Pabaiskas - Ukmergė 2013

Žiema Lietuvos klimatinėmis sąlybgomis nėra pats tinkamiausias metas bėgimui, o ypač varžyboms, bet vis dėl to jų vyksta. Vienas iš tokių tradicinis Pabaiskas - Ukmergė, šiemet jau vykęs 25-ąjį kartą. Iki tol nė karto čia nebuvau dar dalyvavęs, todėl nusprendžiau užpildyti šią spragą.
Atvykau kiek anksčiau, prisiregistravau, vietoj dalyvio numerio kartono kortelė su skaičiu, kurią po finišo nuėmė, maitinimo talonas ir atminimo gairelė. Po truputį rinkosi ir kiti dalyviai, 11,15 dviem autobusais pajudėjom iki Pabaisko.

Oras pasitaikė kone idealus bėgimui žiemai: lengvas šaltukas, silpnas vėjas, kritulių kuris laikas jau nebuvo, todėl ir pati trasos danga geras plentas, išskyrus startą Pabaiske. Kiek apšilęs, o laiko nebuvo itin daug, nes atvykome apie 11,31, pasidariau mankštą, pasidėjau drabužius į autobusą ir pažiūrėjęs į laikrodį, kuris rodė 11,56 dar nusprendžiau paskutinį kartą iki starto pasigreitėti. Bėgu link bažnyčios ir staiga girdžiu ,,Startas!".. Atsisuku ir matau, kaip minia pajudą į trasą, kaip kiti bėgikai skuba iš autobuso ar kitų kampų. Po tokio savotiško šalto dušo ir pats jau skubu ,,gaudyti" priešininkų. Pradžia tam ne itin tinkama, pirmi 400m grynas suspaustas ledas, bet pagaliau prasideda ir plentas. Po kokio kilometro prisiveja dar vienas kolega pavėlavęs į startą ir ,,užsikabinu" už jo. Trasa palengva kyla ir nusileidžia, po truputį vis artėja pabėgę starte varžovai, ir po 4km priekyje belikę 3. Nors ir netoli atrodo, bet dar pora km kol ,,pasigavom" juos. Dar kiek ,,pasitampę" priartėjom prie didžiausios pakalnės trasoje - kažkiek pridėjau ir likome iš esmės trise. Iš karto po to prasidėjus lengvai įkalnei išsibarstėm ir po vieną. Taip iš esmės be didelių įvykių ir finišavome, gal tik kiek kaitaliojosi atstumai.
Tuo metu prie Kęstučio aikštės kaip tik vyko šventinis vasario 16-osios minėjimas, buvo susirinkę nemažai žmonių. Tiesa autobuso su drabužiais dar nebuvo, todėl kad visiškai nesušalti teko varžybų apranga lengvai bėgioti - ne taip šalta, bet vis tik ne vidurvasaris. Pagaliau sulaukęs autobuso su dalyvių apranga apsirengiau ir nuėjau užkąsti pagal organizatorių taloną. Čeburėkas arba pora bandelių (kurių pabaigoje nebeliko) ir arbatos bet kuriuo atveju ir neribotai.
Kiek užkandęs nukeliavau ir prie apdovanojimų - renginiai jau baigėsi, žmonės išsiskirstė ir iš esmės beliko tik bėgikai ir organizatoriai. Taurė, medalis, įrėmintas diplomas, apdovanoti pirmi 6 vyrai ir 6 moterys, tiesa šių tiek ir tebuvo.
Po viso dar kiek pavažiavus (tam buvo skirtas ir organizatorių autobusas) ir dušas, pirtis, baseinas.

Apskritai varžybos paliko neblogą įspūdį, nors starto procedūra daug kam pagadino nervus ir įliejo kiek deguto. O šiaip senas geras tradicinis bėgimas: nemokamas, atminimo gairelės kiekvienam dalyviui, po varžybų galimybės pasistiprinti ir nusiprausti. Kažkuo primena Panevėžio bėgimą prieš kokius 5 metus, kai dar veždavo iki Berčiūnų, tiesa Ukmergėje jaučiamas didesnis šventiškumas, iškilmingumas vasario 16-osios proga.

