Tradiciškai rugsėjo pabaigoje Nidoje organizuojama bėgimo šventė, kurioje pastaraisiais metais nuolat dalyvauju. Ne išimtis ir šie metai.
Tiesa šiemet dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių jau galėjau atvykti iš vakaro, kuo ir pasinaudojau. Išvažiavau penktadienio ryte, po mankštos, apie 10 ryto per Plungę, Vėžaičius - kone trumpiausias kelias, nors kažin ar greičiausias. Pakeliui dar pasivaikščiojom pora valandų Juokrantėje po Raganų kalną (vertas dėmesio maršrutas mano manymu), nukeliavom prie jūros ir tęsėm kelionę iki Nidos.
Čia apsigyvenom tikriausiai pigiausiu variantu, bet sąlygos pakankamai geros, nors internete apie tą vietą teko skaityti ne pačius geriausius atsiliepimus. Po pietų vėl kelionė pėsčiomis: Parnidžio kopa, švyturys, jūra (kaip sakė per filmą ,,Beldžiant į dangaus vartus" - ,,negalima mirti nepamačius jūros", taigi jau nusiteikėme ,,mirti" per varžybas, kadangi trasa čia nėra iš lengvųjų). Pareidami dar pasiėmėm numerius, sumokėjom startinį 20Lt mokestį. Bevaikščiojant po Nidą teko pastebėti ir retą reiškinį kol kas Lietuvoje - informaciją, plakatus apie vyksiantį bėgimą.
Vakaras ramus, tiesa liūtis praėjo, miegas taip pat geras, gal ir nuo nuovargio po kelionių. Tiesa ryte tas vaikščiojimas pasijautė ne iš gerosios pusės, bet po truputį įsijudinti pavyko.
Oras pakankamai vėsus, nors ir saulėtas, tiesa stiprus vėjas. Dar ryte galvojau, gal ir ilgomis rankovėmis reikės marškinėlių, bet atšilo pakankamai ir jų neprireikė. Startas 11.00, prieš tai registracija starto vietoje. Savijauta gera, įtartinai gera.
Pagaliau startas ir pradžia gana lengva, bet greitai tai ir baigėsi. Iš pradžių pabėgo du varžovai, o po pirmo kalno didžiosios pakalnės paleidau pora varžovų ir visą likusį laiką iki pat finišo bėgau vienas. Priekyje tolsta, iš galo nesimato. Ir vienam bėgti tokią vėjuotą dieną malonumas menkas, ypač jei dar į kalną tuo metu reikia kopti. Taigi visąlaik kova daugiau tik su pačiu savimi. 5-oji vieta, laikas tradicinis šioje trasoje (1,14,14), jau keletą metų svyruoja kone toks pats. Tikėjausi geriau, bet yra kaip yra, gal tiek ir tesu šiuo metu pasiruošęs..
Po finišo dar maitinimo punkte pasiėmiau bananų, vandens, kitoje vietoje arbata su sausainiais. Atidavęs numerį dar gavau kokybišką bėgimo simbolika papuoštą puodelį.
Dar kiek lengvai pabėgiojau, nusiprausiau ir atėjo apdovanojimų laikas.
Tradiciškai prieš juos koncertas, šį kartą Nidos liaudies muzikos kapela. Retas atvejis, kai į bėgimus atvyksta miesto meras. Šį kartą Neringos meras įteikinėjo apdovanojimus, dar keletą kartų pasakė kalbas.
Po apdovanojimų programa dar tesėsi toliau, bet kadangi važiavom namo, toliau neteko juose dalyvauti.
Tradiciškai Nidos 1/2 maratono aukštą organizacijos lygį surengdami dar vieną bėgimo šventę. Nors ir sunki bėgimo trasa, bet šiltas bendravimas, pajūrio klimatas, įvairios lengvatos dalyviams sukviečia būrį dalyvių į startą. Tikėsimės kitąmet vėl įvyks šį bėgimo šventė ir vėl galės čia atvykti.
2011-09-24
2011-09-11
Vilniaus maratonas 2011
Rudens varžybų sezonas prasidėjo ir pirmasis startas neretai būna Vilniaus maratonas. Šiemet dar vasario mėnesį pamatęs trasą ir nuostatus atsisakiau maratono ar 1/2 maratono - nei laiko, nei vietos, nei naudos tokiomis sąlygomis. Likus porai savaičių iki starto susiorganizavome estafetės komandą 4x10,5km - tokia distancija sezono pradžiai visai nebloga, o ir starto mokesčiai ne taip skaudžiai ,,kandžiojasi", nors ir tai 30Lt už 10km dar neteko mokėti.
Varžybų savaitę savijauta buvo prasta, atšalus orams pasigavau slogą, bet reikėjo bėgti. Varžybų dieną teko keltis prieš 5 val. ryto, kadangi startas atkeltas iki 9,30. Pora valandų kelionės per vietomis tirštą rūką ir starto laukimas, kadangi teko 3-iasis etapas. Dar kiek pakalbėjome su kitais maratonininkais ir naujas anekdotas atsirado: kiekvienam davė po kempinę, mat prie vandens jų nebebus. Dar pajuokauta, jog kitais metais matyt pačiam reikės neštis ir vandens butelius visus 42,195 km.
Jau starte žinojome, kad rimtų varžovų nebus, todėl tiesiog reikia tvarkingai subėgti ir tiek. Taip ir buvo - jau po pirmo etapo bėgome pirmi ir jau gana toli nuo varžovų. Paėmiau estafetės lazdelę ir išbėgau savąjį 10,5km.
Oras šaltokas, iš pradžių dar šalo raumenys, bet antroje pusėje išlindus saulei jau ir per karšta pasidarė. Pati trasa nedaug kito nuo pernai (gal ir dėl politinės situacijos) - vietoj atkarpos Žalgirio stadione trasa ,,patempta" į Užupį, nors nuo to geriau kažin ar pasidarė. Kadangi teko 3-iasis etapas, atsirado tradicinė problema ratų sistemos bėgimuose: ratu ar dviem atsiliekančiųjų kitų dalyvių lenkimas. Mums pasisekė, kadangi bėgome pirmieji kelią ,,valė" dviratininkai, tačiau kitiems, maratono lyderiams teko patiems ,,irtis" per dalyvių mases. Išbėgau, bet ,,nesibėgo", jautėsi slogos padariniai, be to prisidėjo ir skrandžio problemos, todėl didžiąją dalį trasos teko kentėti dėl pašalinių dalykų, o ir pati trasa pasirodė tokia ilga ir savotiškai nervinanti. Atbėgau per 36,50, gana silpnokai, bet tokioje trasoje, tokiomis aplinkybėmis visai neblogai dar. Po bėgimo maišelis su buteliuku vandens, kažkokiu šokoladuku, jogurtu ir obuoliu, bei medalis ant kaklo, tiesa šį kartą vizualiai gana pigios kokybės.
Apdovanojimas turėjo būti 13,00, tačiau kaip ir pats startas vėlavo. Be to ir pats apdovanojimas savotiškas chaosas: pakviečia kažką, tas neateina, tada pradeda ieškoti kur gi jis gali būti. Keistoka, tuo labiau jog organizatoriai puikiai turėtų žinoti, kaip ši problemą sprendžiama LAF varžybose. Patys apdovanojimai kuklūs: taurelės, diplomai ir viskas (atskira kalba absoliutūs nugalėtojai). Pagal oficialius nuostatus estafetės 1-3 apdovanojamos taurėmis ir AVON prizais, 1-5 - Radiocentro dovanos. Realybėje gavome vieną taurę (reikės matyt skaldyti ar per ebay parduoti :) ), vieną diplomą (copy paste :) ir kiekvienas po AVON maišelį su dezodorantu ir dušo žele. Hm tai tikriausiai Radiocentras diplomą sugebėjo ,,išspausti" ir tai tik pirmoms 3-ims komandoms :)
Apskritai bėgimas palieka dvejopą įspūdį: lyg ir plačiai išreklamuotas kone prestižinis renginys, bet įdomus kone tik dalyvių artimiesiems. Ypač tai pasijautė bėgant maratono, 1/2 maratono ir estafečių dalyviams, gal ir dėl ankstyvo starto laiko. Starto mokesčiai tarsi prestižinių komercinių varžybų - prizai kai kur net kaimo bėgimuose geresni (išimtis patvirtinanti taisyklę - absoliutūs maratono nugalėtojai). Labai daug reklamos, informaciniuose portaluose taip pat nemažai informacijos - tiesa kaip visada manoji pavardė pasirodė sunkiai ,,įkandama"... :) Puikus renginys tiems, kurie nori pasigirti prieš kolegas, jog prabėgo kažkurią distanciją, tuo labiau, jog šiemet rezultatai jau pateikiami labai operatyviai.
Varžybų savaitę savijauta buvo prasta, atšalus orams pasigavau slogą, bet reikėjo bėgti. Varžybų dieną teko keltis prieš 5 val. ryto, kadangi startas atkeltas iki 9,30. Pora valandų kelionės per vietomis tirštą rūką ir starto laukimas, kadangi teko 3-iasis etapas. Dar kiek pakalbėjome su kitais maratonininkais ir naujas anekdotas atsirado: kiekvienam davė po kempinę, mat prie vandens jų nebebus. Dar pajuokauta, jog kitais metais matyt pačiam reikės neštis ir vandens butelius visus 42,195 km.
Jau starte žinojome, kad rimtų varžovų nebus, todėl tiesiog reikia tvarkingai subėgti ir tiek. Taip ir buvo - jau po pirmo etapo bėgome pirmi ir jau gana toli nuo varžovų. Paėmiau estafetės lazdelę ir išbėgau savąjį 10,5km.
Oras šaltokas, iš pradžių dar šalo raumenys, bet antroje pusėje išlindus saulei jau ir per karšta pasidarė. Pati trasa nedaug kito nuo pernai (gal ir dėl politinės situacijos) - vietoj atkarpos Žalgirio stadione trasa ,,patempta" į Užupį, nors nuo to geriau kažin ar pasidarė. Kadangi teko 3-iasis etapas, atsirado tradicinė problema ratų sistemos bėgimuose: ratu ar dviem atsiliekančiųjų kitų dalyvių lenkimas. Mums pasisekė, kadangi bėgome pirmieji kelią ,,valė" dviratininkai, tačiau kitiems, maratono lyderiams teko patiems ,,irtis" per dalyvių mases. Išbėgau, bet ,,nesibėgo", jautėsi slogos padariniai, be to prisidėjo ir skrandžio problemos, todėl didžiąją dalį trasos teko kentėti dėl pašalinių dalykų, o ir pati trasa pasirodė tokia ilga ir savotiškai nervinanti. Atbėgau per 36,50, gana silpnokai, bet tokioje trasoje, tokiomis aplinkybėmis visai neblogai dar. Po bėgimo maišelis su buteliuku vandens, kažkokiu šokoladuku, jogurtu ir obuoliu, bei medalis ant kaklo, tiesa šį kartą vizualiai gana pigios kokybės.
Apdovanojimas turėjo būti 13,00, tačiau kaip ir pats startas vėlavo. Be to ir pats apdovanojimas savotiškas chaosas: pakviečia kažką, tas neateina, tada pradeda ieškoti kur gi jis gali būti. Keistoka, tuo labiau jog organizatoriai puikiai turėtų žinoti, kaip ši problemą sprendžiama LAF varžybose. Patys apdovanojimai kuklūs: taurelės, diplomai ir viskas (atskira kalba absoliutūs nugalėtojai). Pagal oficialius nuostatus estafetės 1-3 apdovanojamos taurėmis ir AVON prizais, 1-5 - Radiocentro dovanos. Realybėje gavome vieną taurę (reikės matyt skaldyti ar per ebay parduoti :) ), vieną diplomą (copy paste :) ir kiekvienas po AVON maišelį su dezodorantu ir dušo žele. Hm tai tikriausiai Radiocentras diplomą sugebėjo ,,išspausti" ir tai tik pirmoms 3-ims komandoms :)
Apskritai bėgimas palieka dvejopą įspūdį: lyg ir plačiai išreklamuotas kone prestižinis renginys, bet įdomus kone tik dalyvių artimiesiems. Ypač tai pasijautė bėgant maratono, 1/2 maratono ir estafečių dalyviams, gal ir dėl ankstyvo starto laiko. Starto mokesčiai tarsi prestižinių komercinių varžybų - prizai kai kur net kaimo bėgimuose geresni (išimtis patvirtinanti taisyklę - absoliutūs maratono nugalėtojai). Labai daug reklamos, informaciniuose portaluose taip pat nemažai informacijos - tiesa kaip visada manoji pavardė pasirodė sunkiai ,,įkandama"... :) Puikus renginys tiems, kurie nori pasigirti prieš kolegas, jog prabėgo kažkurią distanciją, tuo labiau, jog šiemet rezultatai jau pateikiami labai operatyviai.
