didydis kalnas, kur vienas priešininkų ,,patempė" ir nors ,,kabinausi", bet neišlaikiau tokio tempo ir nuo to laiko iki finišo bėgau vienas, priekyje matydamas keletą varžovų ir jausdamas ne itin toli atsilikusius gale. Po to kalno kelias ėjo palei upę, lyguma, vėjo nebesijautė ir darėsi pernelyg karšta - vis dėl to per daug kiek prisirengiau ir jaurėsi diskomfortas iki pat finišo. Taip ir finišavau pakankamai ramiai 11-oje vietoje.
Nors vieta ir nėra tokia aukšta, bet apskritai savo pasirodymu likau patenkintas, ypač su dabartine savo forma. Jei Kaune bėgau tragiškai ir likau 3-ias, tai čia nors ir likau 11-as, bet pats bėgimas jau buvo. Buvo ir noro kovoti, tik dar neparuoštas organizmas prie tokių krūvių, ką reikės daryti artimiausiu metu.
Po varžybų dušas, sportinių prekių mugė ,,lietuvišku" verslo supratimu (su tokiais antkainiais, kad iš ebay kartais kone dvigubai pigiau galima tą patį gauti), šventinė ceremonija (kone pirmą kartą skirta kovo 11-ajai), apdovanojimai. Kaip visada viskas labai ,,ištempta".
Apskritai varžybos Jonavoje tradiciškai gausios ir pakankamai profesionaliai surengtos, nors žinoma yra ir trūkumu: jau minėti registracijos sunkumai, laiko netausojimas, taip pat ir maisto davinio greitas pasibaigimas (kaip ir kasmet). Žinom yra trūkumų, bet šiaip varžybos vienos iš tų, kurios daugumai patinka, gal dėl to kaip savo taurės etapus čia paskelbė ir keletas skirtingų organizatorių.

2010-03-07

Lietuvos studentų žiemos čempionatas

Nors mokslus universitete baigiau dar pernai vasarą, bet metus nuo jų baigimo vis dar galiu dalyvauti studentų varžybose, todėl pasinaudojau šia teise ir šiemet dalyvavau studentų pirmenybėse - šiaip ar taip norisi išeiti pakankamai gražiai iš studentų sporto.
Šiemetinis studentų žiemos čempionatas labai vėlai rengiamas - tik kovo 6-ąją (dar pora savaičių po Lietuvos čempionato), tai toks keistas laikas išėjo: nei rimtai ruoštis paskutiniam sezono startui, nei pradėti pasiruošimą žymiai svarbesniam vasaros sezonui. Tuo labiau, kad jau kovo 11-ąją visai kitoks bėgimas nusimato Jonavoje. Visa tai reikėjo suderinti.
Savijauta prieš varžybas buvo keista: lyg ir energijos yra, bet kažkas ne taip. Pasiklausęs patarimų iš šalies nusprendžiau paeksperimentuoti ir padaryti trumpą apšilimą, tuo labiau, kad manieže kaip visada Kaune labai karšta (na bent palyginus su Šiaulių maniežo temperatūra). Startas vėlavo bent 10 min., kaip visada 60m daug dalyvių - kas nieko nemoka bėga 60m, kaip sakydavo viena trenerė.
Startas, pirmi ratai sunkoki, nors ne itin greiti. Bet jau po tų dviejų ratų kojos visai nebedirbo: trumpas apšilimas, starto vėlavimas ir per tą laiką raumenys ja atšalo, nors išorė visa degė nuo karšto oro. Visus likusius 13 ratų prasikankinau, vis tempiau kiek leido kojos, kurios visai ,,netraukė" į priekį, o pabaigoje ir mėšlungis ėmė traukti. Savijauta labai nekokia, nors viduje lyg ir yra iš ko bėgti. Iš esmės po 1km jau viskas buvo aišku: priekyje nubėgo du priešininkai, o už manęs puikiai mačiau kas dedasi: artimiausi persekiotojai buvo maždaug per posūkį ir juos visada matydavau bei galėjau kontroliuoti situaciją. Taip ir atbėgau iki finišo su tragišku laiku (9,10), bėgimu, bet sąlyginai nebloga vieta(3).
Apskritai pagrindinis tikslas kaip ir įvykdytas - pakankamai gražiai atsisveikinau su studentų žiemos sportu, bet visa kita prastai. Žinoma susidėjo daug kas į tai: ir periodas, ir savijauta ir t.t. Bet kuriuo atveju tai tikrai paskutinis startas žiemą už studentus ir kitamet jau nebereikės tiek ilgai tęsti sezono, nereikės kažką modeliuoti specialiai tokioms varžyboms nelaiku.

