Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai 2024

Kiek teko girdėti, tai jei ne pats seniausias, tai vienas iš seniausių bėgimų Lietuvoje. Keletą kartų jau buvau čia dalyvavęs, tai daugmaž žinojau, ko tikėtis: smagi trasa - didžioji dalis miško asfaltuotu dviračių taku, ne itin statūs, bet įdomūs kalneliai. Šiaip mieliau būčiau važiavęs į varžybas savaitgalį, bet kai taip jau pasisuko viskas, teko keliauti viduryje savaitės. Dar svarsčiau ar čia važiuoti, ar į dar nebandytą bėgimą Latvijoje, bet daugiau dėl turistinio intereso pasirinkau Anykščius. 

Atvažiavau kiek anksčiau, nes manoji atžala dayvavo vaikų bėgime. Savotiškai įdomi sistema, kai vaikus pagal amžių dar išskirsto į atskirus bėgimus. Nors jų ne tiek jau daug, bet ypač starte geriau - mažiau grūsties ir galimų susitumdymų. Tik pakviesti į startą kiek aiškiau ir iš anksčiau galėtų, šį kartą vos nepavėlavom. Na bet sudalyvavo, gavo dalyvio medalį ir su visai gera nuotaika pratęsė kelionę.

Ne kažką laiko man beliko daug iki apšilimo. Bet daug šį kartą ir nereikėjo - tikrai buvo karšta. Jei prieš gerą savaitę vos ne +2, o dabar virš +20 ir dar saulė. Net apšilimą jau su šortais dariau. Savijauta ne itin - jautėsi nešviežumas po varžybų Baltojoje Vokėje, savotiškas nuovargis. 

Startavome ir pati pradžia gana lengva - tempas ne itin didelis, bet niekas nėjo į priekį, teko kiek ir pavesti. Bet gana greitai tempas padidėjo ir kas bėgo nubėgo, kiek galėjau ir aš bėgau. Netoli mačiau varžovą, kurio laikiausi iki Puntuko akmens. Po to apsilenkiau šį, nors tempas po truputį vis krito. Ne kažką bebėgau, bet kažkaip judėjau į priekį. Jutau, kaip iš nugaros artėja vienas varžovų ir kiek galėjau dar stengiausi palaikyti tempą. Bet likus porai km supratau, kad nepavyks šį kartą išsilaikyti - per greitai šis artėjo. Ir kai likus paskutiniam km ,,pasigavo" per daug ir ,,nebesikabinau" - tiesiog šį kartą jokio noro ir ne kažką sveikatos ,,mirti" trasoje. Tai taip ramiai ir atbėgau 7-as, o savo amžiaus grupėje 4-as. Dar gavau medinį atminimo medalį, vandens buteliuką ir galėjau tęsti turistinę kelionę.

Bet apskritai varžybos gana gerai suorganizuotos - kažkokių organizacinių trūkumų lyg ir nebuvo. Tiesa tradiciškai apsiprausti teko improvizuoti, kas po tokios karštos dienos visai gerai buvo. Trasa tradicinė ir man patinkanti, nors čia aišku skonio reikalas.

Baltosios Vokės bėgimas 2024

Sezonas po truputį įsibėgėja ir varžybų vis daugėja - tik spėk atsirinkti kur važiuoti. Į šį bėgimą registravausi kiek anksčiau, kai dar pagal planus turėjo vykti 04.20. Kaip tik tą savaitgalį daugiau varžybų neturėjo būti, daugiau klausimų kilo dėl kito savaitgalio. Bet kiek netikėtai Baltoji Vokė nusikėlė savo renginius į 04.27. Kadangi jau buvau čia užsiregistravęs nutariau nebesiblaškyti ir nebegalvoti, ar bėgti Kauno maratone ar keliauti į Latvijos Cesį.

Kelionė nusimatė ilga - vienos iš tolimiausių varžybų Lietuvoje. Bet susikoperavome ir pajudėjome. Atvykome kiek anksčiau, atsiėmėm numerius ir ramiai laukėm starto. Per daug po miestelį ir nebuvo kur vaikščioti, tau labiau kad ir viskas koncentravosi vienoje vietoje. 

Oras šį balandį labai keistas - jei prieš kelias dienas dar vos ne žiema, kaip tik savaitgalio metu prasidėjo ryškus atšilimas. Dėl ko iškilo ir nemažai klausimų dėl bėgimo aprangos. O ir savijauta prastoka prieš bėgimą - prieš savaitę buvau persišaldęs ir apsirgęs, nors jau sveikyn ėjau. 

Pajudėjau apšilimui, greitai ir starto laikas atėjo. Iš pradžių mažas ratukas gyvenvietėje, o paskui plentu iki Rūdninkų. Dar kiek plento ir vieškelio atkarpa - šiaip kaip ir nebūdavo jos, tikriausiai ir nebus kitą kartą - kelio remontai. Ir paskutiniai km plentu iki starto vietos. Gana lygi, vos pastebimais pakilimais ir nusileidimais trasa, mažai posūkių, nemaža dalis tarp miškų - savotiškai įdomi ir greita trasa. Nuo starto pora varžovų ,,užvedė", iš kurių vienas išbėgus iš miestelio ir atsiliko, bet lyderis iš nugaros išėjo į priekį ir pradėjo diktuoti tempą. Po poros km paleidau du varžovus, dar po poros km mačiau, kaip ir jie atsiskyrė, bet tik tiek. Artėti neartėjau, iš galo irgi gana saugiai toli varžovai - iš 10km kone 8km taip ir prabėgau vienas - finišavau 3-as, o savo amžiaus grupėje 1-as. Po finišo dalyvio medalis ir vandens buteliukas.

Po varžybų kaip visada kiek pabėgiojau ir ėmėm laukti apdovanojimų. Gana punktualiai, net šiek tiek anksčiau prasidėjo. Ir prizai bent jau atrodė įspūdingai - televizoriai, dulkių siurbliai, kita smulkesnė buitinė technika. Aišku jei labai norėtųsi paburbėti galima prikibti dėl ne pirmo ryškumo firmų, apribotų gaminių funkcijų, kokybės (kažkas minioje pasakojo, kad pernykštis siurblys iš čia ne itin dirbo), bet kaip sakoma ,,nereikia varyti Dievo į medį". Didelės dalies varžybų prizai apsiriboja taurėmis ar simboliniais apdovanojimais.

Po apdovanojimų pasidėjome prizus į mašiną, dar užvalgėme prieš kelionę vietinėje kavinėje ir patraukėme namo. Nors prieš kelionę savotiškai bijojau, kad bus kažkas panašaus kaip prieš gerus 15 metų, kai nuvykom į varžybas Nemečinėje. Tada pasijutom tarsi užsienyje, kai organizatoriai ir vietiniai kalbėjo ir visa informacija pateikiama tik lenkiškai. Bet šį kartą kartais dviejomis kalbomis tą patį pasakydavo, kartais daugiau lietuviškai. Vietinės dvasios daugiau buvo per kultūrinius pasirodymus, kas visai įdomu buvo pažiūrėti.

Apskritai varžybos visai gerai ir tvarkingai organizuotos, kažkokių klaidų nepridaryta. Netgi su savotišku svetingumu. Gana lygi, greita trasa, tikrai neklaidi ir paprasta. Nėra kažkokių nereikalingų fejerverkų, tiesiog gražus, ramus, tvarkingas bėgimas.

Runway Run 2024 Šiauliai

 Po žiemos pertraukos pats laikas pradėti vėl įsivažiuoti į varžybų sezoną ir iš pirmo žvilgsnio šis bėgimas turėjo būti visai geras kontrolinis. 3km pirmam startui nuo lapkričio mėnesio, plentas, viena tiesioji - tiesa dėlto labai priklausomas bėgimas nuo vėjo. Aišku atsimenant ankstesnius metus čia jau buvau nusiteikęs ir organizaciniams nesklandumams, bet kai renginys gimtajame mieste ir dar nemokamai, tai gera proga ir sudalyvauti. 