2011-08-07
6-asis Kuldigos 1/2 pusmaratonis
Tradiciškai rugpjūčio pradžioje pusė maratono Kuldigoje. Tik šiemet startas 12.00, anksčiau nei seniau būdavo, tai ir iškeliauti teko anksčiau. Kaip visada kelionėje remontai: apvažiavimas Mažeikiuose, paskui Salduje - tikriausiai nebuvo metų, kai ten važiuojant nebūtų kelio remontų.
Atvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius, ,,čipus", dar kažkokių nuolaidų kuponų pridėta buvo, bet priešingai nei ankstesniais metais nebedavė marškinėlių. Juos gavo vaikai iki 10 metų, komandinių bėgimų dalyviai - galbūt skatinti vaikus yra daugiau logikos, prabėgai 380m - marškinėliai už startinį mokestį 1 latą.
Priešingai nei ankstesniais metais oras pasitaikė vėsus, todėl daugiau buvo galima atkreipti dėmesio į pačią trasą, kurios išplanavimas nekinta jau keletą metų, nors danga vis keičiasi. Šiemet nugrandytas visa starto tiesiosios asfaltas iki žvyro. Nusileidus pora šimtų metrų lengvas posūkis ir trumpa plento atkarpa, perbėgimas per tiltelį, posūkis į kairę ir apvaliais akmeninis grįstu taku pakilimas į tiltą per Ventą. Keletas šimtų metrų grįstomis plytelėmis ir posūkis į kairę palei upę, netoli ir 1km žyma. Kiek pabėgus toliau posūkis į dešinę ir prasideda sodai ar kaimiška Kuldigos dalis. Šiek tiek vieškelio (nors pernai buvo asfaltas), po truputį kilimas ir lenkimas į dešinę, pasirodo ir 2km. Kiek toliau statokas posūkis į dešinę ir ilga pakalnė grįžtant į tiltą per Ventą, kurį prabėgus ir 3km žyma. Prasideda kelias grįstas plytomis, posūkis į kairę ir stačiausias trasos kalnas. Įkopus į jį pakalnė ir aštrus posūkis į dešinę (tiesa jau plentas), už keliasdešimties metrų posūkis į kairę ir trumpa įkalnė, vėl į kairę ir atsiduriame prie rotušės, kus visada būna maitinimo punktas. Vėl atkarpa kojų pasilaužymui grįsta apvaliais akmenimis, posūkis į kairę, už keliolikos metrų į dešinę ir ilgokas lėkštas pakilimas, kuriame 4km žyma. Posūkis į dešinę, dar vienas ir ilgoka finišo tiesioji į pakalnę. Ir taip 4 ratai.
Šiemet daug nesitikėjau iš bėgimo - nebuvau nei gerai pasiruošęs, o be to paskutinę savaitę kiek sirgau persišaldęs ar tai iš po Medininkų, ar tai kur kitur kokį skersvėjį pasigavęs. Pradžią pradėjau gana lėtokai, po 3,30 ir gana gretai susidarė keletos bėgikų kompanija, kuri po truputį byrėjo. Nuo 10km likome dviese su vienu latviu, tai vienas kitam pavesdavome, nors po truputį ir lėtėjome, bet tempas laikėsi gana stabilus, skirtumas tarp pirmos ir antros pusės buvo 28s. Pabaigoje dar pamatėm vieną lietuvį priekyje, kuris jau lėtokai judėjo link finišo, bet jau buvo kiek vėloka, nors ir pats pritingėjau ,,perjungti aukštesnę pavarą". Bendras laikas 1,14,34, geriausias asmeninis rezultatas šioje trasoje. Žinoma padėjo oras, pirmą kartą čia vėsus. Vieta 13-oji, gana žemoka, bet apskritai nuotaika po bėgimo buvo gera: su dabartiniu pasiruošimu geras laikas, be to nereikėjo po finišo atsigavinėti, nebuvo visiško išsekimo, dar net pirmą kartą šiose varžybose šiokį tokį atsistatymą prasibėgau.
Po finišo užkabino medalį, davė maišelį su buteliuku vandens, vietiniu pavytusiu obuoliuku, vienu saldainiu ir vienu kukurūzų batonėliu. Kuklokai kiek, bet gerai, kad šalia buvo maitinimo punktas ir niekam nekliuvo, kad kiek ,,pasiskolinom" gėrimų iš jų.
Nusiprausę Kuldigos manieže (statytu prieš pora metų) dar nuėjom pavalgyti su bėgimo talonu. Kaip visada eilės, ir visada skirtingas maistas: šį kartą avižų košė, sumuštinis ir neaiškios gamybos gėrimas, berods braškių skonio.
Po bėgimo dar nukeliavom prie krioklio, pabraidžiojom, nors tai ir kiek pavojinga ir laukė kelionė namo, bet važiuoti lyjant lietui Latvijos keliais menkas malonumas, kai išryškėja asfalto nelygumai ir balos neprognozuojamose vietose.
Apskritai šiemet bėgimas paliko dvejopą įspūdį: iš vienos lyg ir išlaikytas aukštas organizavimo lygis, net ir garso technika pasitelkta pirmą kartą keliose trasos vietose (pvz. stovi automobilis, šalia garsiakalbis ir skamba muzika, speciali laida bėgimui). Iš kitos pusės jaučiasi susitraukimas: mažiau dalyvių, mažiau žiūrovų, mažiau teigiamų nuotaikų, nors nemažai tikriausiai lėmė ir oras, dalyvių bei organizatorių nuotaikos.
Atvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius, ,,čipus", dar kažkokių nuolaidų kuponų pridėta buvo, bet priešingai nei ankstesniais metais nebedavė marškinėlių. Juos gavo vaikai iki 10 metų, komandinių bėgimų dalyviai - galbūt skatinti vaikus yra daugiau logikos, prabėgai 380m - marškinėliai už startinį mokestį 1 latą.
Priešingai nei ankstesniais metais oras pasitaikė vėsus, todėl daugiau buvo galima atkreipti dėmesio į pačią trasą, kurios išplanavimas nekinta jau keletą metų, nors danga vis keičiasi. Šiemet nugrandytas visa starto tiesiosios asfaltas iki žvyro. Nusileidus pora šimtų metrų lengvas posūkis ir trumpa plento atkarpa, perbėgimas per tiltelį, posūkis į kairę ir apvaliais akmeninis grįstu taku pakilimas į tiltą per Ventą. Keletas šimtų metrų grįstomis plytelėmis ir posūkis į kairę palei upę, netoli ir 1km žyma. Kiek pabėgus toliau posūkis į dešinę ir prasideda sodai ar kaimiška Kuldigos dalis. Šiek tiek vieškelio (nors pernai buvo asfaltas), po truputį kilimas ir lenkimas į dešinę, pasirodo ir 2km. Kiek toliau statokas posūkis į dešinę ir ilga pakalnė grįžtant į tiltą per Ventą, kurį prabėgus ir 3km žyma. Prasideda kelias grįstas plytomis, posūkis į kairę ir stačiausias trasos kalnas. Įkopus į jį pakalnė ir aštrus posūkis į dešinę (tiesa jau plentas), už keliasdešimties metrų posūkis į kairę ir trumpa įkalnė, vėl į kairę ir atsiduriame prie rotušės, kus visada būna maitinimo punktas. Vėl atkarpa kojų pasilaužymui grįsta apvaliais akmenimis, posūkis į kairę, už keliolikos metrų į dešinę ir ilgokas lėkštas pakilimas, kuriame 4km žyma. Posūkis į dešinę, dar vienas ir ilgoka finišo tiesioji į pakalnę. Ir taip 4 ratai.
Šiemet daug nesitikėjau iš bėgimo - nebuvau nei gerai pasiruošęs, o be to paskutinę savaitę kiek sirgau persišaldęs ar tai iš po Medininkų, ar tai kur kitur kokį skersvėjį pasigavęs. Pradžią pradėjau gana lėtokai, po 3,30 ir gana gretai susidarė keletos bėgikų kompanija, kuri po truputį byrėjo. Nuo 10km likome dviese su vienu latviu, tai vienas kitam pavesdavome, nors po truputį ir lėtėjome, bet tempas laikėsi gana stabilus, skirtumas tarp pirmos ir antros pusės buvo 28s. Pabaigoje dar pamatėm vieną lietuvį priekyje, kuris jau lėtokai judėjo link finišo, bet jau buvo kiek vėloka, nors ir pats pritingėjau ,,perjungti aukštesnę pavarą". Bendras laikas 1,14,34, geriausias asmeninis rezultatas šioje trasoje. Žinoma padėjo oras, pirmą kartą čia vėsus. Vieta 13-oji, gana žemoka, bet apskritai nuotaika po bėgimo buvo gera: su dabartiniu pasiruošimu geras laikas, be to nereikėjo po finišo atsigavinėti, nebuvo visiško išsekimo, dar net pirmą kartą šiose varžybose šiokį tokį atsistatymą prasibėgau.
Po finišo užkabino medalį, davė maišelį su buteliuku vandens, vietiniu pavytusiu obuoliuku, vienu saldainiu ir vienu kukurūzų batonėliu. Kuklokai kiek, bet gerai, kad šalia buvo maitinimo punktas ir niekam nekliuvo, kad kiek ,,pasiskolinom" gėrimų iš jų.
Nusiprausę Kuldigos manieže (statytu prieš pora metų) dar nuėjom pavalgyti su bėgimo talonu. Kaip visada eilės, ir visada skirtingas maistas: šį kartą avižų košė, sumuštinis ir neaiškios gamybos gėrimas, berods braškių skonio.
Po bėgimo dar nukeliavom prie krioklio, pabraidžiojom, nors tai ir kiek pavojinga ir laukė kelionė namo, bet važiuoti lyjant lietui Latvijos keliais menkas malonumas, kai išryškėja asfalto nelygumai ir balos neprognozuojamose vietose.
Apskritai šiemet bėgimas paliko dvejopą įspūdį: iš vienos lyg ir išlaikytas aukštas organizavimo lygis, net ir garso technika pasitelkta pirmą kartą keliose trasos vietose (pvz. stovi automobilis, šalia garsiakalbis ir skamba muzika, speciali laida bėgimui). Iš kitos pusės jaučiasi susitraukimas: mažiau dalyvių, mažiau žiūrovų, mažiau teigiamų nuotaikų, nors nemažai tikriausiai lėmė ir oras, dalyvių bei organizatorių nuotaikos.
2011-07-31
Jubiliejinis Medininkai - Vilnius
Šiemet jau vyko 20-asis estafetinis bėgimas Medininkai - Vilnius, kuriame kaip ir kone kasmet dalyvavau. Tradiciškai ankstyvas renginys, Vilniuje reikia būti iki 8,30, kas sudaro kiek problemų iš toliau keliaujantiems bėgikams. Šiemet taip pat vos ne vėluodami atvykome, tuo labiau kad 8,45 jau išvežė visus dalyvius į Medininkus. Pakeliui išleido antrąjį etapą, o visi kiti gerą valandą laukė oficialiosios dalies ir starto. Kadangi renginys jubiliejinis, susirinko kone visa Lietuvos valdžia ir žinoma visi norėjo pasisakyti, dėl ko startas vėlavo kone 20 minučių.
Paleidus į trasą pirmąjį etapą visi kiti susėdo į autobusus ir pajudėjo į savo etapus, tiesa bent iš pradžių labai lėtai, kadangi autobusai važiavo paskui paskutinį bėgantį, kol neapsikentę bėgikai pradėjo burbėti, o vėliau mandagiai paaiškino vairuotojams, kad reikia skubėti. Taigi į startą (bėgau 3-iame etape) atvykome likus maždaug 10 min iki komandos draugo pasirodymo - gerai, kad dar pabėgiojau Medininkuose, priešingu atveju be apšilimo bėgti visai ne kas.
Etapas ir pats bėgimas visai patiko: pirma pusė į pakalnę, o antroji vis į kalną, laikas ir savijauta gera, nors visą laiką bėgau vienas, kas šiame bėgime dažnas reiškinys.
Po bėgimo dar pervariau kolegos mašiną per vieną etapą, kitą etapą prabėgau atsistatymui ir ėmiau laukti, kada čia autobusas veš į finišą. Ilgokai teko laukti, visi išsiskirstė, teisėjai taip pat išvažiavo ir po bėgikų raginimų pagaliau pajudėjome. Pagaliau pasiekę registracijos vietą (pakeliui dar pastovėję 6-ame etape) vėl laukėme kito autobuso, kadangi ten buvo palikti automobilio raktai. Galų gale sulaukę greitomis dar spėjom apsiprausti ir vos nepavėlavome į apdovanojimus.
Čia jau žymiai mažesnio rango vadovai, jokių žurnalistų, o ir dalyvių maža dalis.
Kiekvienam dalyviui lankstinukas ir raktų pakabukas, prizininkams taurės, nors diplomų šiemet neišrašė. Iš esmės toks daugiau pagarbos, garbės reikalas.
Apskritai bėgimas tarsi ir grandiozinis, su visais aukščiausiais šalies pareigūnais, bet pats bėgimas nustumtas toli toli nuo šventės, svarbiau oficialioji dalis, o visa kita po to, kas liks. Dėl to ir startas vėlavo, ir žurnalistų dėmesio bėgimui 0. Be visa ko ir chaoso nemaža, ne itin tikriausiai kas nors paaiškino vairuotojams ką ir kaip reikia daryti, o ir patiems dalyviams ne kartą teko aiškintis kas ir kaip čia vyks. Gražus renginys su kilnia idėja, su savais trūkumais ir privalumais.
Paleidus į trasą pirmąjį etapą visi kiti susėdo į autobusus ir pajudėjo į savo etapus, tiesa bent iš pradžių labai lėtai, kadangi autobusai važiavo paskui paskutinį bėgantį, kol neapsikentę bėgikai pradėjo burbėti, o vėliau mandagiai paaiškino vairuotojams, kad reikia skubėti. Taigi į startą (bėgau 3-iame etape) atvykome likus maždaug 10 min iki komandos draugo pasirodymo - gerai, kad dar pabėgiojau Medininkuose, priešingu atveju be apšilimo bėgti visai ne kas.
Etapas ir pats bėgimas visai patiko: pirma pusė į pakalnę, o antroji vis į kalną, laikas ir savijauta gera, nors visą laiką bėgau vienas, kas šiame bėgime dažnas reiškinys.
Po bėgimo dar pervariau kolegos mašiną per vieną etapą, kitą etapą prabėgau atsistatymui ir ėmiau laukti, kada čia autobusas veš į finišą. Ilgokai teko laukti, visi išsiskirstė, teisėjai taip pat išvažiavo ir po bėgikų raginimų pagaliau pajudėjome. Pagaliau pasiekę registracijos vietą (pakeliui dar pastovėję 6-ame etape) vėl laukėme kito autobuso, kadangi ten buvo palikti automobilio raktai. Galų gale sulaukę greitomis dar spėjom apsiprausti ir vos nepavėlavome į apdovanojimus.
Čia jau žymiai mažesnio rango vadovai, jokių žurnalistų, o ir dalyvių maža dalis.
Kiekvienam dalyviui lankstinukas ir raktų pakabukas, prizininkams taurės, nors diplomų šiemet neišrašė. Iš esmės toks daugiau pagarbos, garbės reikalas.
Apskritai bėgimas tarsi ir grandiozinis, su visais aukščiausiais šalies pareigūnais, bet pats bėgimas nustumtas toli toli nuo šventės, svarbiau oficialioji dalis, o visa kita po to, kas liks. Dėl to ir startas vėlavo, ir žurnalistų dėmesio bėgimui 0. Be visa ko ir chaoso nemaža, ne itin tikriausiai kas nors paaiškino vairuotojams ką ir kaip reikia daryti, o ir patiems dalyviams ne kartą teko aiškintis kas ir kaip čia vyks. Gražus renginys su kilnia idėja, su savais trūkumais ir privalumais.
2011-07-25
Lietuvos vasaros čempionatas 2011
Šiemet, kaip ir per keletą pastarųjų sezonų, šiose varžybose pasirinkau 3000m kl/b rungtį, nors gali būti, kad jau paskutinį kartą: labai jau kenčia ir taip silpni achilai, be to ir pasiruošimas koreguoja visus treniruočių planus, dėl ko tenka aukoti nemažai bėgimų vasarą - ir visa tai dėl vieno starto...
3000m kl/b vyko antrą varžybų dieną, todėl pirmą nuėjau pažiūrėti varžybų. Nieko naujo dėl žiūrovų skaičiaus, kaip visada minimalus, gal koks vienas kitas ne sportininkas - bet iš kur paprastam mirtingajam ir sužinoti apie šį renginį?.. Šį kartą nemaloniai nustebino dalyvių gausa, tiksliau jų trūkumas: ilgesniuose nuotoliuose nebūdavo nė 10, moterų kliūtiniame iš viso tik 2... Nustebino perkeltas 100m startas, nors visos kitos rungtys tradiciškai startavo. Žinoma pavėjui, pučiant gana smarkiam vėjui (nors oficialiai (oficialiai padarytam?) leistinam) rezultatui labai geri tapo.
Prieš varžybas jaučiausi keistokai, varžybų dieną stipriai jaudulys kamavo - žinoma tam turėjo įtakos varžybų rangas, varžybų trūkumas stadione, gana silpnas pasiruošimas ir ilgoka pertrauka be varžybų. Tradiciškai vėlavo startas, šį kartą 8 minutėmis, ir nors diena ir buvo šilta, ankstyvas apšilimas jau padarė meškos paslaugą.
Startas ir pradžia gana lengva, nors problemos prasidėjo iš karto įveikinėjant kliūtis - vis per arti prieidavau jų, stabdžiausi, o vandens duobė iš viso nenorėjo paklusti, po pirmo šuolio jau su baime prie jos artėdavau, mat labai jau skaudžiai atsiliepdavo ir taip silpniems achilams. Jau po pirmo km išsiskirstėme ir kone visas prizininkų trejetas tapo aiškus. Kažkiek pabandžiau ,,užsikabinti" už antros vietos, bet tiesiog ,,nesibėgo". Taigi priekyje toli, gale dar toliau, gana ramiai finišavau 3-ias, su prastu rezultatu. Savijauta irgi prastoka, nei bėgimo, nei technikos, nei laiko, bet medalis, vienas iš sezono tikslų. Iš tikro gana sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.
Apskritai labai tyliai ir ramiai prabėgo jubiliejinis Lietuvos vasaros čempionatas. Daugelyje rungčių mažas dalyvių skaičius, kuriam įtakos nemažai turėjo tai, kad atskirai buvo padarytas jaunimo čempionatas, po kurio didelė dalis jų pasidarė atostogas - apskritai kiek Lietuvoje bėra dalyvaujančių stadione ne jaunimo amžiaus grupės atstovų?.. Kone vienetai...
Mažai dalyvių, mažai žiūrovų - prastokas marketingas, populiarinimas, nors tai gal ir bandoma užglaistyti žurnalistų aprašymais, nuotraukomis, atskirų asmenybių išaukštinimu. O kas belieka be tų asmenybių?..
