Nidos pusė maratono

Ruduo ilgų bėgimų metas man, todėl ir Nidos pusė maratono netapo naujiena man, tuo labiau, kad čia planavau bėgti ir ne pirmą kartą čia buvau. Kaip ir pernai važiavau iš ryto, todėl teko keltis 4,37, o pati kelionė prasidėjo 5,05. Mašinų tokiu metu žinoma nebuvo daug, tik naktis ir tamsa bei vienu momentu krintantys lašai tikrai nepadėjo vairuoti. Dar kiek nustebino nemandagūs žemaitijos vairuotojai - važiuojant nuo Telšių link Plungės ir toliau iki Vėžaičių retas kuris perjungdavo savo tolimąsias šviesas į artimąsias taip spigindami į akis, dėl ko likus keliolikai metrų ir pats įjungdavau tolimąsias, kažkiek iš keršto, pykčio ir bandydamas paauklėti... Iki kelto Klaipėdoje atvykome labai laiku, tereikėjo laukti pora minučių, nors po Klaipėdą kaip įprasta kiek paklaidžiojau - tiesiog pirmame žiede ne į tą kelią pasukau, bet kadangi panašiai buvo ir pernai, tai gana greitai ir sėkmingai supratau, kur esu :) Kelias Nerijoje gana gražus ir kiek pavojingas pradžioje, bet buvo ir atkarpų, kur savotiška ,,tarka", bet šiaip įdomūs keliai.
Vietoje buvau apie 9, atsiėmėm numerius ir kadangi startas šiemet 11, o ne 10 kaip pernykščiais metais, tai dar liko laiko ir pasivaikščioti. Šiaip tikrai geriau, kad startą kiek nukėlė, po kelionės yra daugiau laiko išsijudinti, orai daugiau pašylą, kas rudenį jau aktualu, o ir taip organizmas ne itin pripratęs tokiu metu dirbti taip intensyviai.
Padariau apšilimą, nuotaika ir savijauta nebloga, oras taip pat, tik vėjas didokas, gal todėl iš starto niekas ir nebėgo greitai, dėl ko pirmus km ir nebuvo sunku laikytis su lyderiais, bet galinėje tiesiojoje jie padidino tempą ir 4 nubėgo, o aš tiesiog neužsikabinau, kaip ir dažniausiai būna bėgasi lengvai, bet greičiau tiesiog negaliu... Toks jau tas treniruočių metodikos trūkumas, dėl ko reikės kai ką koreguoti. Antrąjį ratą įveikėm taip pat keturiese, nors vietomis jau norėja bėgti greičiau, bet prieš vėją vienam sunku, nors kažkodėl sunkiausia dalis ne kalnai, kurių Nidos trasoje gausu, o ilga tiesioji lyguma. Šiaip bėgosi gerai, nors jau antrame rate ėmė sukti pilvą, ir jei per Vilniaus maratoną akivaizdžiai trūko maisto ir energijos prieš kelias dienas iki starto, tai šį kartą jis buvo parinktas matyt ne itin tinkamai... Trečiame rate atitrūkau ir kurį laiką bėgau vienas, kol baigiantis jam prisivijo vienas iš priešininkų, kurio nesitikėjau išvysti. Dar kiek prabėgom kartu, bet jau pradėjau jsti, kad jam tai kiek per greitai, todėl po truputį pagreitinau, tačiau dar gana ilgai laikėsi už nugaros, tai kiek nutoldamas, tei vėl prisivydamas. Prieš paskutinį rimtą kalną pagreitėjau ir finišavau vienas - priekyje manęs minutė, už manęs kone pusė... 5-oji vieta, 1,14,17 - pusėtina vieta ir silpnokas rezultatas, bet nuotaika gera, tik kažkas su virškinimu ne taip buvo, bet tai po truputį praėjo. Dar kiek pabėgiojau ramiai, nes po tokių kalnų ir intensyvaus bėgimo tiesiog gėlė kojas, nusiprausiau po dušu ir kiek pasistiprinęs nukeliavau į apdovanojimus.
Kaip visada ten surengė koncertą - kažkokie ,,žuvėdros" šokėjai sušoko kažką (kadangi man šokiai taip pat įdomu kaip kvantinė fiziką, tai tiesiog ramiai pasėdėjau ir pažiūrėjau nesuprasdamas nei kas čia gerai, kas gražu, kam tai reikalinga ir kokia apskritai šokių prasmė), paskui dvi jaunos merginos padainavo po tris dainas (pirmoji turėjo geresnį balsą, o antroji įdomesnius tekstus) ir prasidėjo apdovanojimai. Kadangi apdovanojo 10 pirmųjų, tai ir man kliuvo šis tas :) Paskui pagalvojau, kokie nevykę šie metai - bene pirmasis ir paskutinis piniginis apdovanojimas šiemet... Na bet kai taip tebėgi tai neturėtų būti staigmena - tiesiog reikia apsispręsti, ar tęsti toliau ir eiti į mėgėjus ar bandyti siekti rezultatų...
Po apdovanojimų dar pasivaikščiojom po Nidą, Parnidžio kopą, užsukom į Juodrantę pakeliui - beje ten žuvis kone dvigubai pigesnė nei Nidoje. Vėl keltas, vėl kelionė į Šiaulius, tik šįkart kitu keliu: nuo Vėžaičių sukau pro Rietavą, Laukuvą, Varnius, Užventį, Ramučius, Bubius... Šiaip keliai įdomūs, mašinų labai mažai, tik kiek vos nepasiklydom Užventyje: nėra kelio link Šiaulių, Ramučių ir tiek - pasirodo tas kelias parašytas kaip link Kuršėnų, kas atrodytų kaip ir į šoną... Na bet viską gana greitai supratau, nors kai kas iš keleivių ir vos ne į paniką puolė, ir namuose buvau apie 20,30.
Apskritai paėmus tai buvo kone geriausiai organizuotas bėgimo renginys Lietuvoje šiemet, labai geras kainos ir kokybės santykis, be to nuolat jautėsi šiluma iš organizatorių, o ne kaip dažniausiai būna komercija ar ,,na jei reikia, tai padarysim kaip nors"... Įdomi, nors ir nelengva trasa, graži gamta, tvarkinga organizacija ir apskritai rimta bei solidi bėgimo šventė, kitiems varžybų organizatoriams tikrai yra ko pasimokyti...