Iš ankstesnių renginių prisimenu, kokios problemos būdavo ieškant vietos, kur pasistatyti autobilį netoli renginio vietos, todėl šį kartą pasistačiau kiek toliau ir ramiai atbėgau apšilimo režimu. Pakeliui kuo arčiau renginio vietos, tuo didesnės minios žmonių plaukė. Kitos išeities ir nebuvo - visi keliai, vedantys į oro uostą, buvo uždaryti. Taigi ir liko tik eiti pėsčiomis arba naudotis miesto autobusais, maršrutiniais arba specialiu maršrutu paleistais šia proga. 

Taigi atbėgau į renginio vietą, kur scena, renginys, paroda ir pan., ir jau norėjau keliauti į starto vietą. Šį kartą kareiviai jau griežtai pasiruošė: apsistatė tvoromis, išrikiavo nemažai pajėgų prie vartų ir nieko neleido bėgti iki starto vietos. Taigi kartu su minia laukiau eilėje į vieną iš autobusų. Kol laukiau dar pasidariau mankštą, iš savanorio gavau renginio dalyvių numerį, nors tai net numeriu pavadinti sunku - visiems vienodas pažymėjimas - lipdukas. Iš pradžių bandžiau klijuotis, bet greitai supratau, kad jis man po keliolikos sekundžių nuskris nuo vėjo. Dėl visa ko prisisegiau, nors iš kitos pusės taip ir nesupratau, kam iš viso jie reikalingi šiuo atveju. 

Autobuso laukimas kiek prailgo - žmonių nemažai, bet dar didesnė bėda dėl pačios logistikos: atvažiuoja vienas - du, kareiviai įleidžia kiek žmonių. Kol jie sulipa vėl uždaro vartus. Nors eilėje nieko neveikdami dar stovėjo kokie 6, gal net 10 autobusų. Bet pagaliau įlipau ir nuvažiavau iki starto vietos. Ten jau ramiai dar pabėgiojau pakilimo taku ir jau laukiau starto.

Bet startas vėlavo. 12:05 dar važiavo autobusai. Gražiai, tvarkingai, po vieną, po du. Ir dalyviai išlipę neidavo prie starto arkos, tiesiog stodavo į priekį. Ir niekas nieko dėl to nesakė. Apskritai organizatorių starto vietoje tarsi nebūtų buvę. Taip starto vieta jau nusikėlė porą šimtų metrų į priekį. Ne pirmą kartą šiame renginyje taip, bet arba iš klaidų nesimokoma arba niekam tai neįdomu. 

Taip belaukiant starto pasigirdo balsai ,,bėgam" ir minia pasileido į priekį. Signalo jokio lyg ir nebuvo, bet kai tokia minia jau bėga, tai ir aš pradėjau. Savijauta ne itin gera, tuo labiau kad ir visas kelias prieš gana stiprų vėją. Bet ilgai bėgti neteko - prabėgus beveik pusę kilometro savanoriai kartu su organizatorių ar fotografų/video operatorių mašina sustabdė visą minią. Aišku buvo ir protesto balsų, ir tiesiog pasvarstymų kaip tokią minią sugrąžinsi atgal iki starto vietos. Bet bėgimą sustabdė ir prisakė eiti iki starto vietos. 

Taip visa minia ir patraukė atgal. Per daug niekas neskubėjo, o ir iki starto arkos dar gana toli buvo, kai vėl pasigirdo balsai ,,bėgam", bet šį kartą jau ir kažkas panašaus į starto signalą pasigirdo, pradėjo gausti ir naikintuvai - matyt organizatoriai kažkur kažkam paskelbė startą. Ir minia vėl apsisuko ir pradėjo judėti finišo link. Rimtai bėgančių ne per daugiausiai, nors pradžioje daug reikėjo lenkti. Paskui radau sau į draugiją tikriausiai ispaną, už kurio nugaros pasislėpiau nuo vėjo ir kartais dar bandžiau išlįsti. Bet paskutinį km šis gerokai pagreitėjo ir ramiai sau jau parbėgau už jo. Berods trečias, bet kai bėgimas nevaržybinis ir dar su tokiais nesklandumais starto metu, tai realiai jokio skirtumo kelintas. Tuo labiau, kad vietoj deklaruotų 3km, teliko apie 2,5km...