3000m kl/b vyko antrą varžybų dieną, todėl pirmą nuėjau pažiūrėti varžybų. Nieko naujo dėl žiūrovų skaičiaus, kaip visada minimalus, gal koks vienas kitas ne sportininkas - bet iš kur paprastam mirtingajam ir sužinoti apie šį renginį?.. Šį kartą nemaloniai nustebino dalyvių gausa, tiksliau jų trūkumas: ilgesniuose nuotoliuose nebūdavo nė 10, moterų kliūtiniame iš viso tik 2... Nustebino perkeltas 100m startas, nors visos kitos rungtys tradiciškai startavo. Žinoma pavėjui, pučiant gana smarkiam vėjui (nors oficialiai (oficialiai padarytam?) leistinam) rezultatui labai geri tapo.
Prieš varžybas jaučiausi keistokai, varžybų dieną stipriai jaudulys kamavo - žinoma tam turėjo įtakos varžybų rangas, varžybų trūkumas stadione, gana silpnas pasiruošimas ir ilgoka pertrauka be varžybų. Tradiciškai vėlavo startas, šį kartą 8 minutėmis, ir nors diena ir buvo šilta, ankstyvas apšilimas jau padarė meškos paslaugą.
Startas ir pradžia gana lengva, nors problemos prasidėjo iš karto įveikinėjant kliūtis - vis per arti prieidavau jų, stabdžiausi, o vandens duobė iš viso nenorėjo paklusti, po pirmo šuolio jau su baime prie jos artėdavau, mat labai jau skaudžiai atsiliepdavo ir taip silpniems achilams. Jau po pirmo km išsiskirstėme ir kone visas prizininkų trejetas tapo aiškus. Kažkiek pabandžiau ,,užsikabinti" už antros vietos, bet tiesiog ,,nesibėgo". Taigi priekyje toli, gale dar toliau, gana ramiai finišavau 3-ias, su prastu rezultatu. Savijauta irgi prastoka, nei bėgimo, nei technikos, nei laiko, bet medalis, vienas iš sezono tikslų. Iš tikro gana sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.
Apskritai labai tyliai ir ramiai prabėgo jubiliejinis Lietuvos vasaros čempionatas. Daugelyje rungčių mažas dalyvių skaičius, kuriam įtakos nemažai turėjo tai, kad atskirai buvo padarytas jaunimo čempionatas, po kurio didelė dalis jų pasidarė atostogas - apskritai kiek Lietuvoje bėra dalyvaujančių stadione ne jaunimo amžiaus grupės atstovų?.. Kone vienetai...
Mažai dalyvių, mažai žiūrovų - prastokas marketingas, populiarinimas, nors tai gal ir bandoma užglaistyti žurnalistų aprašymais, nuotraukomis, atskirų asmenybių išaukštinimu. O kas belieka be tų asmenybių?..
2011-06-20
Olimpinė diena 2011
N metų iš eilės važiuoju į šį renginį, nuvykau ir šiemet, nors ir su kita kompanija. Oras varžybų dieną atrodė visai tinkamas: nekaršta, lietaus nebuvo, vėjas taip pat ne per didžiausias.
Atvykę į Vingio parką radome daug automobilių - šiaip ar taip šventė didelė, dalyvių daug, varžybų, sporto šakų taip pat tikrai ne viena ir visiems reikia kažkaip atvykti.
Nukeliavome į registratūrą, kur kaip visada čia paprašė sveikatos leidimo, lapelio, kurį išduoda gydytojas, sporto centras ar kažkas panašiai. Kadangi dar kartas nuo karto pasirodau stadione, kur tokie leidimai būtini (ypač pastaruoju metu), tai didelių problemų (nors ir su pasibaigusiu galiojimu nuo gegužės 25d) man tai nesudarė, bet pagalvojau, ką daryti paprastiems mėgėjams, kurie tiesiog bėgioja, kartas nuo karto sudalyvauja varžybose ir tiek? Vėliau įvairiuose forumuose, komentaruose ta problema buvo iškelta bėgikų, tik kažin ar kas nuo to pasikeis. Nors iš kitos pusės gal tai saugo nuo masiškumo - tokioje trasoje paleisti ne 100, o kokius 200 - 300 ar dar daugiau jau kiltų labai didelių problemų: tiek pačioje starto procedūroje, tiek fiksuojant laikus, o ir įsitekti visiems gana siauroje vietomis trasoje sudėtinga kartais ir dabar. Kitaip sakant tokia trasa skirta ribotam dalyvių skaičiui, taigi lieka dvi išeitys: arba riboti tą skaičių arba perkelti iš parko kur į gatves, kas Lietuvos miestuose didelė problema.
bet kuriuo atveju dabartinė trasa, nekintanti jau keletą metų ta pati: startas stadione, pora šimtų metrų jame, vėliau išbėgimas iš jo ir didysis kalnas plentu. Po jo posūkis į kairę ir po poros šimtų metrų vėl posūkis į kairę, kur prasideda pakalnė. Dar kiek pabėgus baigiasi asfaltas, posūkis vėl į kairę ir prasideda miško takelis lengva pakalne iki aštraus posūkio į dešinę, kur pro įvairias šaknis didesne pakalne nusileidžiama iki minkšto takelio palei stadioną ir į jį įbėgama vėl pasukus į kairę. Ir taip 5 ratai. Sunkoka trasa dėl savo kalno, dėl dangų kaitaliojimosi, dėl posūkių. Kiek teko girdėti trūksta 64m iki 10km. Iš tikro ne mano trasa, daugiau krosinė, todėl didelių sėkmių čia sunkoka man tikėtis.
Apšilimas, kaip visada startas kiek vėluoja. Žinoma dėl 1 mylios - šiemet labai daug dalyvių, berods visiems net neužteko marškinėlių. Iš kitos pusės toks daugiau ,,pasirodymo" daug kam reikalas: ypač kai komentatorius pranešinėja ,,A.A. - sporto skyriaus...", ,,B.B. - LTOK ...", ,,C.C. - buvęs olimpietis", ,,D.D. - mano kaimynas" ir pan.
Šiemet vėl ,,čipai", savotiškai palengvinantys darbą teisėjams, nors pernai manęs jie ,,nepagavo", net ir dabar nesu oficialiuose rezultatuose. Taigi startas, išbėgant iš stadiono vos ,,neužšokom" ant kažkokio limuzino, kuris važiavo trasa, bet šiaip ne taip spėjo pasitraukti. Tradicinė bėda čia ypač kylant į kalną vaikštinėjantys žmonės trasa. Ir nesvarbu kelintas ratas - trečiame rate teko gerokai palaviruoti, kad rasčiau kelią tarp žmonių jų per daug nestumdydamas.
Jau kylant į pirmą kalną supratau, kad šiandien tai nebus mano stiprioji vieta, jau pirmame rate nubėgo 4 varžovai, paskui dar vienas apsilenkė. Nepasakyčiau kad būtų buvę labai sunku ar ,,mirti" reikėjo, bet tiesiog taip bėgosi ir ne ką jau bepadarysi. Antrame rate jau pradėjau ,,gaudyti" keletą pabėgusių varžovų, trečiame du iš jų apsilenkiau ir bėgau 4-as. Priekyje kitas varžovas maždaug už 100m ir ne ką teartėjau, tai per daug ir nebesistengiau pasivyti - gana ramiai atbėgau toje 4-oje vietoje. Po finišo maišelis su marškinėliais ir mineralinio vandens buteliuku. Laikas neblogas, vieta irgi nebloga, bet būti 4-u visada savotiškai ,,abidna"...
Tradiciškai gana greitai apdovanojo 10-uką, tradiciškai gavau kuprinę (reikės atidaryti kuprinių prekybos verslą - tikriausiai jau kokia 7 kuprinė :) ) ir marškinėlius L dydžio (įdomu ar bent vienam iš to 10-uko tinka L dydis?). Kiek keistoka, kad šį kartą iškraipė ne mano, o kitų pavardes - iš pirmo 10-uko bent 3 buvo ,,perkrikštyti" vedėjo.
Apskritai varžybos tradiciškai su daug patoso, šiemet dar labai daug dalyvių mylioje, bet tradiciškai negausiai (gal dėl vizų?) 10km. Tradiciškai vėlavimai starto metu, tradiciškai marškinėliai - apskritai tradicinis renginys, jei ne besikeičiantis oras ir dalyviai (dėl to ir pats bėgimas kiek keičiasi) sunku būtų atskirti kur kokie metai. Bet nepaisant tam tikrų trūkumų bėgimas įdomus.
Atvykę į Vingio parką radome daug automobilių - šiaip ar taip šventė didelė, dalyvių daug, varžybų, sporto šakų taip pat tikrai ne viena ir visiems reikia kažkaip atvykti.
Nukeliavome į registratūrą, kur kaip visada čia paprašė sveikatos leidimo, lapelio, kurį išduoda gydytojas, sporto centras ar kažkas panašiai. Kadangi dar kartas nuo karto pasirodau stadione, kur tokie leidimai būtini (ypač pastaruoju metu), tai didelių problemų (nors ir su pasibaigusiu galiojimu nuo gegužės 25d) man tai nesudarė, bet pagalvojau, ką daryti paprastiems mėgėjams, kurie tiesiog bėgioja, kartas nuo karto sudalyvauja varžybose ir tiek? Vėliau įvairiuose forumuose, komentaruose ta problema buvo iškelta bėgikų, tik kažin ar kas nuo to pasikeis. Nors iš kitos pusės gal tai saugo nuo masiškumo - tokioje trasoje paleisti ne 100, o kokius 200 - 300 ar dar daugiau jau kiltų labai didelių problemų: tiek pačioje starto procedūroje, tiek fiksuojant laikus, o ir įsitekti visiems gana siauroje vietomis trasoje sudėtinga kartais ir dabar. Kitaip sakant tokia trasa skirta ribotam dalyvių skaičiui, taigi lieka dvi išeitys: arba riboti tą skaičių arba perkelti iš parko kur į gatves, kas Lietuvos miestuose didelė problema.
bet kuriuo atveju dabartinė trasa, nekintanti jau keletą metų ta pati: startas stadione, pora šimtų metrų jame, vėliau išbėgimas iš jo ir didysis kalnas plentu. Po jo posūkis į kairę ir po poros šimtų metrų vėl posūkis į kairę, kur prasideda pakalnė. Dar kiek pabėgus baigiasi asfaltas, posūkis vėl į kairę ir prasideda miško takelis lengva pakalne iki aštraus posūkio į dešinę, kur pro įvairias šaknis didesne pakalne nusileidžiama iki minkšto takelio palei stadioną ir į jį įbėgama vėl pasukus į kairę. Ir taip 5 ratai. Sunkoka trasa dėl savo kalno, dėl dangų kaitaliojimosi, dėl posūkių. Kiek teko girdėti trūksta 64m iki 10km. Iš tikro ne mano trasa, daugiau krosinė, todėl didelių sėkmių čia sunkoka man tikėtis.
Apšilimas, kaip visada startas kiek vėluoja. Žinoma dėl 1 mylios - šiemet labai daug dalyvių, berods visiems net neužteko marškinėlių. Iš kitos pusės toks daugiau ,,pasirodymo" daug kam reikalas: ypač kai komentatorius pranešinėja ,,A.A. - sporto skyriaus...", ,,B.B. - LTOK ...", ,,C.C. - buvęs olimpietis", ,,D.D. - mano kaimynas" ir pan.
Šiemet vėl ,,čipai", savotiškai palengvinantys darbą teisėjams, nors pernai manęs jie ,,nepagavo", net ir dabar nesu oficialiuose rezultatuose. Taigi startas, išbėgant iš stadiono vos ,,neužšokom" ant kažkokio limuzino, kuris važiavo trasa, bet šiaip ne taip spėjo pasitraukti. Tradicinė bėda čia ypač kylant į kalną vaikštinėjantys žmonės trasa. Ir nesvarbu kelintas ratas - trečiame rate teko gerokai palaviruoti, kad rasčiau kelią tarp žmonių jų per daug nestumdydamas.
Jau kylant į pirmą kalną supratau, kad šiandien tai nebus mano stiprioji vieta, jau pirmame rate nubėgo 4 varžovai, paskui dar vienas apsilenkė. Nepasakyčiau kad būtų buvę labai sunku ar ,,mirti" reikėjo, bet tiesiog taip bėgosi ir ne ką jau bepadarysi. Antrame rate jau pradėjau ,,gaudyti" keletą pabėgusių varžovų, trečiame du iš jų apsilenkiau ir bėgau 4-as. Priekyje kitas varžovas maždaug už 100m ir ne ką teartėjau, tai per daug ir nebesistengiau pasivyti - gana ramiai atbėgau toje 4-oje vietoje. Po finišo maišelis su marškinėliais ir mineralinio vandens buteliuku. Laikas neblogas, vieta irgi nebloga, bet būti 4-u visada savotiškai ,,abidna"...