2010-02-23

2010 Lietuvos žiemos čempionatas (3000m)

Taip palengva atėjo ir pagindinis žiemos sezono startas - Lietuvos čempionatas. Tradiciškai vasario antra pusė, bet daug ir skirtingybių: vietoj tradicinio Kauno Klaipėda, o dėl to ir daug kitokių niuansų.
Skirtingai nei visuomet į varžybas, kurios truko dvi dienas, vežė su nakvyne, nors čia ne itin pavyko (čia tikriausiai tiktų ,,pagal kainą ir kokybė"): apgyvendino barake, kuris pagal viską sprendžiant nematė jokio remonto dar nuo TSRS laikų, tuo metu pirkti ir baldai kambaryje, gal net santechniniai mazgai, virtuvėje keletas neveikiančių išdraskytų prietaisų... Kaip ir visada jokios kalbos apie maistpinigius, tiesiog atvežė, apgyvendino, o toliau jau patys sukitės kaip norit.
Pirmą dieną nedalyvavau varžybose, nors pasirodo buvau užregistruotas 1500m distancijoje, bet šiaip ar taip kažin ar būčiau bėgęs - nei pasiruošęs per daug jai, nei ką nors įspūdingo būčiau nuveikęs. taigi penktadienį prasibėgau priešvaržybinę pramankštą, bendrabutyje nusimaudžiau po šaltu dušu (kitokio nebuvo...) ir nemažai pasivaikščiojau po Klaipėdą, miestą, kuriame retokai būnu.
Varžybų dieną savijauta buvo pusėtina. Manieže oras nors ir neatrodė labai šiltas, bet apšilimo metu kiek kitaip pasidarė. Įdomi danga, keistoki posūkiai, bet apskritai gražus maniežas.
Startas. Ir iš karto pasijautau kiek per lėtas, pirmame km bėgau vos ne gale, įveikęs 1km per 2,55. Po to tarsi ,,įsibėgo" ir pradėjau ,,rinktis " priešininkus - tarsi noriu bėgti greičiau, bet kažkas lyg ir tuo pačiu laikytų, patraukiu kiek greičiau ir kojos nebelaiko... Taip po truputį traukdamas ir atbėgau iki 5-os vietos. Tikėjausi kiek geriau žinoma, bet gal tiek ir tesu pasiruošęs: keletas startų ir visi stabiliai kelių sekundžių skirtumu. Bėgimas šį kartą labai stabilus (2,55;3,00;3,00), bet lėtokas... Na priežastys daugmaž aiškios, bet ir pakeisti ne ką tegaliu - gali būti, kad tai paskutinis žiemos sezonas, vėliau tiesiog nesiruošdamas specialiai nebent dar kada sustartuosiu manieže.
Apskritai Klaipėda varžyboms pasirengė neblogai: maniežas jau keletą metų atnaujintas (tai ne Šiaulių daržinė), šilta (apie +20C, kas Šiauliuose ir vasarą galbūt manieže nebūna, o žiemą +7C), tvarkingai suorganizuota, labai operatyviai suvedami rezultatai, didelis dėmesys kreipiamas į kompiutrinės technikos panaudojimą varžybose. Nežinia ar ten akustika manieže prasta, ar garsiakalbiai, bet suprasti kas ką sako praktiškai neįmanoma. Na bet šiaip netradiciška vieta Lietuvos čempionatui, bet iš dalies tai gerai, kad ne viskas vyksta ten pat visada.

2010-02-11

Šiaulių miesto čempionatas (1500m)

Žiemą, priešingai nei vasarą, dar rengiami Šiaulių miesto čempionatai, o kadangi dabar laikas tinkamas (apie 10 dienų iki Lietuvos pirmenybių), tai sudalyvavau ir čia. Pasirinkau kiek trumpesnę distanciją - 1500m, kas savaitę bėgioti po 3000m nėra dar tiek sveikatos. O ir apskritai pastaruoju metu savijauta prasta dar nuo sausio vidurio: iš dalies tai lėmė ir apsinuodijimas, iš dalies ir bėgimo sąlygos, šaltis ir ypač sniegas, iš dalies ir treniruočių metodika ir periodas.
Taigi programa labai trumpa, nedaug rungčių, viskas per dvi dienas, bet kas vėl atsitiko - buvau vyriausias visų varžybų dalyvis, veteranas galima sakyti :), tarsi dinozauras :) (bet dar laikausi, nors gali būti, kad tai paskutinis mano sezonas manieže, bet tikrai ne stadione ar plente). Starte apie 12 žmonių, kartu merginos ir vaikinai - normaliose varžybose žinoma to nebūtų, bet čia tai normalu. Nors ir rungčių nedaug, bet programa šiek tiek vėlavo. Manieže +8C - kaip Šiauliams labai šilta, nors kaip pajuokavo svečiai ,,oras netinkamas net rudens krosui rengti" :)). dėl to su šildančiu tepalu išsitepiau kojas, apsivilkau marškinėlius su trumpomis rankovėmis, nors rankos pabaigoje vis tiek kiek pašalo.
Startas ir vėl kiek pramiegojau jį, o be to labai greita pradžia ir jau po pirmo rato atsilikinėjau apie 15m nuo lyderių, nors rato laikas pusėtinas (~32). Pirmi pora ratų ir atotrūkis po truputį didėja, ne ką galiu padaryti, tiesiog kojos taip greitai neneša, nors visai neseniai specialiai darėm treniruotę šiuo tikslu. Dar keletas varžovų aplenkia, bet gana greitai stabilizuojasi situacija ir pradedu vytis visus. Vienas, kitas ir prabėgus 1km jau prie lyderio, lėtoka, tai apsilenkiu ir greitėju, kiek galiu. Nebesilaiko už nugaros ir atbėgu į finišą pirmasis, laikas prastokas, 4,10,48, nors ir neplanavau prieš startą bėgti kokiam laikui, bet tikėjausi kiek geresnio. Na yra kaip yra, kitą savaitę Lietuvos čempionatas, svarbiausia čia subėgti.
Apskritai tai išėjo neblogas kontrolinis, nors žinoma oro sąlygos ir danga bus kitokie Klaipėdoje. Labai greitai, nors kiek vėluojant suorganizuotos varžybos - kiek pagyvino svečiai, nes šiaip mažoka dalyvių būtų.