Kas dar labai nustebino šį kartą, kad į finišą atbėgom vieni, t.y. anksčiau prie finišo būdavo minios žmonių ir visai kitoks jausmas parbėgti. O šiemet tiesiog bėgi, matai finišo arką tolumoje, kelis savanorius ir pora žurnalistų laukuose. Po finišo dar iš savanorio pasiėmiau renginio suvenyrą - medžiaginį raktų pakabuką - ir nubėgau toliau darytis treniruotės. Ten ir pamačiau, kad visa minia, kuri anksčiau būdavo prie finišo, sėkmingai buvo užbarikaduota kareivių tvoromis. Praleido mane atgal ir nubėgau atgal link savo mašinos. 

Apskritai renginys išlaikė savo tradicijas: daug mokamos reklamos tiek vietiniuose, tiek visos Lietuvos portaluose, internete. Daug triukšmo, didelis renginys, garsūs ir brangūs renginio vedėjai, atlikėjai scenoje. Karinė paroda, pasirodymai ir pan. Kaip renginys gal ir nieko, gal net visai geras, čia jau skonio reikalas.

Bet kalbant apie bėgimą kone priešingas vaizdas. Logistikos problemos kalbant apie starto pasiekiamumą - nors ir tvarkingai, bet per lėtai šiuo atveju kursavo autobusai, o patiems iki starto vietos nukeliauti niekas neleido. Dėl saugumo, slaptumo? Galbūt, nors nuvykus iki starto vietos laisvai galėjau bėgti tuo pačiu taku, o ir pačio bėgimo metu minioje lengva prisifotografuoti kiek tik nori ir ką nori. 

Problemos starto metu kartojasi ir jos nesprendžiamos: startas toli nuo numatytos starto, dažnai vėluoja, o šiemet iš viso dalyviams reikia spręsti klausimą ,,buvo ar nebuvo startas?". Ir turbūt blogiausia šioje vietoje yra tai, kad nesimatė ir nesigirdėjo organizatorių, net klausimas ar iš viso kažkas buvo, kažkas kažką reguliavo starto vietoje ar tiesiog paliko likimo valiai ir tikėjosi, kad visi supratingai ir tvarkingai lauks naikintuvų pakilimo? Visiška betvarkė ir organizatorių nekompetencija, nepasiruošimas tokio dydžio žmonių masei.

Naujas ir bėgimo atžvilgiu suprastėjęs reiškinys - finišas tuščiuose laukuose. Jei anksčiau dar būdavo emocija iš minios, tai dabar ji nustumta už tvorų kelis šimtų metrų. Dėl saugumo, slaptumo? Vėlgi dalyviai bėgdami gali tiek info pririnkti, kiek tik nori. O ir tos masės, tie patys bėgikai net jei norės kažkur numaklinėti ne ten, kur reikia ar galima, juos greitai sugrąžins savanoriai, kurių pristatyta visame pakilimo take daugiau nei reikia. Čia net be papildomų įspėjimų iš organizatorių, laikytis tvarkos, kurių beje net nebuvo.

Kai renginys vadinasi ,,Runway run" tarsi ir tikiesi, kad jis yra centre, o aplinkui koncertai, parodos, pasirodymai, bet šiuo atveju atvirkščiai, pats bėgimas galima sakyti net ,,podukros vietoje". O spaudoje iš renginio organizatorių olimpinė ramybė ir džiaugsmas, kaip gerai viskas praėjo. Jau prieš renginį organizatoriai laukė 10 000 dalyvių, kai buvau prie autobuso į starto vietą vedėjas džiaugėsi, kad dalyvauja 10 000 dalyvių, o po renginio spaudoje visi džiaugėsi, kad dalyvavavo 10 000 dalyvių. Viskas pagal planą ir niekas neįdomu kiek jų buvo - dar klausimas ar čia bėgančiųjų ar renginio, parodų, koncerto dalyvių tie 10 000? Matyt tiesiog gražus skaičius. Ir dėl dvigubo starto pasirodo kalti nekantrūs dalyviai, tai tik menkas kuriozas, niekam nesugadinęs nuotaikos. Tokia oficiali ramybė rožiniais akiniais. Arba iš tikro pats bėgimas čia tik priežastis, pavadinimas šventei, kuri vyko ir gal net (atmetus bėgimo reikalus) pavyko.