Tradiciškai gana greitai apdovanojo 10-uką, tradiciškai gavau kuprinę (reikės atidaryti kuprinių prekybos verslą - tikriausiai jau kokia 7 kuprinė :) ) ir marškinėlius L dydžio (įdomu ar bent vienam iš to 10-uko tinka L dydis?). Kiek keistoka, kad šį kartą iškraipė ne mano, o kitų pavardes - iš pirmo 10-uko bent 3 buvo ,,perkrikštyti" vedėjo.
Apskritai varžybos tradiciškai su daug patoso, šiemet dar labai daug dalyvių mylioje, bet tradiciškai negausiai (gal dėl vizų?) 10km. Tradiciškai vėlavimai starto metu, tradiciškai marškinėliai - apskritai tradicinis renginys, jei ne besikeičiantis oras ir dalyviai (dėl to ir pats bėgimas kiek keičiasi) sunku būtų atskirti kur kokie metai. Bet nepaisant tam tikrų trūkumų bėgimas įdomus.
2011-06-05
LAF taurė 2011 (vasara)
Pagaliau atėjo ir stadiono varžybų sezonas, jei tai taip galima pavadinti: kadangi nebesu studentas ,,nukrenta" studentų varžybos, o ir kitų per metus nedaug būna, iš esmės tik LAF, LT čempionatas, kelių miestų pirmenybės ir Marijampolės varžybos. Iš tiesų tai beišeina 2-3 varžybos stadione... Žinoma stajeriai gali dalyvauti bėgimuose plentu, o visi kiti arba važiuoja į užsienį (stipresnieji) arba taip ir treniruojasi kelioms varžyboms, kol nepritrūksta motyvacijos..
Šiemet į varžybas išvažiavom iš Šiaulių 7.00 ryte, kadangi buvo keletas daugiakovininkų, kuriems varžybos prasidėjo berods nuo 11. Taigi teko anksti keltis, nuvykus Kaune taip pat laiko apsčiai. Pirmąją dieną nieko nebėgau (tik pramankštą apšilimo stadione), tai tiesiog pažiūrėjau dominančias rungtis.
Kiek keistoka buvo stebėti, kadangi organizacija kiek priminė ,,estišką": programa labai ištempta, bet nepaisant to dar sugebama ir vėluoti, kartais net neaišku kodėl - lyg ir laukia dalyviai, lyg ir nieko kito nevyksta... Galbūt kiek gausesnis dalyvių skaičius ar karšti orai įtakojo, bet teisėjai per daug ir neskubėdavo.
Varžybų diena išpuolė puiki poilsiautojams prie ežero, bet ne bėgimui: pavėsyje valanda prieš startą buvo 26C, vėjas labai silpnas, be to ir pats stadionas gana uždaras. Prieš varžybas plentu daug nebesijaudinu, bet laukiant varžybų stadione iš karto ,,širdis į užkulnius nukrito", dar oras, žodžiu nuotaika prieš startą ne pati geriausia buvo.
Bet pagaliau startas (vėlavęs 10min) ir baimėms nebėra vietos. Žinojau, kad kai kurie bėgs laikui, tikėjausi greitos pradžios, kas ir įvyko. Sunkus pirmas kilometras, tuo labiau, kad ir pasiruošimas varžyboms tebuvo praktiškai 1,5 savaitės nuo 10km. Po pirmo trečdalio tebėgau koks 6-as, bet jau mačiau, kad kai kurie preikyje nepaskaičiavo savo jėgų. Prabėgus pusę distancijos jau apsilenkiau pora, paskutiniame km dar vieną varžovą ir atbėgau 3-ioje vietoje, su neįspūdingu rezultatu. Iš kitos pusės pagal pasiruošimą, pagal oro sąlygas, pagal pirmą startą visai neblogai.
Apskritai varžybos paliko gana teigiamą įspūdį dėl dalyvių gausos, gal dėl to ir vėlavo programa, nors iš šono žiūrint neatrodė, kad kažkas vyksta tokio, kad negalėtų tęstis varžybos.
Šiemet į varžybas išvažiavom iš Šiaulių 7.00 ryte, kadangi buvo keletas daugiakovininkų, kuriems varžybos prasidėjo berods nuo 11. Taigi teko anksti keltis, nuvykus Kaune taip pat laiko apsčiai. Pirmąją dieną nieko nebėgau (tik pramankštą apšilimo stadione), tai tiesiog pažiūrėjau dominančias rungtis.
Kiek keistoka buvo stebėti, kadangi organizacija kiek priminė ,,estišką": programa labai ištempta, bet nepaisant to dar sugebama ir vėluoti, kartais net neaišku kodėl - lyg ir laukia dalyviai, lyg ir nieko kito nevyksta... Galbūt kiek gausesnis dalyvių skaičius ar karšti orai įtakojo, bet teisėjai per daug ir neskubėdavo.
Varžybų diena išpuolė puiki poilsiautojams prie ežero, bet ne bėgimui: pavėsyje valanda prieš startą buvo 26C, vėjas labai silpnas, be to ir pats stadionas gana uždaras. Prieš varžybas plentu daug nebesijaudinu, bet laukiant varžybų stadione iš karto ,,širdis į užkulnius nukrito", dar oras, žodžiu nuotaika prieš startą ne pati geriausia buvo.
Bet pagaliau startas (vėlavęs 10min) ir baimėms nebėra vietos. Žinojau, kad kai kurie bėgs laikui, tikėjausi greitos pradžios, kas ir įvyko. Sunkus pirmas kilometras, tuo labiau, kad ir pasiruošimas varžyboms tebuvo praktiškai 1,5 savaitės nuo 10km. Po pirmo trečdalio tebėgau koks 6-as, bet jau mačiau, kad kai kurie preikyje nepaskaičiavo savo jėgų. Prabėgus pusę distancijos jau apsilenkiau pora, paskutiniame km dar vieną varžovą ir atbėgau 3-ioje vietoje, su neįspūdingu rezultatu. Iš kitos pusės pagal pasiruošimą, pagal oro sąlygas, pagal pirmą startą visai neblogai.
Apskritai varžybos paliko gana teigiamą įspūdį dėl dalyvių gausos, gal dėl to ir vėlavo programa, nors iš šono žiūrint neatrodė, kad kažkas vyksta tokio, kad negalėtų tęstis varžybos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)