2020-10-14

Kauno maratonas 2019

Jau tradicinis bėgimo renginys, kuriame stengiuosi dalyvauti ir neretai net savotiškai koncentruojuosi pastaruoju metu. Šiemet irgi planavau rimtai bėgti, nors ilgą laiką dar galvojau ar 10km ar 21,1km rinktis. Per tą galvojimą ir dar tikėjimą, kad kaip neretai būna kokia nors įmonė ar organizacija sugalvos reklamos tikslais apmokėti startinį mokestį ir nesiregistravau iš anksto. Taip atėjo ir paskutinė savaitė, kai galų apsisprendžiau - užteks ir 10km šiemet. Nuėjau į tinklapį ir didžiam mano nustebimui registracija buvo uždaryta. Tuo labiau, kad pastaruoju metu dažnai eidavau į šią svetainę ir jokios info apie tai nebuvo. Kaip paaiškėjo vėliau - užsipildė visos vietos. Bet per aplinkui tai išsiaiškinus jau kaip ir planavau registruotis 21,1km, kur dar vietų buvo, bet paskutiniu metu išsisprendė teigiamai klausimas dėl 10km.Tiesa iš anksto numerio negalėjau pasiimti, tik prieš pat varžybas.
Pernai vienas geriausių dalykų šiose varžybose buvo trasa - aiški ir lygi, tinkama bėgti. Ilgai teko laukti šių metų trasų - gatvių ir krantinės remontai darė savų korekcijų. Ir kiek nuvylė galutinis rezultatas - kiek mažiau lygios vietos ir pabaigoje senamiesčio akmeninio tako ratukas. Bet aišku vis geriau nei vien senamiestis.
Taigi atvykau prieš startą, pasiėmiau numerį, startinį paketą ir palaukęs kol startuos maratono ir 1/2 maratono dalyviai pradėjau apšilinėti. Oras labai įdomus - lyg ir šilta, lyg ir vėjas nemažas, kuris ir atitvarus vartė Jonavos gatvės kilpoje.
Stojau į startą ir apsižvalgiau - iš pažįstamų veidų keletas matytų pajėgių, bet dėl prizinės vietos kovoti galima. Bet netikėtai dar pasirodė pora, iš pažiūros tikrai bėgančių - kaip vėliau paaiškėjo ukrainiečių. Na bet daug laiko nebuvo galvoti, atėjo ir starto laikas. Ne pati geriausia savijauta, bet po gero puskilometrio lyg ir įsibėgo. Iki to laiko jau nubėgo vienas ukrainietis, vienas lietuvis, o aš su kitu ukrainiečiu stengiausi palaikyti tempą. Išbėgom iš senamiesčio, prabėgom pro Kauno arenos garažus, pro Akropolį ir judėjom Šančių link. Prabėgom pro tautiniais kostiumais apsirengusių merginų juostų tunelį ir toliau bėgom tiesiai. Kaip paaiškėjo vėliau šioje vietoje ir turėjo būti posūkis tikrąja trasa. Aš žinojau pagal žemėlapius, kad kažkur turi būti posūkis link krantinės, bet jo vis nebuvo. Ukrainietis jau irgi kiek pabėgo, mačiau ne taip toli ir stengiausi nepaleisti. Kai staiga iš prieko pamačiau atvažiuojančius kelią rodančius dviratininkus ir paskui juos atbėgantį lyderį. Tarpusavyje kažką persimetė dar ukrainiečiai, apsisuko ir man dar spėjo surikti ,,sudji nemnoga ošiblis". Apsisukau dar pažiūrėti, kol susivokiau kas ir kaip šis jau gana tolokai buvo spėjęs nubėgti, o ir paskui mane atsilikęs varžovas greičiau susivokė ir apsisuko. Pradėjau vytis juos, nors emociškai jau varžybos buvo ,,palaidotos" - į prizininkus tikimybė maža, laikas irgi nebeaktualus, kai trasa neaišku kiek. Dar kurį laiką taip ir bėgau tiesiog kad bėgti, bet paskui vis tik sugalvojau ,,pagaudyti" varžovą