XII tradicinis bėgimas „J.Basanavičiaus tėviškė - Bartininkų J.Basanavičiaus vidurinė mokykla"

Nors šis bėgimas jau 12-asis, bet dar nė karto nebuvau jame dalyvavęs, vis gąsdino ilga kelionė ir 5,9km lapkričio mėnesį, kada paprastai bėgioju daugiau ir lėčiau. Bet šiemet pagaliau nusprendžiau čia atvykti ir išbandyti šią trasą.
Kelionė kaip ir tikėjausi ilga pasirodė - apie 200km, beveik 3 valandos  kelio ir dar per rūką, bet sėkmingai atvykau ir apsiėmiau numerį. Varžybų startas 12 val. autobusas iki starto turėjo išvežti, bet kiek vėliau pajudėjo, todėl starto vietoje buvome likus 30 min iki starto. Šiaip įpratęs ilgiau daryti apšilimą, bet teko prisitaikyti. Savijauta kaip reta gera prieš startą. Dar kiek visus pakvietė į Basanavičiaus muziejaus kiemelį, kažką kažkas papasakojo ir startas. Vienas iš keistesnių - nors pati starto linija plati, bet greitai ji susiaurėja iki vos ne  paprasto dviračio takelio ir susistumdymai praktiškai neišvengiami. pavyko šį kartą greitai išbėgti ir išvengti viso šito.
Iš karto po starto atitrūko 3 varžovai, aš likau su pora kitų kolegų. Gana greitai vienas iš pabėgusiųjų ,,nulūžo" ir dviese ėmėm gaudyti tiek jį, tiek kitus pabėgusius. Neilgai trukus aplenkėm dar vieną prieš tai nubėgusįjį ir priekyje liko vienintelis varžovas, tiesa šis jau bėgo stabiliai ir vytis ne itin sekėsi. O mes dviese atitrūkę nuo kitų vedėm vienas kitam pasikeisdami. Trasa labai linksma ir nenuobodi - kalnas ant kalno, pakalnė po pakalnės. Paskutiniame km pavyko atitrūkti ir finišo liniją kirsti 2-am. Puiki vieta, labai geras laikas kaip man, jei čia tikrai 5,9km, o ir savijauta kovinė ir gera.
Kiek pabėgioję sulaukėm ir apdovanojimų. Už amžiaus grupę medalis, diplomas ir taurė, o už pirmas 6 vietas bendrojoje įskaitoje dar ir piniginiai prizai.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos, labai smagi trasa, viena iš įdomiausių Lietuvoje ir greita, kaip visas veiksmas greitas - juk viso labo nepilni 6km. Žinoma varžybų organizavimas penktadienį, tolima daugeliui kelionė kiek sumažina dalyvių skaičių, nors jų čia pakankamai daug.

Graužikai - Kelmė 2012

Kasmet nuo pat 1998-ųjų važiuoju į šį bėgimą, savotiškas net principo reikalas atsirado ten prabėgti - nė karto nepraleidau, taigi ir šį kartą nukeliavau. Pirmą kartą varžybų vieta ne kultūros rūmai, o ,,Kražantės" mokykla - dėl vyksiančių rinkimų teko keisti varžybų centro vietą. Tradiciškai pastaraisiais metais dalyvių negausu - gal dėl vėlyvo rudens, gal dėl kuklių apdovanojimų, gal dėl trasos ypatybių, gal ir dėl amžiaus grupių ir distancijų - šiuolaikiniams vaikams, jauniams bėgti 8,2km per varžybas yra misija neįmanoma. Žinoma ir pats tokio amžiaus retai tiek tebėgdavau, nors pirmą kartą 8,2km per varžybas prabėgau dar 12 metų. Pakeliui vežant į starto vietą paleido ir prasibėgome apšilimą. Pagaliau ir startas, pirmus šimtus metrų dar buvo šiokia tokia grupelė, bet po pirmųjų kalnelių atitrūkau ir bėgau vienas, priekyje vedamas policijos mašinos. Kalnas po kalno darėsi vis sunkiau, bet niekas neartėjo, gal net priešingai. Prie bažnyčios policininkai sustojo ir nukreipė bėgikus pėsčiųjų taku, kad nekliudyti mašinų eismo miestelio centre, nors paskutinioje tiesiojoje teisėjų leidimu finišavome gatve. Tiesa patiems teisėjams ne itin malonu turėjo būti - juos, stovinčius ant perėjo nuolat apipypsino nepatenkinti vairuotojai. Vieta gera, laikas ir savijauta pusėtini. Varžybų apdovanojimas ilgai neužtruko - tik trys amžiaus grupės, dalyvių nedaug. Diplomas, medalis, taurė, už pirmą vietą dar šakotis - kone tradiciniai prizai čia. Apskritai varžybos tradicinės ir niekuo nenustebino, nors tiesa pasikeitė registracijos vieta, pabėgioti ir pėsčiųjų taku pirmą kartą teko - vis šis tas naujo čia. O šiaip tradicijos išlaikomos.

