2015-04-16

Skrējiens pa Preiļu pilsētas ielām "Cīruļputenis 2015 "

Atėjo pavasaris ir prasidėjo bėgimo sezonas. Pirmąjį tokį savaitgalį turėjau pakankamai daug pasirinkimo: tradicinis ne kartą jau bėgtas bėgimas Panevėžyje, neaiškaus lygio bėgimas Pasvalyje, maratonas - treniruotė Klaipėdoje, krosas ir duatlonas Vilniaus rajone, bei pora bėgimų Latvijoje: Rygoje ir Preili miestelyje. Panevėžys - jau ne kartą dalyvauta, Pasvalys neaišku kas, Klaipėda (ir apskritai) maratonai ne itin domina, o treniruotei tiek važiuoti irgi nei šis nei tas, krosų apskritai nemėgstu, Ryga gal ir nieko, bet kažkodėl labiau viliojo Preili. Nors nemažai bėgimų Latvijoje gana netoli mano gimtojo miesto, bet šį kartą teko ilgiau pavažinėti - apie 300km ir beveik 4 valandos už vairo.
Užsiregistravau iš anksto internetu, atvykęs į vietą greitai radau starto vietą - miestelyje su 1500 gyventojų sunkoka pasiklysti. Tiesa patį numerį atsiimti sunkoka - jaunimas rusų kalba ne itin supranta ir kalba, angliškai irgi nusiuntė kaip naują dalyvį registruotis, iš ten vėl atgal numerio pasiimti, bet galų gale gavau jį.
Greitai atėjo ir apšilimo laikas - savijauta ne pati geriausia, nors diena tikra pasaka, ypač tokiu laiku: šilta, saulėta, vėjas nedidelis, tiesa šaltokas. Trasa paprasta ir aiški, ratais po 2km, pagrindinei grupei 4 ratai. Startas prie savivaldybės, posūkis prie parko kairę, jam pasibaigus dar vienas posūkis į kairę ir ilgoka tiesiąja pabėgus plačia gatve posūkis į finišo tiesiąją. Startas duodamas ne itin įprastu Lietuvoje formatu: vaikai, jauniai, jaunimas, suaugę, veteranai vienu metu, nors ir skirtingas distancijas. Paskui atskirai jaunės, merginos. Galiausiai bendras ,,tautos bėgimas".
Praktiškai laiku duotas ir startas ir visi pasileido į trasą. Gana greita pradžia, bet greitai ,,sisigaudžiau" lyderius, trumpam ir į priekį išėjau, bet greitai vėl atsirado kas veda. Po pirmo rato dar grupelė buvo, po antrojo jau išsiskirstė visi: lyderis nubėgo, mes likom dviese, o gale irgi jau nutolo. Trečią ratą ramiai nors ir sunkiai prasilaikiau, o paskutiniame vyko įnirtinga kova - tai vienas, tai kitas į priekį išeina, o paskutinioje tiesiojoje irgi keitėmės pozicijomis bent 4 kartus, tik šį kartą paskutiniais metrais pralaimėjau per krūtinę, nors pagal oficialius rezultatus ,,pripaišė" 5 sekundes.
Iš karto po finišo dar davė sūrelį, kiek apsirengiau ir nuėjau pabėgioti. Nors ir mažas miestelis, bet gražus, gerai apsitvarkęs ir turintis ką parodyti: pradedant nuo dvaro griuvėsių ir miesto centrinės aikštės su bažnyčia, baigiant BMX trasa ir stadionu su tribūnomis bei atnaujinta bėgimo danga.
Pabėgiojęs dar bandžiau paieškoti kur čia nusiprausti ar persirengti, bet tokio dalyko čia nerasta - matyt Latvijoje tai įprasta arba kol kas taip pataikau.
Apdovanojimai apie 10 vėlavo, bet iš dalies galima ir suprasti: bendrai sudėjus 17 grupių (pagal amžių ir lytį), o kiekvienoje jų apdovanojami po 6 pirmus dalyvius - visiems marškinėliai, prizininkams dar medaliai ir diplomai), be to pirmi 6 absoliučios įskaitos dalyviai ir piniginais prizais.
Apskritai varžybos visai gerai suorganizuotos: trasa aiški, viskas laiku, šventiškai. Bėgimas be startinio mokesčio - jau retas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje. Aišku šiek tiek kilo problemėlių dėl latvių kalbos žinių, tolimas ir ilgas kelias, bet įdomi ir tokia patirtis.

Komentarų nėra: