Rudens varžybų sezonas prasidėjo ir pirmasis startas neretai būna Vilniaus maratonas. Šiemet dar vasario mėnesį pamatęs trasą ir nuostatus atsisakiau maratono ar 1/2 maratono - nei laiko, nei vietos, nei naudos tokiomis sąlygomis. Likus porai savaičių iki starto susiorganizavome estafetės komandą 4x10,5km - tokia distancija sezono pradžiai visai nebloga, o ir starto mokesčiai ne taip skaudžiai ,,kandžiojasi", nors ir tai 30Lt už 10km dar neteko mokėti.
Varžybų savaitę savijauta buvo prasta, atšalus orams pasigavau slogą, bet reikėjo bėgti. Varžybų dieną teko keltis prieš 5 val. ryto, kadangi startas atkeltas iki 9,30. Pora valandų kelionės per vietomis tirštą rūką ir starto laukimas, kadangi teko 3-iasis etapas. Dar kiek pakalbėjome su kitais maratonininkais ir naujas anekdotas atsirado: kiekvienam davė po kempinę, mat prie vandens jų nebebus. Dar pajuokauta, jog kitais metais matyt pačiam reikės neštis ir vandens butelius visus 42,195 km.
Jau starte žinojome, kad rimtų varžovų nebus, todėl tiesiog reikia tvarkingai subėgti ir tiek. Taip ir buvo - jau po pirmo etapo bėgome pirmi ir jau gana toli nuo varžovų. Paėmiau estafetės lazdelę ir išbėgau savąjį 10,5km.
Oras šaltokas, iš pradžių dar šalo raumenys, bet antroje pusėje išlindus saulei jau ir per karšta pasidarė. Pati trasa nedaug kito nuo pernai (gal ir dėl politinės situacijos) - vietoj atkarpos Žalgirio stadione trasa ,,patempta" į Užupį, nors nuo to geriau kažin ar pasidarė. Kadangi teko 3-iasis etapas, atsirado tradicinė problema ratų sistemos bėgimuose: ratu ar dviem atsiliekančiųjų kitų dalyvių lenkimas. Mums pasisekė, kadangi bėgome pirmieji kelią ,,valė" dviratininkai, tačiau kitiems, maratono lyderiams teko patiems ,,irtis" per dalyvių mases. Išbėgau, bet ,,nesibėgo", jautėsi slogos padariniai, be to prisidėjo ir skrandžio problemos, todėl didžiąją dalį trasos teko kentėti dėl pašalinių dalykų, o ir pati trasa pasirodė tokia ilga ir savotiškai nervinanti. Atbėgau per 36,50, gana silpnokai, bet tokioje trasoje, tokiomis aplinkybėmis visai neblogai dar. Po bėgimo maišelis su buteliuku vandens, kažkokiu šokoladuku, jogurtu ir obuoliu, bei medalis ant kaklo, tiesa šį kartą vizualiai gana pigios kokybės.
Apdovanojimas turėjo būti 13,00, tačiau kaip ir pats startas vėlavo. Be to ir pats apdovanojimas savotiškas chaosas: pakviečia kažką, tas neateina, tada pradeda ieškoti kur gi jis gali būti. Keistoka, tuo labiau jog organizatoriai puikiai turėtų žinoti, kaip ši problemą sprendžiama LAF varžybose. Patys apdovanojimai kuklūs: taurelės, diplomai ir viskas (atskira kalba absoliutūs nugalėtojai). Pagal oficialius nuostatus estafetės 1-3 apdovanojamos taurėmis ir AVON prizais, 1-5 - Radiocentro dovanos. Realybėje gavome vieną taurę (reikės matyt skaldyti ar per ebay parduoti :) ), vieną diplomą (copy paste :) ir kiekvienas po AVON maišelį su dezodorantu ir dušo žele. Hm tai tikriausiai Radiocentras diplomą sugebėjo ,,išspausti" ir tai tik pirmoms 3-ims komandoms :)
Apskritai bėgimas palieka dvejopą įspūdį: lyg ir plačiai išreklamuotas kone prestižinis renginys, bet įdomus kone tik dalyvių artimiesiems. Ypač tai pasijautė bėgant maratono, 1/2 maratono ir estafečių dalyviams, gal ir dėl ankstyvo starto laiko. Starto mokesčiai tarsi prestižinių komercinių varžybų - prizai kai kur net kaimo bėgimuose geresni (išimtis patvirtinanti taisyklę - absoliutūs maratono nugalėtojai). Labai daug reklamos, informaciniuose portaluose taip pat nemažai informacijos - tiesa kaip visada manoji pavardė pasirodė sunkiai ,,įkandama"... :) Puikus renginys tiems, kurie nori pasigirti prieš kolegas, jog prabėgo kažkurią distanciją, tuo labiau, jog šiemet rezultatai jau pateikiami labai operatyviai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą