Pakruojo dvaro takais 2010

Rudens varžybų maratonas toliau tęsiasi ir šį savaitgalį atėjo eilė bėgimui Pakruojyje. Seniau vykdavo bėgimas Rozalimas - Pakruojis, vėliau trasa persikėlė į patį Pakruojį, o štai jau antri metai ir prie Pakruojo dvaro.
Šį kartą iš Šiaulių (gal tiksliau Šiaulių rajono) susirinko kaip niekada gausi kompanija: tai ir LBMA įskaitinis turas, o be to Pakruojis visai netoli Šiaulių, dėl ko kelionės kaštai ne itin dideli. Atvykę atsiėmėm numerius, prieš tai žinoma reikėjo prisiregistruoti internetu ir iki tam tikro laiko tai galima buvo padaryti nemokamai. Iš pradžių surengtos vaikų varžybos, o vėliau ir pagrindinio nuotolio - 10km - startas.
Oras pasitaikė labai gražus - ir šiltoka (priešingai nei pernai šiemet galėjo ir su trumpa apranga bėgti), iš saulė švietė.
Pati trasa viena iš smagesnių ir gražesnių: po starto akmenimis grįstu keliu reikia prabėgti senąjį ir garsųjį arkinį tiltą, po kurio posūkis į kairę ir prasideda vingiuotas siauras šlako takelis. Taip bevinguriuojant apie 1km pribėgama iki vieškelio ir posūkis į kairę. Po kelių šimtų metrų ,,paragaujama" ir asfalto bei pasisukama link pačio dvaro. Trumpas pakilimas vieškeliu ir atsiveria Pakruojo dvaro centriniai rūmai kitų pastatų apsuptyje. Bėgimo trasa ima driektis dvaro parko takeliais, savotiška medžių alėja, pasibaigiančia vartais. Šioks tos pasukimas į dešinę ir vėl starto - finišo vieta. 4 nenuobodūs ratai.
Po starto tempas iš karto didelis, bent jau man pasirodė po maratono ir 1/2 maratono, tuo labiau, kad ir per treniruotes greito bėgimo nedaug turėjau - tenka kiek saugoti kojas ir gydytis traumas... Trasa šiemet sužymėta kas 1km, kas padėjo geriau orientuotis tempe. Pirmas km per 3,13 - greitokai šiuo metu man. Iš pradžių pabėgo trys lyderiai, likau antroje grupėje su kitu kolega, už manęs netoli dar 3. po pirmojo rato vienas iš lyderių pabėgo, o kitus ,,pasigavome" bendromis jėgomis jau keturiese. Baigiant antrąjį ratą bėgome trise, tiksliau laikiausi už priekyje dviejų bėgančiųjų. Taip prabėgo ir trečiasis ratas, po kurio prasidėjo finišas: vienas iš varžovų ,,užtempė" ir pradėjo po truputį ,,tampytis" ta mūsų grupelė. Sunkokai ,,persijungiau", sunkokai laikiausi, po truputį ir paleidau, bet likus 1km pradėjau savąjį finišą. Per pakilimą link dvaro aplenkiau vieną, alėjoje kitą priešininką, nors iki pat finišo netoliese alsavo. Iš esmės pasiekiau geriausią rezultatą, kokį tikėjausi - 2-oji vieta, nors pats bėgimas buvo sunkesnis nei tikėjausi.
Po finišo nusegė numerius ir įteikė atminimo gairelę ir maisto taloną. Kiek lengvai pabėgioję nukeliavom ir pasistiprinti: žirnių košės pakankamai didelis indelis ir arbata visai įdomus derinys po varžybų, tik gaila, kad arbatos tik vienas puodelis (į prašymus papildomai arbatai gana griežtai visiems atsakymas tas pats ,,ne") - po varžybų gerti žymiai labiau norisi nei valgyti, o ir žirniai be gėrimo ne itin ,,lindo". Bet kuriuo atveju gera idėja, svetingumo gestas.
Apdovanojimai gana kuklūs: už pirmas vietas amžiaus grupėse taurės, vietinės arbatos pakuotės ir kaip ir kitiems prizininkams medaliai bei diplomai. Po jų dar nuvažiavome į Pakruojo sporto centrą, kur buvo dušai ir pirtis.
Apskritai bėgimas gražus ir tvarkingas: įdomi ir vaizdinga trasa, profesionalus teisėjavimas, svetingas ir draugiškas priėmimas. Nusivylimas tiems, kas tikisi piniginių ar kitokių materialių prizų. Džiaugsmas bėgimo mėgėjams, tuo labiau, kad nėra startinių mokesčių (jei laiku registruojiesi). Jei kas abejoja, verta atvykti vien dėl Pakruojo dvaro aplinkos vaizdų ir tuo pačiu dar sudalyvauti gražiame, tvarkingame, šiltame bėgime.