Vienas iš bėgimų, kuriame taip pat seniai jau bedalyvavau, bet šiemet pasitaikė proga vėl čia subėgti. Tiesa tas savaitgalis buvo išdkirtinis šia prasme: net 4 varžybos. Nors tradiciškai tai neparanki man trasa, bet vis tik nutariau čia sudalyvauti.
Registracija internetu ir iš karto atmetimo reakcija - pigiausias startinis mokestis 9 eurų, kai dar visai neseniai nemokamas bėgimas buvo. Na jei taip buvo siekiama sumažinti dalyvių skaičių, planas puikiai pavyko - nemaža dalis bėgikų dėl to pasirinko kitas varžybas ar tiesiog praleido šias.
Varžybų dieną oras dar gražus, bet jau šaltoka - ilgokai sprendžiau kaip apsirengti, bet kaip paskui paaiškėjo visai gerai pataikiau.
Apšilome, vėl praėjome registraciją - niekaip man nesuprantamą ritualą: tiesiog užsidėti varnelę kad esi prieš startą 20 minučių. Nukeliavome į starto vietą ir patrankos šūvis davė startą. Kadangi buvo stiprių varžovų ir trasos rekordui ruošėsi bėgti, grupė iš karto išsitempė. Gana greitai ir mes likome trise. Net nustebau, kad čioje trasoje taip gerai man bėgasi ir tokioje aukštoje vietoje bėgu. Prieš antrą ratą dar pagreitėjau ir vienas jau bėgau besistengdamas pasivyti pabėgusius anksčiau varžovus. Šie jau lyg ir artėjo, bet pritrūko laiko ar tiesiog jau per toli buvo pabėgę. Paskutinį km jau gan ramiai bėgau - dar paklausiau kelintas ir išgirdęs kad devintas visai nenudžiugau, mat apdovanojo šį kartą 8, o būti pirmam po apdovanotųjų visai nesmagus reikalas...
Po finišo tradiciškai čia gavau marškinėlius, persirengiau ir kiek pabėgiojau. Aišku norėjau nusiprausti, bet čia tai yra ,,misija neįmanoma". Per tiek metų tik kartą yra pavykę apsiprausti duše ir kartą kriauklėje, o šiemet jau prie durų sustabdė ir gana griežtai pasakė, kad dušo čia nėra ir niekas su jais dėl to nesusitarė. Kiek persirengiau ir nuėjau košės bei arbatos, kurios čia niekas nenormavo ir visiems užteko.
Apskritai varžybos ne kažką pasikeitė per tuos metus, kai nedalyvavau jose: trasa ta pati, tvarka ta pati, marškinėliai, košė, arbata ir pan. Tiesa šiemet be delfinariumo ir su padidėjusiais (ir ženkliai) starto mokesčiais. Dėl varžybų lygio irgi klausimas - trasos rekordas ir pan., bet dešimtukas ar dvidešimtukas jau žemesni rezultatai nei anksčiau. Savotiškai įdomios varžybos, nors labai vienodos metams bėgant - gerai, kad dar vienodos pakankamai aukštame lygyje.
2015-11-05
Pakruojo dvaro takais 2015
Vienas iš bėgimų, kuris visai netoli manęs vyksta, bet kuriame retai dalyvauju - paprastai dėl darbo grafiko. Bet šiemet pasitaikė proga vėl čia apsilankyti. Registracija išankstinė ir kaip tikriausiai visuose vienos bėgimo taurės etapuose kaina ta pati - 4 eurai.
Atvykome gausia komanda, kitų dalyvių irgi nemažai buvo - šiokia tokia problemėlė statant automobilius, tuo labiau kad be sportinių renginių dar ir šiaip šventė vyko dvare. Atsiėmėm numerius ir gana greitai atėjo apšilimo metas. Oras vėl labai gražus rudeniškas, savijauta vėl ne itin, o ir nuotaiko ir lūkesčiai nedideli - iš esmės tai tapo kroso varžybomis, kuriose gana silpnai santykinai atrodau.
Startas tikras krosas: tiesioji pievoje už dvaro - gana nelygus kelias, kol įbėgom į takelį. Ir gana greitai šiokio tokia kliūtis - siauri vartai, prie kurių jau ir priekyje bėgant šiokia tokia grūstis buvo, o viduryje ar gale turėjo būti dar prasčiau. Dar kiek pabėgus takeliu gana trumpas išbandymas achilo sausgyslėms ir sąnariams per akmenimis grįstą tiltą, po kurio siauras vingiuotas takelis ir perbėgus kitą tiltą nauja man atkarpa - iš kitos pusės apibėgama dvaro sodyba ir išlendama tiesiai prie pačio dvaro. Gana lygi trasa, kiek vingiuota, 4 ratai. Pirmame rate pora varžovų iš kartų pabėgo, mes likom dviese. Vienu metu prie dvaro išdygo kelyje arkliais traukiama karieta - kažkokio vaidinimo dalis kitame renginyje - gal ir įdomu, bet kai trasoje, tai ne visai malonu. O ir kitose vietose kiek girdėjau arkliai kartais jau ir per arti varžybų dalyvių atsidurdavo - gerai, kai nieko neatsitiko.
