Bėgimas Rumšiškėse 2019

 Tradiciškai kasmet vyksta bėgimas Rumšiškėse, kai kuriems svarbus kaip paskutinis etapas, kai kuriems įdomus dėl handikapo - šiaip visai įdomu ir man, bet paprastai ne itin pasiruošęs 1/2 maratono tokiu metu būnu, todėl užtenka ir 10,5km. Tuo labiau, kad trasa ne pati lengviausia čia. Taigi šiemet vėl užsiregistravau 10,5km - tradiciškai internetu ir tradiciškai ne pats pigiausias variantas - 15 eurų. 

Atvykau kiek anksčiau, atsiėmiau numerį ir apšilau. Oras tradiciškai rudeniški ne patas ir vėsokas, o savijauta irgi geriausia. Bet stojau į startą ir kaip visada čia problemos, nes starto vieta siaura, o dar grindinys tikrai nepadeda man. Iš pat starto ,,šovė" į priekį vienas varžovas, o aš bandžiau per daug nepaleisti toli, bet sunkiai sekėsi - šis vis tolo. Ir pati savijauta prasta prasta buvo, o ir koja neleido, kone kiekvieną žingsnį teko taikyti kaip statyti, kad neskaudėtų.. Problema ne nauja, kurį laiką stiprėjanti, bet vis laukiau sezono pabaigos, kad ramiai galėčiau išsigydyti. Taip per ne pačias geriausias emocijas atbėgau 2-as, nors nei savijauta, nei laikas nebuvo patys geriausi. Dar kiek pabėgiojau po varžybų ir laukiau apdovanojimų. Per tą laiką dar košės pavalgiau, vandens atsigėriau.

Apdovanojimi gana tradiciniai: duonos gaminiai, košės, taurė, energetinis gėrimas, dantų pasta. Apskritai tradicinis bėgimas, nieko naujo per metų metus. Kažkas iš serijos ,,rask 10 skirtumų" tarp skirtingų metų.

Ateik ir įveik 2019

Vienas iš ne visai tradicinių bėgimų Lietuvoje, apie kurį įvairių atsiliepimų girdėjau. Bet geriausiai žinoma pačiam pabandyti, taigi šiemet susiruošiau į Kauną. Registracija internetu ir neskubėjau registruotis, nes kone iki paskutinės dienos galėjo užsirašyti. Dar galvojau kur dalyvauti: 6km, 8km su kliūtimis ar 5km lygumose. Aišku atmečiau kliūtis - vis tik kiek radau info ten ne stadiono kliūtys 91,4cm aukščio, o nestandartinės laipynės ir pan. Lyguminis bėgimas man visai tiktų, bet pats renginys ne lygumomis garsėja, todėl norėjosi išbandyti garsesnius čia kalnus. Taigi nusprendžiau bėgti 6km ir registravausi. Tik sekėsi internetu ne kažin kaip - per kelias oficialias vietas skyrėsi informacija, iki kada galima registruotis ir pasirodo, kad jau pavėlavau. Na bet per daug neliūdėjau - skirtumas dėl to tik keletas eurų.
Nuvykau į starto vietą, sumokėjau startinį mokestį 5 eurus, apšilau ir atėjo starto laikas. Apšilimo metu dar bandžiau susigaudyti kokia trasa, bet pamatęs kokie kalnai laukia nebesiblaškiau po juos. Savijauta prasta - tarsi temperatūros turėčiau, iš vakaro visai nesibėgo, bet ryte lyg ir jau geriau. Startas KTU stadione - seniai, jei iš viso kada nors, bėgau žvyro (ar kaip tai pavadinti) stadione. Iš pat pradžių ėmiau ,,vesti", nors savijauta ne pati geriausia. Prabėgom stadione visą ratą ir išbėgom palei zoologijos sodą link Ąžuolyno parko. Bet priešingai nei aš tikėjausi nekirtome gatvės, o pasukome kita zoologijos sodo kraštine ir pasukom takeliu į pakalnę. Ten takeliais pribėgom tunelį po plentu - tiesa iki to spėjau ne ten pasukti, ir teko šokti nuo 2m aukščio žemyn, kad sugrįžčiau į trasą. Per tą laiką spėjo aplenkti vienas varžovas, prabėgom tunelį ir laukė pirmas rimtas kalnas. Sunkiai kilau, bet priešininkui dar sunkiau buvo, bet kaip keista šis mandagiai pasitraukė ir praleido į priekį. Po to sekė Ažuolyno takeliai, posūkiai ir nusileidimas netoli estrados, o paskui žinoma ir pakilimas ja. Kojos aišku kentėjo, bet paskui sekė gana ilga lygumų dalis ir beliko paskutinis trumpas, bet tikriausiai stačiausias kalnas. Dar kiek Ąžuolyno takelių, perbėgimas per gatvę ir finišas KTU stadione. Sunki trasa, laikas aišku ne pats geriausias (net palyginus su ankstesnių metų dalyviais), bet kaip su tokia prasta savijauta ir dar 1-a vieta tai visai gerai. Dalyvio medalis finiše ir kiek pabėgiojęs laukiau apdovanojimų. Šį kartą dar dalino ledus, bet kai lauke vėsoka ir savijauta ne itin, tai ne itin ir norėjosi jų. Pagaliau atėjo ir apdovanojimų metas - šį kartą nustebino teigiama prasme: džemperis, KTU gertuvė, firminiai maišeliai.
Apskritai varžybos netradicinės bent jau man - savotiškas mini trail'as. Daugeliui gana sunki trasa, nors tuo pačiu ir įdomi. Šiemet sausa, bet kai šlapia visai kitaip ir kalnai atrodytų, ir tunelis jei daugiau vandens būtų. Organizacija gana tvarkinga, informacijos nemažai galima rasti apie renginį, nors didelio dalyvių skaičiaus ir nesukvietė. Gal dėl savo netipinės trasos, gal dėl datos. Bet apskritai vertas dėmesio renginys, jei ieškoma naujų iššūkių, netradicių bėgimų.

Pasienio festivalis 2019

Jau ne pirmus metus vykstantis renginys Ežerėje, kurio metu vyksta gana unikalus bėgimas per dviejų valstybių teritorijas. Didžioji dalis trasos driekiasi plentu nuo Mažeikių link Latvijos sienos, kur kirtus tiltą gana greitai laukia posūkis ir kiek pabėgus takeliu laukia finišas. Viso labo tik 4,5km. Anksčiau šis renginys vykdavo rugsėjį ir neretai kirsdavosi su kitais bėgimais, bet šiemet atkeltas mėnesiu atgal ir pasitaikė visai gera proga sudalyvauti.
Visa pagrindinė organizacija Latvijos pusėje, todėl susigaudyti kas ir kaip ne taip jau ir lengva. Informacijos nedaug, o ir ši daugiau latviškai. Bet pavyko susirasti kiek reikia ir užsiregistruoti internetu.
Nuvykau kiek anksčiau, radau registracijos vietą, sumokėjau simbolinį 3 eurų startinį mokestį ir gavau numerį. Dar paklausiau kada išveža į starto vietą (gerai, kai su rusų kalba dar pažįstamas) ir nuėjau apsižiūrėti šventės. Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas. Diena vasariška ir karštoka, ramiai sau dariau mankštą pavėsyje, kai visi sulipo į autobusą, nors pagal organizatorių atsakytą klausimą dar buvo likę 10 minučių. Kai autobusas pajudėjo pajudėjau ir aš link jo ir kone paskutinis įšokau. Šioks toks stresas, bet pavažiavus 100m organizatoriai sustabdė autobusą ir dar palaukėm tas 10 minučių iki išvažiavimo - pagal oficialią programą jau turėjome išvažiuoti, nors organizatoriai paskui nukėlė išvykimą 10 minučių. Nors šiaip to važiavimo nedaug, galima buvo ir nubėgti.
Dar kiek pabėgiojau netoli starto ir sulaukiau starto. Iš karto pasiūliau savo tempą, nedaug kas laikėsi tiesiai už nugaros ir gana greitai likau vienas. Oras tikrai karštas, dar pavėjui, prakaitas smagiai žliaugė. Trasa gana įdomi, keletas kalnelių, nors ir tiesi visa. Bet kai tik 4,5km nepasijuto to nuobodumo. Pabaigoje man nesmagiausia trasos dalis - nelygus takelis link finišo. Ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors savijauta ir tikriausiai pats bėgimas nebuvo pats geriausi. Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Ne patys stipriausi - medalis, už pirmą vietą dar vitaminai (nors daugiau medaus produktų tabletės).
Apskritai gana įdomus bėgimas, savotiškai galima lyginti su bėgimu Žagarėje, bet latviškasis variantas daugiau pritaikytas masėms, čia ir dalyvio medaliai egzistuoja, ir maisto duoda po bėgimo dalyviams. Dėl to ir dalyvių daugiau matyt. Tiesa prizai šiemet silpnesni nei ankstesniais metais. Pati trasa nenuobodi, organizacija pusėtina. Savotiškai įdomu bėgti per dvi valstybes, nors ir nedaug. Kuklokas renginys, bet turintis savo ypatumų.

Kaliausių bėgimas 2019

Jau ne pirmus bėgimus Žagarėje vyksta vyšnių festivalis, bet tik neseniai pradėti rengti ta proga ir bėgimai. Šiemet sudomino ,,Kaliausių bėgimas", nors ilgai svarsčiau ar vykti čia ar į Širvintus, kur tomis dienomis tradiciškesnės rungtys buvo. Vis tik kadangi čia man gerokai arčiau, o ir Žagarėje dar nebuvau buvęs, taigi nuvykau čia.
Registravausi iš anksto ir tai nieko nekainavo, bet teko paaukoti vienus senus marškinėlius, kad būtų bent kažkoks kaliausės atributas. Iš pradžių nuvykau į pačią Žagarę, bet ten nieko konkrečiai su bėgimu neradęs ir pasitikslinęs internete radau, kad startas prie ežero už miestelio. Ten nuvykęs atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Oras nusimatė karštas, saulėtas - ko norėti liepos viduryje. Bet kai bėgti tik 3km, tai nieko baisaus ir karštis.
Dalyvių visai nedaug, dauguma sporto mokyklos auklėtinių, kuri ir organizavo bėgimą, bet keletas tikrai stiprių - kai atsiranda piniginiai prizai, atsiranda ir greitai bėgančiųjų. Taigi jau prieš startą žinojau, kad priziniame trejetuke nebūsiu, beliko tik sau kontrolei sudalyvauti.
Gana greitai buvo duotas startas plente ir visi pajudėjom. Kaip ir tikėjausi lyderiai gana geitai pabėgo, o aš likau vienas ir stengiausi neprisileisti iš už nugaros varžovų. Pati trasa gana greita - praktiškai be posūkių, keletas pakilimų - nusileidimų ir finišas Žagarės dvaro parko takelyje. Gana neblogas kontrolinis bėgimas išėjo, nors vėl nepavyko objektyviai pasimatuoti 3km laiko, kas apie 3200m buvo. Na pats geriausias bėgimas šiemet pagal savijautą, bet 5-as atbėgau. Po finišo grįžau iki savo mašinos, paliktos prie ežero, dar teisėjai nudžiugino, kad numerį galiu apsilikti prisiminimui, ir išvažiavau namo.
Apskritai varžybos nepaliko daug teigiamų įspūdžių - savotiškas ,,maniežinių" ir bėgimų gatvėmis hibridas, ne visai aišku kam skirtas. Su 3km prisikviesti daug bėgimo mėgėjų į Lietuvos pakraštį sunkiai tikėtina, o rimti bėgikai nevažiuos čia, kai už savaitės Lietuvos čempionatas stadione. Kai nemokamai, matyt niekam ir neinvestuota - nei vandens po bėgimo, nei atminimo dovanų (numerius dauguma bėgimų ir taip atiduoda), nors prizininkams solidžios sumos. Tiesa nors bėgimas ryte, bet apdovanojimų prizininkams reikėjo laukti iki pat vakaro. Toks savotiškai renginys, kad organizuoti, nors ne visai aišku ką ir kam.

