2011-05-22

Vilties bėgimas 2011

Šiose varžybose - renginyje dalyvavau jau pernai, todėl daugmaž žinojau ko tikėtis. Šį kartą važiavau ne savo mašina, o susikoperavę su kitais bėgikais, iš kurių vienas treneris, kuris nebėgo, todėl taip išsisprendė viena problema dėl mašinos, kadangi priešingu atveju tektų grįžti po finišo apie 9km.
Registracija praėjo sėkmingai, pagal išankstinę registraciją surūšiuoti numeriai ir šį kartą net ,,čipai" - gal ir gera mintis kai tiek daug dalyvių. Iki starto dar kiek pavaikštinėjome ir pradėjome šilti, nors oras šį kartą ir taip buvo šiltas. Jei pernai apšilimui vos ne treningų reikėjo, tai šį kartą tik vienetai tokių tebuvo. Vėjas nusimatė pavėjui, todėl galima buvo tikėtis gerų rezultatų.
Prieš startą dar kai kurie blaškėsi kur pasidėti daiktus nerasdami autobuso, todėl mūsų mašina tapo savotiška mini saugykla.
Pagaliau startas ir kaip tikėjausi tempas iš pat pradžių aukštas - na bent jau man taip atrodė. Gana greitai iš savo bėgimo supratau, kad nieko gero šiandien nesišviečia: lyg ir bėgi, o nuo tavęs tolsta... Po pirmų km paleidau lyderius, bėgau 8-as vienas. Nors toks tas ir bėgimas, daugiau savotiškas ,,plaukimas". Prabėgau pirmąją didelę masę prie Akropolio, paskui pačią didžiąją masę, ir kone visą laiką aplinkui važinėdavo dviratininkai. Kartais atsisukdavau atgal, bet nieko taip ir nepamatydavau, tik stebėjau veiksmą priekyje. Atgaiva 7-ame km kažkiek gavau vandens. Taip gana ramiai, nors ir sunkiai atbėgau toje pačioje 8-oje vietoje.
Vėjas keistokas - tai pavėjui, tai prieš vėją, bet karštis padarė savo: žinoma temperatūra gal ir nebuvo labai aukšta, bet po prieš tai buvusių vėsių orų tai kone Sahara atrodė. Tam tikru metu ir šaltis pradėjo krėsti, bet viskas baigėsi man gerai, priešingai nei vienam kolegai, kurio valia ir noras buvo didesni už pasiruošimą, dėl ko trasoje neteko sąmonės ir teko apsilankyti ligoninėje.
Po finišo paėmė ,,čipą", sertifikatas, vandens buteliukas. Šį kartą nepatekau tarp prizininkų, tai mažiau ir rūpesčių. Su kolega dar nubėgom iki Akropolio atsistatymui, pažiūrėjom apdovanojimus ir pasiėmę kitą kolegą iš ligoninės grįžome namo.
Kaip visada tai yra masiškiausias bėgimas Lietuvoje su savo aura, dvasia ir tvarkingu organizavimu. Tiesa kai kurie bėgikai pasigedo vandens prie Akropolio ar kažkur 3-5km, kas tokią karštą dieną būtų visai ne pro šalį. Gal iš dalies dėl to kai kurie dalyviai ir pasijuto prastai. Bet apskritai renginys vykęs, masiškas ir tvarkingas.

Komentarų nėra: