Pasvalio maratonas 2013

Tradiciškai šį savaitgalį važiuodavau į Kuldigos pusės maratono bėgimą, bet šiemet nusprendžiau kik paįvairinti ir praplėsti savo bėgimų geografiją bei aplankyti Pasvalį. Žinoma visas maratonas šiuo metu ne itin mane domina, tai pasirinkau trmpesniąją, šį kartą 10km distanciją.
Po didžiųjų karščių ir liūčių neaiškumas buvo ir dėl orų varžybų metu, bet šiuo požiūriu labai net pasisekė - oras gana gaivus, o lietus pasirodė jau gerokai po finišo.
Atvykau į varžybas apie 10, atsiėmiau numerį prieš tai prisiregistravęs internetu iš anksto. Dar spėjau pamatyti maratono startą ir turėjau pakankamai laiko apžiūrėti Pasvalio parką, bėgimo trasą ir stadioną. Palyginus su prieš savaitę vykusiu Melnaragės maratonu iš karto krito į akis dalyvių skirtumas: jei prieš savaitę buvo galima išvysti daugiau pakankamai dar jaunų bėgikų, tai šiuo atveju dominavo veteranai ir bėgimo fanatikai.
Pati trasa didelio teigiamo įspūdžio nepadarė: kaip ir prieš savaitę dominavo dviračių takai, tik šiuo atveju vieno rato ilgis siekė 4km - maratininkams reikėjo įveikti 10,5 rato, o kiekviename rate du posūkiai aplink kuoliuką, vienas aštrus posūkis kone aplinkui ir dar septyni 90 laipsnių posūkiai. Tiesa kalnų ne itin rasta, bet tie dažni posūkiai ,,pjaudavo" ypač maratoninkus, nors ir 10km bėgant jau problematiška kone sustoti, apsisukti ir vėl bėgti.
Prieš varžybas savijautos tokios pusėtinos - daug nesitikėjau ir neplanavau. Startas buvo duotas laiku 12.00 ir iš pat starto vienas varžovas šovė į priekį, iš paskos dar vienas, o aš nebelaikiau tokio tempo ir gana greitai pradėjau vienas bėgti, nes iš galo iš karto niekas irgi ,,neužsikabino", nors iš pradžių dar visai netoli buvo. Vienu metu dar kiek pasimečiau trasoje - žiūriu takas baigiasi. Žvilgt atgal - šone virvės sukabintos ant medžių, matyt tiesiog nepastebėjau, teko kiek grįžti atgal. Taip gana tolygiai ir didelių įvykių 2,5 rato, 10 km, 24 posūkiai ir aiški trečia vieta - priekis toli, iš galo irgi toli finiše.
Po finišo dar kiek pabėgiojau ramiai, išsimaudžiau Lėvens upėje ir grįžęs iki stadiono dar pasivaišinau koše su arbata (kas norėjo galėjo ir pasvalietiško alaus pasivaišinti).
Apdovanojimai 15.00 ir didele pompastika ar prabanga nežibėjo - visi prizininkai apdovanoti diplomais ir medaliais.
Apskritai varžybos paliko įdomų vaizdą: nors pati trasa ir nėra skirta labai aukštiems rezultatams ir dalyvių gausa bėgimas nepasižymi, bet tai vienas iš labai retų Lietuvoje visiškai nemokamų bėgimų - vien dėl šito didelė pagarba organizatoriams. Organizavimas turimais minimaliais ištekliais nesiekiant pasipelnyti iš bėgimo (kaip kartais būna su a la ,,prestižiniais" bėgimais), tiesiog pasvalietiškas svetingumas ir bėgimo tradicijų išlaikymas. Praktiškai jokios reklamos, prabėgus irgi mažas prestižas jei kam pasakytum ,,prabėgau Pasvalio maratoną", gal net nepatikėtų kad toks dar ir yra, o kai dar pamatai kad didžioji dauguma dalyvių vos ne veteranai ir bėgimo entuziastai norom nenorom kyla klausimas: o kokia gi ateitis tokio bėgimo?..

Melnaragės maratonas

Savotiškas prestižo reikalas miestui turėti savo maratoną, o Klaipėda turi jų net 3 per metus. Viename jų nusprendžiau ir pats sudalyvauti, tiesa bėgti ne visą maratoną, o trumpesniąją varžybų distanciją, šiuo atveju 14km.
Varžybų startas buvo numatytas 10.00, todėl teko išvykti kiek anksčiau. Apie 8,45 jau buvau vietoje, teisėjai irgi neseniai buvo atvykę ir iš anksto užsiregistravęs internetu bei sumokėjęs 10Lt startinį mokestį atsiėmiau dalyvio numerį - toks minimalistinis, bet gerai, vis mažiau svorio nešti ir mažiau kliudo. Ne itin aišku buvo ar Melnragėje galima statyti automobilį nemokamai ar visa ji mokama, tai patarti organizatorių dėl viso pikto įvarėme mašinas į jaunimo centro kiemą.
Prieš varžybas didelių palnų nekėliau - tiesiog prabėgti 14km apie 3,30 tempu ir esant galimybei užimti kuo aukštesnę vietą. Dalyvių susirinko taip gana vidutiniškai, apie 70 su visais. Tiesa daug šiuo atveju ne itin gerai būtų, bent jau starto metu, kadangi kone visa trasa vingiuoja dviračių taku.
Kalbant apie pačią trasą žemėlapyje labai greita atrodė - kone stačiakampė, be ryškesnių posūkių, kas iš dalies ir buvo tiesa realybėje. Iš dalies, nes prabėgus beveik 3 km kiekviename 7km rate atsirasdavo pora apendiksų, kurie žemėlapyje nepažymėti ir ypač pirmame rate nemažą dalį dalyvių painiojusi kaip čia juos įveikti. Jei ne šie 2 aštrūs posūkiai 360 laipsnių kampu trasa būtų labai greita ir tas vienintelis pakilimas didelės įtakos greičiui kažin ar darytų - būtų labai lygi, tiesi ir greita trasa, bet tuo pačiu ir galbūt nuobodi.
Labai punktualiai pajudėjom iš starto ir kiek nustebau, kai pirmuosiuose šimtuose metrų nieko nebuvo šalia, nors tempas ir nebuvo aukštas. Bet gana greitai prisijungė vienas kolega ir kartu pradėjom štampuoti kilometrus tolygiu tempu. Tiesa šis darė treniruotę prieš po savaitę vyksiančias rimtesnes varžybas, tai po 10km teko pabaiginėti vienam. Žinoma iš karto kiek nukrito tempas, bet apskritai gana gerai galutiniame rezultate - planas įvykdytas. Iš pradžių gana keistai atrodė toks ankstyvas starto laikas, bet per ir po varžybų supratau, kad vasaros metu tai labai geras dalykas - diena pasitaikė karšta ir nors kone visa trasa miško pavėsyje, bet parbėgau visas kiaurai šlapias. Ir čia po trečdalio maratono, bėgantiems visą turėjo būti dar sunkiau - be viso maratono dar ir karštis stiprėjo.
Po varžybų kiek pabėgiojau ramiai, šiek tiek užkandau maitinimo punkte ir pasiklausiau dėl apdovanojimų laiko, kadangi jokios info (nei internete, nei kažkokioje lentoje varžybų vietoje ar teisėjų info - na čia gal ir buvo, bet galbūt negirdėjau tiesiog, žmonių balsai ir klausa ne visų stiprūs) apie tai nebuvo. Gana greitai ir apdovanojo, tiesa gal dėl tos informacijos trūkumo ne visi ir pasirodė laiku, kai kurie dar darė treniruotę, kai kurie neaišku kur buvo. Apdovanojimai tvarkingi: taurė, medalis, diplomas bei už pirmą vietą marškinėliai ir kiek įdomesnė, netradicinė taurė.
Kiek vėliau atsirado ir giros bei alaus - čia pagal skonį ir galimybes, taip pat galimybė išsikaitinti pirtyje, nors dušai buvo visą laiką šalia. Bet kai toks oras nutariau pasinaudoti proga ir nukeliauti prie jūros, tuo labiau kad tik pora šimtų metrų pėsčiomis.
Apskritai varžybos paliko gražų įspūdį, ypač draugiška atmosfera. Gana nemažai teisėjų trasoje, nors kiek ir klaidu tuose apendiksuose pirmame rate. Bėgimas nepretenduojantis į prestižinį ar labai rimtą, bet puikiai tinkantis bėgimo mėgėjams prabėgti maratoną, sudalyvauti varžybose ar tiesiog pasidaryti gerą treniruotę.