Naisiai - Kryžių kalnas - Naisiai 2019

Jau tradiniu tapęs bėgimo renginys, kuriame pastaruoju metu dalyvauju, nors vis dažniau iškyla klausimas ar kitą kartą čia važiuoti. Bet kai bėgimas taip arti namų, nemokamas, vis nuvažiuoju, kaip ir šį kartą. Nežinau kodėl ir ar man vienam taip, ar ir kitiems, bet tai vienas sunkiausių bėgimų. Atrodo lyg ir nieko sudėtingo - nei kalnų daug, nei distancija labai ilga, bet gal dėl vasaros karščio, gal dėl vyraujančios žvyrkelio dangos, bet kasmet savotiška kančia čia bėgti.
Tradiciškai nuvykau kiek anksčiau, atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Starte tradiciškai dalyvių nedaug ir tradiciškai iš po starto čia vienas ar keli dalyviai pabėga. Per daug nesijaudinau dėl to, bet kuo toliau, tuo labiau jie tolo ir pačiam sunku buvo palaikyti tokį tempą. Tai su vienu, tai su kitu varžovu pasilaikiau, bet tradiciškai nemažą dalį vienas bėgau savo tempu. Iš tolo stebėjau kas vyksta priekyje, bandžiau ,,trauktis", bet taip nieko ir ,,nepasigavau" iki pat finišo ir pabaigoje jau ramiai parbėgau 4-oje vietoje. Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ežerėlyje, užkandau pagal bėgimo dalyvio taloną ir teko gana ilgokai palaukti apdovanojimų. Pirmos trys absoliučios įskaitos vietos gavo čekius sporto prekių parduotuvėje, pirmos šešios - taures ir dar taurės už amžiaus grupes. Taigi gavau dvi taures ir iškeliavau namo.
Apskritai varžybos jau kelis metus nesikeičiančios ir nusistovėjusios savo organizavimu ir tvarka, sunku rasti skirtumų tarp jų prieš metus, du ar tris. Ta pati trasa, tie patys maitinimo punktai, tiek pat mažai dalyvių. Šiek tiek keičiasi apdovanojimai: jei pradėta nuo 1, dabar jau 3 gauna kažką piniginio ar čekių; jei pernai 10 molinių vazų - taurių, tai šiemet 6 tradicinės taurės, kiek sumenkusios palyginus su pernai ir amžiaus grupės dovanos. Bet apskritai tas pats bėgimas, kas bandė žino kas tai, kas nebandė ne itin veržiasi išbandyti.

Naktinė bėgimo šventė ,,Kaišiadorys - 2019"