priekyje - ukrainiečiai jau kartu draugiškai buvo nubėgę, taigi beliko vienas lietuvis, iki apsisukimo atsilikinėjęs nuo manęs, bet greičiau apsisukęs. Per keletą kilometrų krantinėje ,,pasigavau" jį, nors tas kelias dėl dangų keitimųsi dar daugiau statybvietę priminė. Tik prisivijus iš karto ,,sėdo" už nugaros ir teko pačiam dirbti. Lyg ir jau buvo pradėjęs ,,paleidinėti", kol neatėjo akmenų takas prie Vytauto bažnyčios. Čia jis pagreitėjo ir kiek pabėgo, bet per kilpą Santakos parke prisivijau. Tada atėjo antras jo spurtas prie naujo paminklo netoli pilies, kur lengvo žvyriuko takelis. Vėl kiek atitrūko, bet vėl ėmiau artėti prie 21,1km ir 10km trasų sankirtos prie aikštelės. Jau galvojau pradėsiu greitėti po posūkio, bet staiga kažkaip į galvą mintis, kad kažkur netoli nusisukimas į senamiestį. Pasukau galvą atgal, žiūriu, kad jau prabėgęs. Dar galvojau surikti varžovui, bet pamaniau, kad už keliasdešimt metrų šis pasuks kitame posūkyje. Apibėgau tą ratą senamiestyje - niekas nebesivijo, taip ramiai ir finišavau. Pagal pirminį protokolą 4-oje vietoje, nors pirmoje vietoje atsidūrė žmogus, neįveikęs senamiesčio rato ir taip aplenkęs ukrainiečius, kurių mes jau net nebematėm. Teoriškai galima būtų buvę ginčytis dėl visos šios situacijos, bet dar labiau nusiminęs turėjobūti kitas varžovas, bėgęs prieš nelemtą posūkį 2-as, bet pasisukęs dar vėliau ir iš viso berods 13km prabėgęs. Manasis kilometražas irgi vietoje 10km tapo 11,5km. Ir tokių ne vienas ir ne du buvo, nemaža masė. Dar bandžiau užklausti teisėjų apie visą šią situaciją, bet juos surasti buvo problema, pora kartų siuntinėjo nuo vienos palapinės prie kitos, kol pagaliau viena pakomentavo ,,tai žinom tą situaciją, negerai išėjo". Įdomumo dėlei palaukiau 10km apdovanojimų, bet šių nebuvo. Nežinau, ar ką nors iš viso apdovanojo, bet paskui bent jau registraciją kitiems metams kaip kompensaciją dovanojo kas parašė elektroninius laiškus.
Apskritai Kauno maratonas pirmą kartą paliko neigiamas emocijas. Jau problemos su registracija, tiksliau informacijos trūkumu dėl jos uždarymo, vertė kiek sunerimti. O dalyvių paklaidinimas trasoje, kai tam specialiai pasamdyti dviratininkai ne ten nuvedė dalyvius, ilgam ir daugeliui dalyvių atsimins. Net neaišku kiek kas prabėgo - teko girdėti ir 14km km kai kurie įveikė. Dar neaišku kiek jų prabėgo senamiesčio ratą, kiek nubėgo 21,1km trasa tiesiai į finišą. Žiūrėsime kas bus kitais metais, kai visas renginys persikels į balandžio pabaigą, bet tikėsimės, kad tai tebuvo laikinas žingsnis atgal, išimtis iš taisyklės, o ne tendencija.

P.S. 2020-aisiais išnaudojau savo nemokamą kompensuotą regitraciją į Kauno maratono virtualų bėgimą - tvarkingai atsiuntė paketą, nors ir į priešingoje miesto  pusėje esantį paštomatą. Aišku gaila, kad nevyko realaus bėgimo, nors organizatoriai ir stengėsi tokį padaryti, bet visa ta ,,korono isterija" iš valdžios pusės neleido organizuoti tradiciškai. Ką gi lauksim kitų metų ir tikėsimės normalaus ne tik šio, bet ir kitų bėgimų.

Komentarų nėra: