S. Daukanto takais 2012

Iš istorijos vadovėlių žinoma, kad S. Daukantas, pirmosios lietuvių kalba parašytos Lietuvos istorijos autorius, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų savo gyvenimą pabaigė Papilėje (Akmenės raj.), todėl čia gausu su jo vardu susijusių paminklų, įstaigų, taip pat jau 20-ąjį kartą vyko bėgimas. Pirmą kartą čia dalyvavau dar būdamas 14-os metų, bet ir nuo to laiko kiek atsiminiau trasą, kuri nepakito: startas prie paminklo 1863m metų dalyviams, pirmi 4-5km vieškeliu, paskui prasideda plentas ir pabaigoje pasismaginimui status kalnas į Papilės centrą, nors pati trasa labai lygi. Varžybos organizuojamos penktadienį, didžioji dauguma dalyvių vietiniai, rajono ar netolimų iš gyvenviečių. Ir šį kartą tik pora šiauliečių ir pora Vilniaus rajono atstovų, bet dalyvių gana gausu, kaip tokiam miesteliui - pagrindinėje 8,2km distancijoje 33, bet kaip visada didžioji masė vaikai. Užsiregistravome, gavome numerius, pasirašėm, kad atsakom už savo sveikatą jei kas nutiktų, policininkai dar mandagiai įspėjo dėl visa ko pasisaugoti, nors patys po to priekyje važiavo visą distanciją. Tik vienas neaiškumas dėl starto laiko ir išvežimo į startą - tiksliai niekas negalėjo į tai atsakyti, tik maždaug ,,na tas pasibaigs, tada bus tas". Pora mikroautobusų, kelios lengvosios mašinos ir visi jau starto vietoje. Trumpai, kokias 10 -15 min dar vietoje apšilti ir startas. Neplanavau stipriai bėgti, bet kiek teko paspartinti bėgimą, kadangi kolegos ,,užvedė", bet palaipsniui įsibėgau ir galų gale kaip ir planavau atbėgau 1-as. Po finišo grąžinus numerius kiekvienam dalyviui atminimo ženkliukas. Kiek pabėgioję ėmėm laukti apdovanojimų, kurie kaip jau gana įprasta panašiuose bėgimuose kukloki: visi prizininkai apdovanoti medaliais, nugalėtojai savotiška lentele - diplomu. Panašų labai seniai esu gavęs dar bėgime Rozalimas - Pakruojis, kuris dabar jau peraugo į Pakruojo dvaro takais. Apskritai varžybos kukliai organizuotos, bet įvykis miesteliui. Net didesni miestai neretai sunkiai pritraukia tiek vaikų. Žinoma laiko neapibrėžtumas nėra geras dalykas, kai nežinai tiksliai kada kas bus, kai nėra jokios programos. Organizatoriai kažin ar profesionaliai į tai žiūri, bet gana šiltai - daro pagal savo galimybes ir išteklius ir kas geriausia kad išlaiko tradicijas, kasmet ten pat maždaug tokiu pačiu laiku ta pačia trasa tas pats bėgimas.