Lietuvos čempionatas 2013

Iš tikro neplanavau dalyvauti Lietuvos vasaros lengvosios atletikos čempionate - pernai miesto sporto mokykla ar treneriai nepasivargino (užmiršo ar ,,užmiršo") užregistruoti ir įtraukti į komandinę paraišką, federacija likus kone porai dienų iki varžybų sukeitė rungtis dienomis ir tam kam ruošiausi išėjo mano darbo dieną, o ir šiaip pasiruošimas nebebuvo toks sklandus ir geras, dėl ko ir pati forma atitinkama. Visa tai susidėjo į mintis kiek pakeisti bėgiojimo prioritetus, tačiau šiemet pasitaikė reta galimybė sudalyvauti varžybose stadione. Pagal išankstinį planą LT čempionatas turėjo vykti Vilniuje, tačiau tradiciškai stadiono renovacija vėlavo, dėl ko reikėjo ieškoti kitos vietos - tradicinis Dariaus ir Girėno stadionas buvo užimtas Europos jaunimo futbolo čempionato, o iš visų kitų stadionų dėl kažkokių priežasčių tinkamiausias pasirodė būtent mano gimtųjų Šiaulių. Taigi likus maždaug mėnesiui iki čempionato pradėjo kilti minčių jame sudalyvauti, tuo labiau kad kliūtininkai šiemet tikrai nežibėjo - tik 3 žmonės sugebėjo ,,išlipti" iš 10 minučių, kas ir su mano treniruotėmis buvo man įmanoma. Per tą likusį laiką pora kartų pašokinėjau per barjerą, pora tempinukų per kliūtis subėgau, prieš varžybas užsimoviau po poros metų pertraukos startukus ir praktiškai visas pasiruošimas.
Registracija irgi įdomi - jau galvojau pats siųsti atskirą paraišką, bet paskambino kolega tartis dėl estafetės Medininkuose, taip pusiau juokais dėl LT čempionato užklausė, taip ir sutarėm kad užregistruos į čempionatą.
Keistas dalykas - prieš varžybas plentu jaudulio praktiškai nėra, o štai tik reikia bėgti stadione iš karto širdis į užkulnius nukrenta. Taip ir šį kartą. Dar keistesnis dalykas mažas dalyvių skaičius - kliūtiniame bėgime registruoti 5, 5000m - 6, 1500m - 9 dalyviai, o dar ne taip seniai prisimenu laikus, kai šie skaičiai kone tris kartus didesni būdavo... Į startą stojom 4, vienas iš registruotųjų neatvyko į varžybas. Prieš pora (na tiksliau prieš kokius 5 - 7, šiuo metu ir čia bėgiojančiųjų badmetis) metų ir Šiaulių čempionate daugiau dalyvių būdavo. Ir kone viskas aišku prieš startą: pora žmonių su kuriais net savo formos piku ne varžovas jiems. Taip nuo pat starto ir išsiskirstėm: du priekyje, aš atsilikau iš karto, o nuo manęs po poros ratų irgi ėmė atsilikinėti. Kliūtys įdomi, nors ir sunki rungtis. Po 1-1,5km pajutau, dėl ko ji tokia sunki, kai kojos ėmė linkti ir tempas kristi, bet labai didelio ,,sėdimo" nebuvo, iš galo niekas ,,nespirgino", priekyje irgi gana tolokai artimiausias varžovas, tai per daug ir ,,nemiriau". Taip gana ramiai ir atbėgau 3-ias, kiek pasistengęs galėjau ,,išlipti" ir iš tų 10 minučių, bet pritrūko motyvacijos.
Po varžybų lėtai bėgiojant pasigirdo informacija, kad pirmasis finišavęs diskvalifikuojamas dėl taisyklių pažeidimo - Lietuvos čempionate negalima bėgti su kitos valstybės (šiuo atveju Kenijos) apranga, taigi pakilau į antrąją vietą. Tiesa čia ir prasidėjo ,,linksmybės".
Pasikvetė į apdovanojimus, išrikiavo ir paskutiniu momentu kliūtininkus išvarė lauk - paduota apeliacija dėl tos diskvalifikacijos, kitas padovanojimas po 30 min. Kantriai laukėm, bet ir čia nieko naujo neįvyko. Paskui pasiklausėm teisėjų - šiandien tikrai neapdovanosim. Paskui daugiau iš spaudos sužinojau, kad kažkada per posėdį šis klausimas bus svarstomas atskirai - taigi nors ir spaudoje ir oficialiuose rezultatuose oficialiai esu antras, realiai neaišku kaip ir kada visa tai baigsis ir ar apskritai kada nors sulauksiu apdovanojimo. Na ne pirmas kartas būtų - vienas raštu pažadėtas apdovanojimas iš a la prestižinio bėgimo keliauja paštu jau nuo rudens.
Apskritai varžybos stadione tradiciškai niekuo ypatingu nepasižymi - tiesiog duotas startas laiku, konkreti distancija ir tiesiog varžybos dėl vietų, dėl laiko. Keistas tik dalykas, kai Lietuvos čempionate varžosi tiek mažai dalyvių bėgimuose - iš esmės lietuviai yra stajerių tauta, bet bėgiojančiųjų pastaraisiais metais labai sumažėjo. Bet čia jau kita, labai plati tema. O pats čempionatas vyko, ir įvyko pirmą kartą Šiauliuose, bet keista, kad tokia proga visai nebuvo jokios reklamos mieste, jokios informacijos per spaudą, internetą (ŠLAM tinklapis apskritai ,,miręs") - toks senoviškas informavimo būdas pora eilučių laikraštyje mažu šriftu prie visų renginių kažin ar sukvies žmones. Todėl ir žiūrovai tradiciškai tik dalyvaujantys, jų draugai, giminės ar labai artimi lengvajai atletikai. Tik įdomu, ar kam rūpi siekti daugiau šioje srityje?..