2010-02-02

LAF žiemos taurė

Kaip ir kasmet paskutinį sausio šeštadienį Vilniuje vyksta LAF taurės varžybos, kuriose beveik kasmet iki šiol dalyvauju. Šiemet taip pat ten nuvykau, tiesa kadangi sporto mokykla vežė tik keletą aukštesnės kategorijos ir ,,savus" dalyvius (nepriklausau nei prie vienų, nei prie kitų), tai teko kelionę organizuotis iš klubo, kaip ir kitiems.
Pats Vilniaus maniežas didelio susižavėjimo nekelia: paprastai ten būna karšta, oras sausas ir ,,išdegęs", danga minkštoka, posūkiai labai statūs, pats statinys gana neerdvus. Iš tiesų čia nesu subėgęs gerų varžybų, nė vieno asmeninio rezultato (neskaitant 2000m, kuriuos ir tebėgdavau kartą per metus per tas pačias LAF taurės varžybas, kol nepakeitė į tradicines rungtis).
Prieš varžybas savijauta buvo nebloga, apšilimas, kurio laiką teko koreguoti dėl apie 20min vėluojančios programos, jau kažką ne itin gero žadėjo, tarsi norėtų traukti raumenis greitėjant. Oras vėsokas, bet labai sausas.
Pagaliau startas, pradžia labai greita, pirmi 200m iš 32s, o bėgau netoli galo, nuo antro rato pradėjau ,,gaudyti" pabėgusius, bet greitai pajutau, kad blauzdos ,,atkirstos", tarsi trauktų raumenis, dėl ko visas likęs bėgimas tapo kančia, dėl ko žingsnis tragiškai sutrumpėjo ir ,,kasiausi" vietoje. Be to ir apskritai savijauta buvo nedarbinė - matyt pernelyg ilgas poilsis prieš varžybas neišėjo į naudą... Kone visą laiką vedžiausi sau, už nugaros ,,prilipęs" ,,sėdėjo" priešininkas, kuris paskutiniuose metruose dar ir aplenkė mane. 8,57,40, 3-ioji vieta - tragiškas bėgimas, rezultatas, net keista, kad dar atbėgau tokiu laiku tokioje vietoje. Na ką gi dar turiu 3 savaites iki Lietuvos čempionato, galbūt pavyks kažką rimčiau subėgti.
Apskritai varžybos gana silpnokos pasirodė - beveik visi rezultatai bėgimo rungtyse (čia daugiau kalbama apie ilgesnius nuotolius) žemi, varžybų programa vėlavo bent 20min (keistoka, nors varžybos vėlavo, bet užbėgimuose po 400m leisdavo po 2, 3 dalyvius, nors takai 4), bet šiaip tradicinės oficialios varžybos.

2010-01-24

1000m Panevėžyje

Keistas šis sezonas, ne toks kaip pastarieji, tiek pasiruošimu, tiek varžybomis. Visai netikėtai ir neplanuotai sudalyvavau 1000m bėgime Panevėžio manieže. Iš tikrųjų labai trumpa distancija man - paskutinį kartą tiek bėgau prieš 7 metus... Dėl to ir dėl kitų priežasčių buvo ko nerimauti: tokiu greičiu nebėgau per treniruotes gana senokai, o ir pačioms varžyboms specialiai nesirengiau. Na bet kadangi Panevėžys visai netoli nuo Šiaulių, tai sugalvojom nuvažiuoti. Be to Panevėžio maniežas geriausias Lietuvoje: erdvus, nuožulnūs posūkiai, atnaujinta bėgimo danga, ne ,,tropikai", dėl ko čia galima gerai bėgti.
Padariau apšilimą, nors apšilti sekėsi sunkokai, gal dėl jaudulio krėtė drebulys, nors ir šiaip nekaršta buvo manieže. Starte 13 dalyvių, tarp kurių aiškiai vyriausias, nors tokioje distancijoje tai nieko nereiškia: jaunimui tokia distancija žymiai tradiciškesnė, greičiu aš kone visiems nusileidžiu, kas iš karto po starto ir tapo aišku: tiesiog kojos taip greitai nekyla, o dar starte kažkas pastūmė - po pirmo rato, kai bėgau visai gale, jau pradėjo kilti niūrios mintys ,,kokio velnio aš čia veikiu?", bet jei jau pradėjau bėgti, tai reikia ir bėgti kaip galiu. Taip po truputį atsidūriau pirmoje grupelėje ir po 3 ratų jau savotiškai posūkiuose net stabdė priekyje bėgantys, nors tiesiosiose vėl kiek pabėgdavo. Taip ir laikiausi kiek galėjau visus 5 ratus, o pabaigoje dar apsilenkiau pora priešininkų ir finišavau 5-as, su visai neblogu man rezultatu: 2,37,37. Visai netoli asmeninio, jei ne startas, gal ir pagerinęs būčiau, na bet ,,jeigu" nesiskaito.
Apskritai varžybos visai patiko, tikriausiai todėl, kad gerai sekėsi. Maloniai nustebino neblogas rezultatas, kuris šį sezoną kol kas (ir labai didelė tikimybė, kad taip ir liks) yra 10-asis laikas Lietuvoje šioje distancijoje, kuri visai ne mano specializacija. Keista, nėra tai aukštas laikas... Nors tiesa rungtis ne visai standartinė, dar tikrai yra žmonių, kurie jį pagerintų. Bet kuriuo atveju tai buvo gera kontrolinė treniruotė.