Vilties bėgimas 2012

Tradiciškai gegužės antroje pusėje vyksta Vilties bėgimas Klaipėdoje. Šiemet jau jubiliejinis 5-asis. Ir nors dar tik 5-asis, bet jau ne pirmus metus masiškiausias Lietuvoje bėgimas. Tokią dieną ir orai staigiai atšilo, nors orų prognozės to ir nežadėjo - jei prieš pora dienų dar ir striukės reikėjo, tai varžybų sekmadienį jau ir su marškinėliais vos ne karšta. Žinoma normaliam gyventojui tai smagu, bet bėgant tai papildomas neplanuotas faktorius, įtakojęs rezultatus. Prisiregistravome labai greitai, nors turint omenyje didelį dalyvių skaičių lyg ir laukėme problemų. Apskritai tiek prie 3km, tiek prie 6km starto vietų lyg ir nesimatė daug dalyvių, bent jau atrodė mažiau nei ankstesniais metais. Tiesa prieš startą vaizdas pasikeitė - iš visų pašalių ėmė rinktis bėgimai ir masė nemaža susidarė, vien 10km distancijoje virš 500, kone 2 kartus daugiau nei prieš metus. Šiemetinė naujovė - priklijuojami numeriai. Teoriškai labai gražu: priklijuoji, nereikia ,,grafkių" ir tiek žinių. Kažkada Jonavos bėgime teko su jais susidurti - tada ir po varžybų labai sunkiai nuplėšiau juos nuo marškinėlių. To paties tikėjausi ir šį kartą, todėl savo ,,grafkes" palikau prie daiktų ir prieš startą ėmiau klijuotis numerį, bet ar tai marškinėlių medžiaga nepatiko, ar tai oras nepatiko, ar tai klijų pataupė - rezultatas toks, kad net užklijuoti sunku buvo, tiesiog atlipinėjo vos ne akyse. Dar pasiskolinau vieną ,,grafkę" ir šiaip ne taip iki finišo atlaikė bent jau nepamestas. Pasirodo ta problema ne man vienam tokia iškilo - ir skundėsi tuo dalyviai, ir paskelbtuose rezultatuose pakankamai ,,dalyvių be numerių". Startas duotas laiku ir prasidėjo varžybos. Iš karto į priekį šovė 3 varžovai, aš likau prie poros kitų. Po pirmo km belikom dviese, o dar po kokio km jau ir vienas likau. Stebėjau priekyje tą trijulę, aplinkui zujo dviratininkai - ne vien teisėjai, dauguma neaišku kas tokie ir kaip atsidūrė trasoje. Iš tikro net nežinau, ar jie buvo kokios tai akcijos dalis, ar tiesiog šiaip rado vietą ir laiką pasivažinėti Klaipėdos centrine gatve. Po 4km pirmas maitinimo (vandens) punktas, kuris tokiu oru daugeliui pravertė. Dar vienas maitinimo punktas dar po 3km. Šį kartą trasa gana greitai prabėgo, priekyje po truputį tolo ir išsibarstė tie trys varžovai, gale ne ką ir temačiau - retai atsisukinėjau, tuo labiau ne ką ir tegalėjai pamatyti tarp tų dviratininkų. Taip gana tvarkingai ir atbėgau 4-oje vietoje. Iš karto po finišo pasveikino vienuolis, Klaipėdos miesto meras, buteliukas vandens, vienas iš prekybos centrų įteikė maišelį su mandarinu, batonėliu ir kažkokiu įdomiu gėrimu. Kaip ir bėgdamas, taip ir po finišo pirmiausiai pasiieškojau pavėsio. Kiek atsigavę, pajudėjom link mašinų, bet paaiškėjo, kad apdovanos 6-is pirmuosius, taigi netikėtai dar ir ant scenos, kurioje dar vyko ir šventinis koncertas, pasiimti apdovanojimų teko užlipti. Apskritai varžybos tradiciškai gerai suorganizuotos, dalyvių, žiūrovų gausa lyg ir patvirtina tai. Žinoma didžioji dalis dalyvių ,,proginių bėgikų", bet ir vieną kartą išvesti į startą bėgti paprastą žmogų jau didelis darbas. Tiesa kiek nepasiteisino numeriai, dėl ko kilo problemų tiek dalyviams, tiek patiems organizatoriams, dėl ko turint omenyje dar tokį didelį dalyvių skaičių (skelbiama virš 4000) ir rezultatų paskelbimas užtruko. Kilni bėgimo idėja, tvarkingas renginys, šventinė nuotaika - ne veltui tai gausiausias bėgimas Lietuvoje.