A. Vietrino taurės bėgimas 2014

Tradicinis bėgimas vykstantis pirmąjį gegužės šeštadienį, kuriame šį kartą tradiciškai sudalyvavau. Kaip reta ramus šiemet man pasitaikė balandis, taip ir neteko sudalyvauti jokiose varžybose, o ir paskritai tik trečiasis mano startas šiemet po Ukmergės ir Jonavos bėgimų - mažokai, norėtųsi dažniau, bet yra kaip yra.
Registracija į bėgimą internetinė, išankstinė ir nemokama - gana paprasta forma, šalia nuostatai, trasos schema - visa pagrindinė ir reikalinga informacija talpiai sutalpinta viename puslapyje.
Atvykus į varžybų vietą poros žmonių eilė greitai judėjo ir pagal registracijos sąrašus gavus numerį ir sąvaržėles buvo laiko kiek ir pasivaikščioti, nes laiko buvo - registracija iki 10.30, o startas 11.25.
Oras pasitaikė pavasariškai sunkiai nuspėjamas: kai tik išlįsdavo saulė ir nurimdavo vėjas vos ne karšta, bet atslinkus debesims ir pakilus vėjui ne juokais šaltoka pasidarydavo. Dėl to kiek sudėtinga buvo pasirinkti aprangą bėgimui, bet atrodo neblogai pataikiau, nors vietomis trumpam ir sugriebdavo šaltis per kojas.
Atėjus starto laikui bėgikų kolona vedama vyriausiojo teisėjo patraukė link starto vietos - trasa išmatatuota tiksliai, startas atitrauktas į Ąžuolyno parko takelį, o finišas prie LKKA (dabar jau LSU) pagrindinių rūmų.
Atėjęs teisėjas ramiai nubrėžė starto liniją kreida pagal iš anksto pažymėtą žymą, trumpai informavo apie bėgimo trasą ir davė startą.
Iš pat starto greitis nemažas - vienas iš varžovų šovė į priekį ir iš karto atsiplėšė, taip ir kitus iš pat starto užvesdamas. Bet gana greitai grupė jį ,,suvalgė" ir priekyje liko vienišas šį anksčiau prisivijęs kitas varžovas. Pirmajam ratui baigiantis dar vienas spurtas ir lyderiai gana greitai vėl pasikeitė. O aš kartu su vienu kolega ilgokai kartu bėgome šalia vienas kito ir tempėme vienas kitą, o paskutiniame kilometre galutinai susikibome - taip bekovodami ir vieną pabėgusį anksčiau varžovą finišo tiesiojoje beveik pasivijome. Taip po gana įtemptos kovos atbėgau 3-ias, su gana geru kaip pirmam startui po gana ilgos pertraukos rezultatu, bet jei dar galiu finišuoti, o po varžybų nesijaučiu ,,miręs" tai nuteikia optimistiškai.
Po finišo dar kiek palaukiau, persirengiau, kiek pabėgiojau ir gana greitai sulaukiau ir apdovanojimų: taurė, diplomas, medalis.
Apskritai tokios varžybos man patinka: trasa sertifikuota, gana greitai su nežymiais pakilimais ir tik vienu aštresniu posūkiu rate, ramiai ir tvarkingai organizuojama, be nereikalingos pompastikos, be kvailų vedėjų, besistengiančių iš bet ko padaryti šou - tiesiog ateini ir ramiai gali sudalyvauti varžybose. Išankstinė registracija nemokama, po varžybų šokoladukas, vanduo. Dalyvių apie 100, gal ir ne itin daug, bet šiuo atveju tai gal ir gerai, ypač prisiminus bėgimą Kaune rudenį Laisvės alėjoje, kur dalyvių daug ir jau antrame rate nebe bėgimas, o slalomas..