O mes taip ir bėgome iki trečio rato, kol priekyje vienas varžovas ,,atsikabino" ir pradėjom prie šio artėti. Kartu bėgusysis stipriai pagreitėjo ir šį pasivijo ir aplenkė, o man nepavyko taip ,,persijungti" ir nebepagavau iki finišo - taip jau ramiai finišavau 4-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau ir pasivaišinau organizatorių koše ir arbata, kurie šį kartą pagal taloną buvo išduodami. Jei košės tikrai užteko, tai arbatos indelis po bėgimo mažokai pasirodė. Dar nuėjau iki starto - finišo vietos, kur buvo vandens, bet ir jo jau ten nebebuvo: visi indai tušti, nors vaikai dar bėgiojo savo trumpąsias distancijas. Apdovanojimų ir nelaukiau - šiaip ar taip man jie šį kartą neaktualūs buvo.
Apskritai varžybos kuklios, bet pakankamai gerai organizuotos: trasa gana aiškiai sužymėta, po varžybų kiekvienam dalyviui atminimo medalis, vanduo, košė, arbata, galimybė išsimaudyti pirtyje kiek pavažiavus į patį Pakruojį. Seniai čia bebėgau, bet jaučiasi patobulėjimas, padidėjęs dalyvių skaičius - gal dėl organizatorių pastangų, gal ir dėl įvairių bėgimo taurių įskaitinio etapo. Kuklus bėgimas, visai gera proga pasigrožėti dvaru, aplinka.
Atvykome gausia komanda, kitų dalyvių irgi nemažai buvo - šiokia tokia problemėlė statant automobilius, tuo labiau kad be sportinių renginių dar ir šiaip šventė vyko dvare. Atsiėmėm numerius ir gana greitai atėjo apšilimo metas. Oras vėl labai gražus rudeniškas, savijauta vėl ne itin, o ir nuotaiko ir lūkesčiai nedideli - iš esmės tai tapo kroso varžybomis, kuriose gana silpnai santykinai atrodau.
Startas tikras krosas: tiesioji pievoje už dvaro - gana nelygus kelias, kol įbėgom į takelį. Ir gana greitai šiokio tokia kliūtis - siauri vartai, prie kurių jau ir priekyje bėgant šiokia tokia grūstis buvo, o viduryje ar gale turėjo būti dar prasčiau. Dar kiek pabėgus takeliu gana trumpas išbandymas achilo sausgyslėms ir sąnariams per akmenimis grįstą tiltą, po kurio siauras vingiuotas takelis ir perbėgus kitą tiltą nauja man atkarpa - iš kitos pusės apibėgama dvaro sodyba ir išlendama tiesiai prie pačio dvaro. Gana lygi trasa, kiek vingiuota, 4 ratai. Pirmame rate pora varžovų iš kartų pabėgo, mes likom dviese. Vienu metu prie dvaro išdygo kelyje arkliais traukiama karieta - kažkokio vaidinimo dalis kitame renginyje - gal ir įdomu, bet kai trasoje, tai ne visai malonu. O ir kitose vietose kiek girdėjau arkliai kartais jau ir per arti varžybų dalyvių atsidurdavo - gerai, kai nieko neatsitiko.
O mes taip ir bėgome iki trečio rato, kol priekyje vienas varžovas ,,atsikabino" ir pradėjom prie šio artėti. Kartu bėgusysis stipriai pagreitėjo ir šį pasivijo ir aplenkė, o man nepavyko taip ,,persijungti" ir nebepagavau iki finišo - taip jau ramiai finišavau 4-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau ir pasivaišinau organizatorių koše ir arbata, kurie šį kartą pagal taloną buvo išduodami. Jei košės tikrai užteko, tai arbatos indelis po bėgimo mažokai pasirodė. Dar nuėjau iki starto - finišo vietos, kur buvo vandens, bet ir jo jau ten nebebuvo: visi indai tušti, nors vaikai dar bėgiojo savo trumpąsias distancijas. Apdovanojimų ir nelaukiau - šiaip ar taip man jie šį kartą neaktualūs buvo.
Apskritai varžybos kuklios, bet pakankamai gerai organizuotos: trasa gana aiškiai sužymėta, po varžybų kiekvienam dalyviui atminimo medalis, vanduo, košė, arbata, galimybė išsimaudyti pirtyje kiek pavažiavus į patį Pakruojį. Seniai čia bebėgau, bet jaučiasi patobulėjimas, padidėjęs dalyvių skaičius - gal dėl organizatorių pastangų, gal ir dėl įvairių bėgimo taurių įskaitinio etapo. Kuklus bėgimas, visai gera proga pasigrožėti dvaru, aplinka.
Nidos 1/2 maratono 2015
Tikriausiai nemaža dalis bėgikų būtent šį renginį laiko jei ne geriausiu, tai vienu geriausiu Lietuvoje, todėl ir man čia kasmet sudalyvauti būna malonu. Tiesa šį kartą jau senokai prieš tai žinojau, kad viso nuotolio nebėgsiu - ir pasiruošimas šiemet silpnesnis ir dar į Lietuvą būsiu grįžęs tik pora dienų po poros savaičių kelionės, kur daugiau važinėsiu, vaikščiosiu ir turistausiu, o ne bėgiosiu. Taigi šį kartą apsiribojau pačiu trumpiausiu nuotoliu - 5,5km. Distancija man ne visai įprasta, nors šiemet visi metai kone bandymų poligonas tiek distancijų, tiek trasų pasirinkime.
Užsiregistravau gana anksti internetu - sistema gana įprasta, tuo labiau kad po pernykščių įvykių ir tvarka šioje vietoje sugriežtinta.
Šį kartą į Nidą keliavau iš ryto - orai ne patys geriausi, bet kuo toliau, tuo geriau. Tradiciškai varžybų organizatoriai suderina dėl ekologinio mokesčio varžybų dalyviams - neišimtis ir šie metai. Atvykau kiek anksčiau ir pasiėmiau numerį, kurį jau buvo paėmę mano artimieji. Taip pat ir skarelę - juostą - šaliką ir apskritai daugiafunkcinį apdarą, ar kaip tai pavadinti.
Pagal išankstinę programą turėjo būti startas visiems bendras, bet kadangi šiemet labai daug dalyvių užsiregistravo 5,5km, tai juos atskyrė ir startą nukėlė. Iš tikrųjų ir aš nustebau, kad daugiau nei 150 dalyvių šioje distancijoje, kai ankstesniais metais ir 30 kažin ar būdavo. Taigi iki starto turėjau dar nemažai laiko - pasiėmiau savo fotoaparatą ir atsisėdęs papaveikslavau dalyvius ir stebėjau iš šono tai, kur pats paprastai būdavau - keistokas jausmas iš tikro.
Pagaliau atėjo ir mano eilė pajudėti - prabėgau apšilimą ir stojau į startą. Oras kone idealus rudens bėgimui, savijauta ne visai, bet viskas kaip visada paaiškėja išbėgus į trasą. Po starto minia visai ne maža pajudėjo, bet pavyko neblogai išlįsti ir pradėjau ,,vesti" - tokiuose nuotoliuose neretai ,,išlenda" kiek kitokių priešininkų, jaunesnių, dar nematytų. Šį kartą irgi panašiai buvo: iš karto ,,prisikabino" keletas, tiesa gana greitai ir ,,atsikabino", išskyrus vieną. Bet taip tempiau, tempiau ir galų gale prie paskutinio posūkio pajutau, kaip šio nebelieka prie mano nugaros. Ilga tiesioji į kalną, pakalnė ir finišas - viso labo tik 1 ratas. Greitai prabėgo varžybos, vis tik 5,5km, tiesa ir savijauta kitokia nei prabėgus 10 ar 21km.
Po varžybų kiek pabėgiojau dar, atsiėmiau tradicinį Nidos puodelį (bėgantys 1/2 maratono dar ir kepuraites gavo), nuėjau apsiprausti sporto mokykloje - net pačiam keista, kai visiškai tušti dušai po varžybų: ar tai visi savo nuomotuose būstuose prausėsi, ar tai tokiu laikui pataikiau.
Gana greitai ir apdovanojimai atėjo - šiemet be šventinės programos, tai kiek greičiau, bet tradiciškai su savotišku chaosėliu. Apdovanojant 5,5km ilgokai kalbėjo atsakingi už tai asmenys, kol pabaigoje pasakė, kad šios distancijos prizai užstrigo kažkur pasienyje. Tai šį kartą ant scenos maišelį ir vazą įteikė, o kiti prizai atvažiavo vėliau - pasakius adresą kurjeriai iki namų pristatė. Ir visai nemažai visa ko.
Antrą kartą teko ant scenos ne savo noru lipti. Kadangi mano tėvas buvo prizininkas tarp veteranų, bet jau išvažiavęs prieš apdovanojimus namo, norėjau tiesiog prie scenos paimti jo prizus ir tiek. Bet ne - pakvietė į sceną, ir net stovėti scenoje teko, kol fotografai įamžino tokį jauną veteraną ir visa salė iš to pasijuokė.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos, šiemet net su gyva muzika starto vietoje, pirmą kartą su čipais (tiesa ne visiems tinkamai suveikusiais), su nemažai lauktuvių kiekvienam dalyviui. Tiesa sumažėjo ir 1/2 maratono apdovanojamųjų skaičius (jei anksčiau 10, tai šiemet tik 6). Smagu čia kasmet grįžti ir matyti, kaip šis renginys tobulėja ir daugėja dalyvių, nors daugeliui visai nearti iki čia atvykti.
Užsiregistravau gana anksti internetu - sistema gana įprasta, tuo labiau kad po pernykščių įvykių ir tvarka šioje vietoje sugriežtinta.
Šį kartą į Nidą keliavau iš ryto - orai ne patys geriausi, bet kuo toliau, tuo geriau. Tradiciškai varžybų organizatoriai suderina dėl ekologinio mokesčio varžybų dalyviams - neišimtis ir šie metai. Atvykau kiek anksčiau ir pasiėmiau numerį, kurį jau buvo paėmę mano artimieji. Taip pat ir skarelę - juostą - šaliką ir apskritai daugiafunkcinį apdarą, ar kaip tai pavadinti.
Pagal išankstinę programą turėjo būti startas visiems bendras, bet kadangi šiemet labai daug dalyvių užsiregistravo 5,5km, tai juos atskyrė ir startą nukėlė. Iš tikrųjų ir aš nustebau, kad daugiau nei 150 dalyvių šioje distancijoje, kai ankstesniais metais ir 30 kažin ar būdavo. Taigi iki starto turėjau dar nemažai laiko - pasiėmiau savo fotoaparatą ir atsisėdęs papaveikslavau dalyvius ir stebėjau iš šono tai, kur pats paprastai būdavau - keistokas jausmas iš tikro.
Pagaliau atėjo ir mano eilė pajudėti - prabėgau apšilimą ir stojau į startą. Oras kone idealus rudens bėgimui, savijauta ne visai, bet viskas kaip visada paaiškėja išbėgus į trasą. Po starto minia visai ne maža pajudėjo, bet pavyko neblogai išlįsti ir pradėjau ,,vesti" - tokiuose nuotoliuose neretai ,,išlenda" kiek kitokių priešininkų, jaunesnių, dar nematytų. Šį kartą irgi panašiai buvo: iš karto ,,prisikabino" keletas, tiesa gana greitai ir ,,atsikabino", išskyrus vieną. Bet taip tempiau, tempiau ir galų gale prie paskutinio posūkio pajutau, kaip šio nebelieka prie mano nugaros. Ilga tiesioji į kalną, pakalnė ir finišas - viso labo tik 1 ratas. Greitai prabėgo varžybos, vis tik 5,5km, tiesa ir savijauta kitokia nei prabėgus 10 ar 21km.
Po varžybų kiek pabėgiojau dar, atsiėmiau tradicinį Nidos puodelį (bėgantys 1/2 maratono dar ir kepuraites gavo), nuėjau apsiprausti sporto mokykloje - net pačiam keista, kai visiškai tušti dušai po varžybų: ar tai visi savo nuomotuose būstuose prausėsi, ar tai tokiu laikui pataikiau.
Gana greitai ir apdovanojimai atėjo - šiemet be šventinės programos, tai kiek greičiau, bet tradiciškai su savotišku chaosėliu. Apdovanojant 5,5km ilgokai kalbėjo atsakingi už tai asmenys, kol pabaigoje pasakė, kad šios distancijos prizai užstrigo kažkur pasienyje. Tai šį kartą ant scenos maišelį ir vazą įteikė, o kiti prizai atvažiavo vėliau - pasakius adresą kurjeriai iki namų pristatė. Ir visai nemažai visa ko.
Antrą kartą teko ant scenos ne savo noru lipti. Kadangi mano tėvas buvo prizininkas tarp veteranų, bet jau išvažiavęs prieš apdovanojimus namo, norėjau tiesiog prie scenos paimti jo prizus ir tiek. Bet ne - pakvietė į sceną, ir net stovėti scenoje teko, kol fotografai įamžino tokį jauną veteraną ir visa salė iš to pasijuokė.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos, šiemet net su gyva muzika starto vietoje, pirmą kartą su čipais (tiesa ne visiems tinkamai suveikusiais), su nemažai lauktuvių kiekvienam dalyviui. Tiesa sumažėjo ir 1/2 maratono apdovanojamųjų skaičius (jei anksčiau 10, tai šiemet tik 6). Smagu čia kasmet grįžti ir matyti, kaip šis renginys tobulėja ir daugėja dalyvių, nors daugeliui visai nearti iki čia atvykti.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)