Gražia tradicija tapo valstybines šventes pažymėti bėgimo renginiais. Liepos 6-oji turbūt viena tokių, per kurias pasiūla tikrai didelė kur važiuoti - mažiausiai 4 kvietė Lietuvos mastu, o dar nemažai ir regioninių. Šį kartą pasirinkau Kaišiadoris - nors distancija ir trumpesnė, nei įpratęs pastaruoju metu bėgioti per varžybas, bet savotiškai tai ir įdomu, o ir pati gyvenvietė dar bėgimo tradicijomis ne itin garsi, kas dar įdomiau. Nemažai daliai patiko ir tai, kad ,,naktinis" (nors realiai kaip ir dauguma tokių renginių daugiau ,,vakarinis", nes startas kiek po 21val. numatytas) bėgimas ir galima sudalyvauti po vieno iš daugelio kitų dieninių bėgim. O dar kai vienos iš bėgimo taurių įskaitinis etapas, tai ir dalyvių ne taip menkai susirinko.
Atvažiavau kiek anksčiau, bet numerį jau buvo paėmę komandos nariai, tai nebereikėjo rūpintis dėl to. Pradėjau apšilinėti, nors daug ir nereikėjo - vasariškas šiltas oras, o vakare bėgti dar labiau tinkamas. Apšilimo metu dar panagrinėjau trasą kiek - ne itin daug posūkių, nekalnuota trasa, todėl gana greita.
Liepos 6-ąją giedamas himnas 21 valandą, renginio metu ainkštėje prie bažnyčios, kur ir nusimatė startas, ant scenos irgi vyko koncertinė programa. Atėjus laikui vaikų choras buvo paliktas giedoti himną, bet užleistas tikrai ne vaikiškas himno įrašas - keistoka mintis, savotiška fonogramos parodija.
Kone iš karto po himno giedojimo visus pakvietė stoti į starto vietą ir gana greitai buvo duotas startas. Ne pats patogiausias startas - už kokių 20-30 metrų laukė 90 laipsnių posūkis į kairę - bet pavyko neblogai startuoti. Dar kiek pabėgus ir antrasis stataus kampo posūkis, šį kartą į dešinę, kur jau ir prasidėjo bėgimas. Iš pradžių ne itin kas norėjo ,,vesti", tai teko ir pačiam kiek išeiti į priekį. Dar prabėgom žiedą pagal visas eismo taisykles, nors bėgant visai nepatogus pasisukimas. Gana greitai pribėgom ir parko kraštą, kur pasukom siauru ir jau taisymo prašančiu dviračių takeliu. Vis sunkiau darėsi laikytis grupėje ir pasisukus link vasaros estrados keletas varžovų atitrūko. Visą likusį laiką iki finišo jau bėgau vienas, bandydamas nepaleisti ar gaudyti kažką iš priekyje esančių, bet taip ir parbėgau 5-oje vietoje ir gavau dalyvio medalį. Po varžybų dar kiek pabėgiojau ir iškeliavau namo.
Apskritai varžybos paliko gana gera įspūdį: trumpa ir greita trasa, neblogau sužymėta ir nemažai savanorių, šventinė nuotaika, tvarkinga organizacija. Aišku trūko iki skelbiamų 6km, jei dar takelis palei parką būtų platesnis ir geresnės kokybės, kuriame aukštesni bėgikai šakas galva skaičiavo, ar plentu leistų bėgti, trasai tik teigiami atsiliepimai būtų. Bet apskritai įdomus bėgimo renginys, kuriame norėtųsi vėl sudalyvauti.

Kauno maratonas 2019

Jau tradicinis bėgimo renginys, kuriame stengiuosi dalyvauti ir neretai net savotiškai koncentruojuosi pastaruoju metu. Šiemet irgi planavau rimtai bėgti, nors ilgą laiką dar galvojau ar 10km ar 21,1km rinktis. Per tą galvojimą ir dar tikėjimą, kad kaip neretai būna kokia nors įmonė ar organizacija sugalvos reklamos tikslais apmokėti startinį mokestį ir nesiregistravau iš anksto. Taip atėjo ir paskutinė savaitė, kai galų apsisprendžiau - užteks ir 10km šiemet. Nuėjau į tinklapį ir didžiam mano nustebimui registracija buvo uždaryta. Tuo labiau, kad pastaruoju metu dažnai eidavau į šią svetainę ir jokios info apie tai nebuvo. Kaip paaiškėjo vėliau - užsipildė visos vietos. Bet per aplinkui tai išsiaiškinus jau kaip ir planavau registruotis 21,1km, kur dar vietų buvo, bet paskutiniu metu išsisprendė teigiamai klausimas dėl 10km.Tiesa iš anksto numerio negalėjau pasiimti, tik prieš pat varžybas.
Pernai vienas geriausių dalykų šiose varžybose buvo trasa - aiški ir lygi, tinkama bėgti. Ilgai teko laukti šių metų trasų - gatvių ir krantinės remontai darė savų korekcijų. Ir kiek nuvylė galutinis rezultatas - kiek mažiau lygios vietos ir pabaigoje senamiesčio akmeninio tako ratukas. Bet aišku vis geriau nei vien senamiestis.
Taigi atvykau prieš startą, pasiėmiau numerį, startinį paketą ir palaukęs kol startuos maratono ir 1/2 maratono dalyviai pradėjau apšilinėti. Oras labai įdomus - lyg ir šilta, lyg ir vėjas nemažas, kuris ir atitvarus vartė Jonavos gatvės kilpoje.
Stojau į startą ir apsižvalgiau - iš pažįstamų veidų keletas matytų pajėgių, bet dėl prizinės vietos kovoti galima. Bet netikėtai dar pasirodė pora, iš pažiūros tikrai bėgančių - kaip vėliau paaiškėjo ukrainiečių. Na bet daug laiko nebuvo galvoti, atėjo ir starto laikas. Ne pati geriausia savijauta, bet po gero puskilometrio lyg ir įsibėgo. Iki to laiko jau nubėgo vienas ukrainietis, vienas lietuvis, o aš su kitu ukrainiečiu stengiausi palaikyti tempą. Išbėgom iš senamiesčio, prabėgom pro Kauno arenos garažus, pro Akropolį ir judėjom Šančių link. Prabėgom pro tautiniais kostiumais apsirengusių merginų juostų tunelį ir toliau bėgom tiesiai. Kaip paaiškėjo vėliau šioje vietoje ir turėjo būti posūkis tikrąja trasa. Aš žinojau pagal žemėlapius, kad kažkur turi būti posūkis link krantinės, bet jo vis nebuvo. Ukrainietis jau irgi kiek pabėgo, mačiau ne taip toli ir stengiausi nepaleisti. Kai staiga iš prieko pamačiau atvažiuojančius kelią rodančius dviratininkus ir paskui juos atbėgantį lyderį. Tarpusavyje kažką persimetė dar ukrainiečiai, apsisuko ir man dar spėjo surikti ,,sudji nemnoga ošiblis". Apsisukau dar pažiūrėti, kol susivokiau kas ir kaip šis jau gana tolokai buvo spėjęs nubėgti, o ir paskui mane atsilikęs varžovas greičiau susivokė ir apsisuko. Pradėjau vytis juos, nors emociškai jau varžybos buvo ,,palaidotos" - į prizininkus tikimybė maža, laikas irgi nebeaktualus, kai trasa neaišku kiek. Dar kurį laiką taip ir bėgau tiesiog kad bėgti, bet paskui vis tik sugalvojau ,,pagaudyti" varžovą priekyje - ukrainiečiai jau kartu draugiškai buvo nubėgę, taigi beliko vienas lietuvis, iki apsisukimo atsilikinėjęs nuo manęs, bet greičiau apsisukęs. Per keletą kilometrų krantinėje ,,pasigavau" jį, nors tas kelias dėl dangų keitimųsi dar daugiau statybvietę priminė. Tik prisivijus iš karto ,,sėdo" už nugaros ir teko pačiam dirbti. Lyg ir jau buvo pradėjęs ,,paleidinėti", kol neatėjo akmenų takas prie Vytauto bažnyčios. Čia jis pagreitėjo ir kiek pabėgo, bet per kilpą Santakos parke prisivijau. Tada atėjo antras jo spurtas prie naujo paminklo netoli pilies, kur lengvo žvyriuko takelis. Vėl kiek atitrūko, bet vėl ėmiau artėti prie 21,1km ir 10km trasų sankirtos prie aikštelės. Jau galvojau pradėsiu greitėti po posūkio, bet staiga kažkaip į galvą mintis, kad kažkur netoli nusisukimas į senamiestį. Pasukau galvą atgal, žiūriu, kad jau prabėgęs. Dar galvojau surikti varžovui, bet pamaniau, kad už keliasdešimt metrų šis pasuks kitame posūkyje. Apibėgau tą ratą senamiestyje - niekas nebesivijo, taip ramiai ir finišavau. Pagal pirminį protokolą 4-oje vietoje, nors pirmoje vietoje atsidūrė žmogus, neįveikęs senamiesčio rato ir taip aplenkęs ukrainiečius, kurių mes jau net nebematėm. Teoriškai galima būtų buvę ginčytis dėl visos šios situacijos, bet dar labiau nusiminęs turėjobūti kitas varžovas, bėgęs prieš nelemtą posūkį 2-as, bet pasisukęs dar vėliau ir iš viso berods 13km prabėgęs. Manasis kilometražas irgi vietoje 10km tapo 11,5km. Ir tokių ne vienas ir ne du buvo, nemaža masė. Dar bandžiau užklausti teisėjų apie visą šią situaciją, bet juos surasti buvo problema, pora kartų siuntinėjo nuo vienos palapinės prie kitos, kol pagaliau viena pakomentavo ,,tai žinom tą situaciją, negerai išėjo". Įdomumo dėlei palaukiau 10km apdovanojimų, bet šių nebuvo. Nežinau, ar ką nors iš viso apdovanojo, bet paskui bent jau registraciją kitiems metams kaip kompensaciją dovanojo kas parašė elektroninius laiškus.
Apskritai Kauno maratonas pirmą kartą paliko neigiamas emocijas. Jau problemos su registracija, tiksliau informacijos trūkumu dėl jos uždarymo, vertė kiek sunerimti. O dalyvių paklaidinimas trasoje, kai tam specialiai pasamdyti dviratininkai ne ten nuvedė dalyvius, ilgam ir daugeliui dalyvių atsimins. Net neaišku kiek kas prabėgo - teko girdėti ir 14km km kai kurie įveikė. Dar neaišku kiek jų prabėgo senamiesčio ratą, kiek nubėgo 21,1km trasa tiesiai į finišą. Žiūrėsime kas bus kitais metais, kai visas renginys persikels į balandžio pabaigą, bet tikėsimės, kad tai tebuvo laikinas žingsnis atgal, išimtis iš taisyklės, o ne tendencija.

P.S. 2020-aisiais išnaudojau savo nemokamą kompensuotą regitraciją į Kauno maratono virtualų bėgimą - tvarkingai atsiuntė paketą, nors ir į priešingoje miesto  pusėje esantį paštomatą. Aišku gaila, kad nevyko realaus bėgimo, nors organizatoriai ir stengėsi tokį padaryti, bet visa ta ,,korono isterija" iš valdžios pusės neleido organizuoti tradiciškai. Ką gi lauksim kitų metų ir tikėsimės normalaus ne tik šio, bet ir kitų bėgimų.

Jezuitų bėgimas 2019

Būna savaitgalių, kai bėgimų Lietuvoje nors vežimu vežk. Toks pasitaikė ir birželio 1-2 dienomis, kai 6 bėgimo renginiai nusimatė. Dėl darbo grafiko atmečiau sekmadienio varžybas ir liko 4: trail bėgimas - ne visai mano skonio reikalas, ypač sezono metu, net ne visai bėgiminis ALFA RUN – VIRUSAS 2019, tradiciniai Olimpinės dienos renginiai ir Jezuitų bėgimas. Iš pradžių planavau vykti į Klaipėdą, net ir užsiregistravęs jau buvau mažiausiomis kainomis, bet paskui ,,išlindo" bėgimas Kaune. Kadangi Olimpinės dienos renginiai jau seniai man žinomas reikalas ir kiek net pabodęs, sugalvojau pabandyti Jezuitų bėgimą. Tuo labiau neaišku, ar jis kada nors bebus organizuojamas, nes  šį kartą proga išskirtinė - 500 metų jezuitams Lietuvoje. Kiek supratau iš pradžių lyg ir norėta didesnį renginį daryti su 10km ir 5km trasomis, bet paskui ,,nusileista" iki 5km ir 2,5km. O man 5km šiam savaitgaliui pats tas buvo - savotiškas kontrolinis ir užgreitėjimas prieš artėjantį po savaitės 10km Kauno maratone.
Nors ir neįskaitinis turas, bet kai organizatoriai tie patys ir tvarka ta pati. Registravausi internetu ir vietoje beliko numerį pasiimti. Trasa buvo paskelbta internete, bet iš jos sunkoka buvo susigaudyti - realiai pagal tuos brėžinius tokių kelių, takelių nėra Santakos parke, bet vietoje pakalbėjus su trasos sudarytoju ir matuotoju viskas žymiai aiškiau ir labai paprasta pasidarė. Startas stadione ir judama link pilies, kol pasiekus taką stipriai sukama link Santakos dviračių taku. Paskui nusileidimas skaldos - smėlio takeliu link santakos, kur prie posūkio 360 kampu laukia teisėjai ir atgal, bet jau link Vytauto bažnyčios pakrantės takeliais. Ten pakilus iki dviračių  tako (vėl 360 posūkis) juo bėgama visa kilpa ir sukama į stadioną. Ratas 2,5km ir kaip vėliau paaiškėjo tikrai tiek ir buvo - bene tiksliausiai išmatuota šiemet mano bėgta trasa varžybose.
Oras visai šiltas, dalyvių negausiai. Kiek supratau organizatoriai dėl to net atšaukė vieną rungtį ir prijungė prie labai artimos. Kartu 2,5km ir 5km startas, tai vaizdas dar visai nieko. Pagaliau ir startas - pajudėjau priekyje, bet gana gerai ,,patempė" 2,5km lyderis pirmą ratą. Dėl to nereikėjo pačiam ,,vesti", nors tempas ir nebuvo visai vienodas. Aišku ir trasa darė savo - tie aštrūs posūkiai, dangų pasikeitimai, pakilimas mušė iš ritmo. O antrasis ratas jau bėgimas visiškai vienam ir savęs pabandymui. Atbėgau 1-as, nors nei savijauta, nei tempas ne patys geriausi. Bet kaip kontrolinis bėgimas visai geras išėjo. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Juos įteikinėjo Jezuitų mokyklos direktorius, nors patys prizai standartiniai organizatorių: duonos gaminiai, proteinas, valiklis.
Apskritai varžybos gana tvarkingai ir gražiai suorganizuotos. Aišku kai dalyvių tiek mažai klaidoms vietos nedaug belieka. Bet kai tiek daug varžybų per tas dienas tokie ne itin žinomi bėgimai sunkiai ir pritraukia dalyvius pas save. Pati trasa labai tiksliai išmatuota, gerai pažymėta, savanorių irgi užteko kampuose. Bet visa laimė, kad tik 2 ratai - tokioje trasoje, mano požiūriu, bėgti daugiau jau būtų ne pats maloniausias reikalas vien dėl tų aštrių posūkių. Be to bėgant tarkim 4 ratus (10km) jau galėtų atsirasti problemų lenkiant lyderiams ratu varžovus, nes vietomis gana siaura trasa. Bet šiuo atveju tokių problemų neiškilo ir bėgimas paliko visai neblogą įspūdį, nors neaišku ar dar jis toks kitais metais ar čia tik jubiliejaus proga vienkartinis renginys.

Šventinis bėgimas ,,Kuršėnams 438" 2019

Ne pirmus metus organizuojamas bėgimas, bet iki šiol neteko jame dalyvauti, nors ir visai netoli mano gimtųjų namų. Galbūt ir šiemet nebūčiau čia bėgęs dėl savo darbo grafiko - dalyvavimas varžybose po naktinės pamainos sveikatos neprideda, o ir bėgasi ne kažką. Bet kadangi tai įskaitinis etapas klubinei įskaitai, tai vis dėlto nusprendžiau pabandyti.
Startinis mėkestis daugiau simbolinis - 3 eurai, kurį galima ir vietoje susimokėti. Oras varžybų dieną tikrai nevėsus, o savijauta ne pati geriausia. Apšilimo metu prabėgau trasą apsižvalgyti: startas miestelio pagrindinėję aikštėje, keletas posūkių ir šiokių tokių pakilimų bėgant gatve. Paskui seka posūkis ir ištrupėjęs dviračių takelis, gana staigus posūkis į gyvenamųjų namų kvartalą, dar vienas posūkis ir paskui jau be teisėjų pagalbos sunkiai randamas kelias link Ventos. Tiltu per upę ir vieškeliu iki posūkio, kuris toliau veda į pievų takelį. Dar vienas posūkis ir palei Ventos senvagės kanalus, kol pasiekiamas parkas. Ten restauruoti tilteliai - gražūs, bet bėgti visai netinkami dėl savo formos ir skaldos takeliai. Dar kiek posūkių ir tilto per Ventą šaligatviu vėl grįžtama prie starto vietos. Vienas ratas apie 3300m, taigi 3 ratai laukė. Trasa visai ne mano skonio - mišri danga, nemažai posūkių, o ir kalnų pastebimų kaip ir nesimatė, nors kaip vėliau paaiškėjo per tris ratus visai nemžai jų susidėjo.
Į startą dar vos nepavėlavau, bet spėjau paskutinėmis minutėmis. Ir visi pasileido - iš pradžių išryškėjo lyderiai, po pirmo rato dar nusiėmė 3,3km dalyviai ir aiškiau pasidarė situacija: pirmi du aiškiai stipresni, o aš bandžiau kovoti dėl trečiosios vietos. Bet vis tik ne šį kartą - jaunimas po truputį pabėgo ir mano pastangos nepadėjo, taigi finišavau 4-oje vietoje. Trasa gana tiksliai 10km ir nors to tiesiogiai ir nesimatė, bet bendras sukilimas net didesnis nei Anykščių bėgimo išėjo. Po varžybų kiek pabėgiojau, užkandau organizatorių košės ir nebelaukdamas nieko išvažiavau namo.
Apskritai varžybos kaip ir tvarkingai suorganizuotos, nors didelio dalyvių kiekio ir nesulaukė. Aišku nepadėjo ir tai, kad tą savaitgalį vyko dar bent 4 bėgimo varžybos Lietuvoje. Trasa skonio reikalas, bet mėgstantys plentą ar daugiau tradicines trasas neturėtų būti labai susižavėję. Bet pati organizacija tvarkinga, tuo labiau už tokį simbolinį mokestį visai neblogas bėgimas.

Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai 2019

Vienas iš seniausių tradicinių bėgimų Lietuvoje, kuriame, jei tik yra galimybės, stengiuosi sudalyvauti. Pirmiausiai man patinka trasa, o ir pats miestelis turistiškai visai įdomus.
Tradiciškai kaip ir daugelyje taurės etapų startinis mokestis 5 eurai ir procedūra ta pati - registracija internetu. Taigi dėl to problemų nekilo ir ramiai atvykęs į starto vietą pasiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Oras kaip dažnai čia būna geras - pirma pavasarinė šiluma ir kartais ir maža temperatūra atrodo tarsi didžiausi vasaros karščiai.
Pagaliau startas ir visi pajudėjom. Trasa oficialiai 11km, nors varžybų pranešėjas prieš pajudant sakė, kad apie 10,8km, o ir paskui sutikrinus su GPS duomenimis tiek ir buvo. Buvo galima rasti ir kilometrinių žymų, bet neaišku kiek jos tikslios: nors dauguma kilometrų panašiai ir stabiliu tempu man ėjosi, bet paskutinis prie Puntuko apsisukimo išėjo visai ,,ne į temą" - taip ir nesupratau ar jis tiek netikslus ar tiek mane ta atkarpa išmušė iš ritmo. Po starto dar buvo grupelė, bet gana greitai visi išsibarstė. Bėgau dešimtuke kaip dažnai man būna pastaruoju metu bėgdamas vienas. Trasa visai smagi, nors prie posūkio link Puntuko vos nesusidūriau su priešpriešiais atbėgančiu varžovu. Taip vienas bėgdamas antroje pusėje dar pora varžovų apsilenkiau ir galutinėje rikiuotėje likau 6-as. Vieta kaip ir ne itin, tuo labiau kad šiemet ir mano amžiaus grupė dar pagrindinė, bet pats bėgimas, savijauta kaip tokiam sezono laikui visai geri, o ir laikas geresnis nei pernai - pagal pernai ir prizininku dar galėjau būti. Bet metai metams nelygu, šiemet varžovai gerokai stipresni.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, nuėjau apsiprausti kriauklėje tualete ir dar spėjau užkąsti organizatorių sriubos.
Apskritai varžybos smagios - pirmiausiai dėl trasos žinoma. Ir organizacija šiemet negadino reikalo. O kai bėgimas toks senas ir jame dalyvauju ne pirmą kartą ir daug rašyti nebėra apie ką. Tiesiog gražus, tvarkingas bėgimas, su, bent jau man, įdomia trasa.

Runway run 2019 Šiauliuose

Jau kelintus metus Šiauliuose vykstantis bėgimas ir kuris,mano nuomone, vis balansuoja tarp varžybų ir tiesiog renginio pavadinimo. TradiciškaiŠiauliuose labai daug reklamos, nors tradiciškai ir mažai konkretesnės informacijos. Taip ir neaišku ar bėgimas čia yra svarbiausia renginio dalis ar tai renginys su bėgimu - tarsi ir akcentuojamas bėgimas, bet pačia jam dėmesio skiriama mažiau nei pačiam renginiui.
Nors ir buvo suorganizuoti autobusai į šventę, bet šį kartą važiavau savo mašina. Ir tradiciškai tos pačios bėdos - arčiau niekas nebeleidžia privažiuoti, nors tuščių vietų ne viena ir ne dvi. Na bet tiek to - nesunku ir pasivaikščioti kiek.
Kaip ir pernai nors ir veikė išankstinė registracija, realiai ji niekam nereikalinga - tiesiog eini per oro uosto vartus ir gauni numerį. Niekas neklausia nei kas tu toks, ar tu registravaisi ir pan. Tiesa šiemet bent jau niekas nebestabdė ir leido apšilimą bėgti iki starto vietos lėktuvų kilimo taku - bent vienas pagerėjimas palyginus su pernai. Ir jei pernai apšilimo metu vėjas pūtė į nugarą, tai šiemet atvirkščiai - visas varžybinis bėgimas bus pavėjui.
Nubėgau iki starto vietos, pasimankštinau ir nieko nenusirengęs kaip visada stojau į startą. Tiksliau į minios pradžią, nes starto vieta buvo gerokai toliau. Bet niekas iš organizatorių nesistengė jų grąžinti atgal - jų tiesiog ten nebuvo. Na nebent laikytume jais sporto mokyklos trenerius, pačius dalyvius, kurie dar kažką bandė daryti, bet aišku jų niekas neklausė.
Na bet greitai buvo duotas ir startas - minia pajudėjo į priekį, iš karto išryškėjo ir lyderių grupė. Žinoma jie nuo manęs iš karto atitrūko, už nugaros irgi per daug arti nieko nebuvo, taigi vėl bėgimas ir kova daugiau su savimi bei 6-oji vieta. Net kontrolinio nepavyko normalaus pasidaryti, nes pasirodo vietoj 3000m išėjo tik apie 2850m.
Iš karto po finišo laukė savanoriai su proginiais suvenyrais, kuriems šiemet matyt pataupė - medžiaginiai raktų pakabukai palyginus su ankstesniais metais tikrai kukliau atrodė. Dar kiek pabėgiojau, bet nebesistumdžiau eilėse prie arbatos, bandelių ar košių. Kiek pažiūrėjau karinę ekspoziciją ir patraukiau namo.
Apskirtai renginys sustojo ar net pakrito žemyn kokybės prasme - bent jau man tai ir yra daugiau renginys, nei bėgimas. Aiškiai matosi, kad viską organizuoja ne sporto žmonės. Visiška betvarkė starto vietoje, kai ši pajudėjo į priekį apie 150 metrų. Daug triukšmo, reklamos renginiui, bet mažai dėmesio bėgimo organizavimo  kokybei. Nors aišku oficialiai renginys spaudoje kone idealus, daug dalyvių, nuotraukų ir pan. Ir sunku patikėti, kad ateityje kas  nors keisis ir gerės - jei organizatoriams viskas gerai ir dalyvių dar yra.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos bėgimas Prienuose 2019

Retai taip būna man, kad pirmi startai metuose nusitęsia iki kovo mėnesio, bet šiemet taip ir išėjo - seniai bebuvo tokia žiema, kad taip dažnai sirgčiau. Sausio pabaigoje pasigavau sinusitą, po to pasigydęs jau lyg ir atsigavau, bet likus gerai savaitei iki kovo 11-osios vėl ,,atkritau" ir kai paklausė dėl starto dar nežinojau, ar tikrai bėgsiu tą dieną. Bet iki varžybų dienos savijauta jau pusėtina buvo - aišku ne kovinė, bet bėgti galima.
Iš tikro dar svarsčiau kur važiuoti: į Jonavą, Gargždus ar Prienus. Jonava jau pabodęs bėgimas man - tiek metų ten važiuodavau, o ir 15km su tokia prasta savijauta netraukė. Vis norisi nuvykti ir į Gargždus, bet 11 ratų bėgant 14km irgi savotiškai atgrasė. Prienai irgi netraukė per daug - prisimenu dar senąjį bėgimą birželio mėnesį, kuris visai manęs nesužavėjo. Bet jį ir pasirinkau - 10km vis lengviau ir kiek įdomiau gal nei kiti variantai.
Registracija 5 eurai, gana nedaug šiais laikais. Nuvykau į varžybų vietą, komanda jau buvo paėmusi numerį. Miesto centre jau prasidėjo po truputį ir šventiniai renginiai, nors per daug į juos nebuvo kada gilintis. Oras labai nepastovus: čia saulė šviečia, už 5 minučių pūga, vėl saulė, vėl krituliai, tai vėjas, tai ramu - kaip kažkada skaičiau apie Islandiją ,,jei nepatinka oras, palauk 15 minučių ir jis pasikeis".
Į startą nuvežė autobusais, iš kur išlipę padarėm apšilimą. Net saulė pasirodė ir šilta pasidarė, bet prieš pat startą vėl vėjas pakilo ir sniegas. Startavome ir pirmus kilometrus tikrai žiemiškas bėgimas per sniegą, kur geriau jau buvo ieškoti provėžų. Bet paskui vėl pasirodė saulė ir antroji pusė jau visiškai pavasariška. Pati trasa gana kalnuota, bet gal dėl oro, mano paties savijautos, dar miegančios gamtos ar pačių kalnų konfgūracijos gana nyki ir nuobodi. Pirmoje pusėje dar buvo su kuo bėgti - radau į ką ,,įsikabinti", o antroji pusė jau ramesnė išėjo - kas bėgo jau nubėgo nuo manęs, o ir aš  nubėgau nuo kitų, tai kaip dažnai būna vienas ir parbėgau. Aišku stebuklų nebūna ir kaip ir tikėjausi su tokia pasiruošimu ir savijauta nei laiko nei vietos geros, bet savotiškas kontrolinis visai neblogas išėjo. Po varžybų dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau tualete ir išvažiavau namo.
Apskritai varžybos paliko gana pilką įspūdį: nei kažkas labai gero, nei blogo. Tiesiog standartinis kuklus bėgimas, skonio reikalui trasa ir pati šventė. Tikrai nekažkuo įspūdingas ar įdomus ir man kitiems metams vėl paliekantis neatsakytą klausimą, kuriame bėgime dalyvauti kovo 11-ąją.