Gintarinė jūrmylė 2012

Tradicinis bėgimo renginys Klaipėdoje, kuriame kasmet dalyvauju nuo pat 2-ojo bėgimo, ne išimtis ir šiemet. Puikiai žinau, kad trasa visiškai ,,ne mano" ir net gerai pasiruošęs čia subėgu prastai, todėl ir šiemet nieko gero per daug nesitikėjau, tiesiog važiavau sudalyvauti bėgimo renginyje. Išsiruošėm gana anksti, tačiau iškilo šiemet nauja problema: pakeliui pristatyta daugybė saugumo salelių ir greičio ribojimų, dėl ko kilo ir baimė ar spėsime į keltą. Berods ir nespėjome, tačiau kadangi mašinų buvo daug greitai atsirado papildomas reisas ir dar kaip varžybų dalyviams iš anksto pranešus organizatoriams nemokamas. Pasiėmėm numerius ir gana greitai atėjo starto laikas - 6 jūrmylės pirmoji rungtis. Savijauta prastoka, oras taip pat niūrus, apsirengiau kiek šilčiau. Trasa nesikeičia ir jau puikiai pažįstama, kaip dažniausiai čia būna startas pavėjui ir grupė iš karto išsitempė. Jau gana greitai po pirmų km kažkur trasoje ,,palikau" savo achilus - matyt minkšti miško takeliai, smėlis padarė savo. Praktiškai visą distanciją bėgau vienas - vieną po pirmų km aplenkiau, vieną po pirmo rato paleidau į priekį, taip ramiai ir atbėgau 12-oje vietoje be didelių kančių ar ,,draskymosi". Tradiciškai po finišo marškinėliai. Kiek pažiūrėjau labai jau stabili man čia ši vieta, tiesa laikas kiek prastesnis nei ankstesniais metais. Po varžybų kiek pabėgiojau ramiai, pasivaišinau varžybų organizatorių arbata ir koše bei gana greitai iškeliavau namo. Tuo labiau, kad ir oras suprastėjo, pasidėjo lietus. Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos, su miesto svarbių galvų dėmesiu. Paskui spaudoje perskaičiau apie tam tikrus nesklandumus moterų bėgime - tiesiogiai nei mačiau nei mane kažkaip įtakojo, bet jei gerai supratau tai buvo labiau panašu į vienos susiasmeninusios (tiksliau tokių asmenų grupės) asmenybės desperatišką nemokėjimą pralaimėti - savotiškas bandymas apkaltint bet ką, kad tik pateisinti savo pseudo ,,mega žvaigždės" vardą. O be šitos istorijos varžybos tradiciškai gerai suorganizuotos ir nieko naujo - tas pats kaip pernai, užpernai ir t.t., pasiekusios savo organizacinį lygmenį ir turinčios savas tradicijas.

Bėk už Kauną

Ruduo kaip reta kupinas varžybų - ir šį savaitgalį bent 4. Žinoma arčiausiai būtų buvęs bėgimas Pakruojyje, bet šeštadienį neišėjo sudalyvauti, taigi sekmadienį nuvykau į laikinąją sostinę, 1-ąjį ,,Bėk už Kauną". Renginys žadėjo būti įdomus, visa trasa Laisvės alėjoje - startas prie Kauno valstybinio muzikinio teatro viena Laisvės alėjos puse link Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (kitaip dar vadinamo soboro), jos apibėgimas ir kita Laisvės alėjos pusė iki Kauno pašto, kur vėl apsisukimas ir 2,5km įveikta - taigi 4 ratai. Šiaip labai nemėgstu trasų tarp dviejų kuoliukų, bet šį kartą tie posūkiai ne tokie jau aštrūs, be to puikiai įsipaišė į architektūrinį peizažą. Daug kuo priminė analogišką bėgimą dar prieš 10 metų Lenkijoje, Čestachovoje (lietuvių kalba šis miestas rašomas tikriausiai kokiais 5 variantais, originalo kalba ,,Częstochowa"), tik tada buvo mylia, ne 5km ar 10km. Kadangi iš anksto nesiregistravau internetu, viską tvarkiausi vietoje. Atvykau kiek anksčiau ir sumokėjęs gana nemažą kaip už 10km 30Lt startinį mokestį gavau numerį, čipą, pora reklaminių lankstinukų ir vitaminų pakuotę. Po truputį pradėjau apšilinėti, oras buvo šaltokas, gana žvarbus vėjas, bet jau ne uraganinis, o ir kritulių nebuvo. Savotiška sumaištis starte: vienu metu stojo 5km, 10km ir estafetės dalyviai, t.y. maždaug 350 žmonių, o pati starto linija kokių 4-5 metrų. Tiesa pavyko prasibrauti į priekį, didžioji dalis tiesiog dalyvavo ir nesiveržė kažkur greitai bėgti. Iš pat starto visa ši minia gana greitai išsitempė, iš pradžių dar sunkoka buvo suprasti kur tavo varžovas, o kur kitos rungties dalyvis, bet gana greitai viskas paaiškėjo. Kone nuo pirmo rato pradėjau bėgti 3-ias - pirmieji nubėgo ir vis bandžiau juos ,,gaudyti", bet vis tik atsiliepė prieš savaitę prabėgtas 1/2 maratono. Taip vis traukiau, traukiau, bet iki finišo taip ir neprisitraukiau. Iš karto po finišo kaip ir kiekvienam dalyviui įteikė maišelį su pagrindinio rėmėjo, kurio pavadinimas figūravo ir pilname varžybų pavadinime, produkcija, t.y. duonos (1,5 juodos duonos kepalo ir batonas) gaminiais. Taip pat medalis - kokybiškas, ne ,,piguva" už pora Lt, kokius ne taip jau retai ir per apdovanojimus kai kur dalina. Šalia dar maitinimo punktas, vandens pilna, bet tokiu oru daug ir nesinorėjo gerti. Dar kiek pabėgiojau ramiai ir ėmiau laukti apdovanojimų, kur prasidėjo deguto kabinimas į medaus statinę. Pirmiausiai labai nustebau kai paskelbė 5km prizininkus - lyg ir ne tie žmonės bėgo priekyje. Bet apdovanojo vienus, paskui rezultatuose vakare žiūriu - na kitos pavardės, tiksliau vienas prizininkas praleistas. Nežinau kaip šie išsiaiškino, bet estafetės apdovanojimuose analogiška situacija: apdovanojo 3-iąją komandą, bet kažkas iš karto pradėjo aiškintis. Kol aiškinosi teisėjai kokias 10 min visi ir stovėjo ant apdovanojimų pakylos. Galų gale išsiaiškino - šį kartą jau 2 komandas praleido. Paskutinius apdovanojo 10km prizininkus - kuklūs apdovanojimai: taurės ir diplomai, nors oficialiame tinklapyje prie ,,apdovanojimų" buvo parašyta (citata) ,,bėgimo nugalėtojams bus įsteigti rėmėjų prizai, atminimo taurės bei diplomai", kitoje vietoje dar ,,Greičiausieji kiekvienos trasos dalyviai bus apdovanoti firminiais Adiddas marškinėliais" - nežinau kaip kitiems, bet man labai nepatinka, kai pažadama ir po to nepadaroma, o deja iš šių varžybų organizatorių tai jau ne pirmas toks kartas... Apskritai varžybos paliko gerą įspūdį, matosi kad žmonės ruošėsi ir įdėjo nemažai lėšų į šį renginį. Laisvės alėja taip pat turi įnešė savo ,,šarmo". Jei būčiau tiesiog bėgęs dalyvavimui tikriausiai būčiau likęs patenkintas (nors tiesa atvažiavusiems iš kitų miestų liktų problema dėl dušo), bet dėl apdovanojimo nesklandumai garbės nedaro.

13-asis Nidos pusė maratono

Pastaraisiais metais savotiška tradicija man tapo kelionė į Nidą rudenį, į Nidos 1/2 maratono bėgimą. Šį kartą išvykau kiek anksčiau, dar ketvirtadienį, ir iki šeštadienio tiesiog poilsiavau, turistavau ir bėgiojau Neringoje. Nors važiavau gana anksti, bet organizatorių dėka kontrolės poste kaip varžybų dalyviui jau nereikėjo mokėti ekologinio mokesčio. Penktadienį, kol dar dalyvių nebuvo daug, nuėjau pasiimti dalyvio numerio ir užsiregistruoti. Šeštadienis išaušo gražus, nors naktį ir smarkiai lijo: švietė saulė, nors dar laikėsi savotiškas šaltukas ir žvarbokas vėjas. Savijauta prieš varžybas kažkokia keistoka. Kaip visada prieš startą visus užregistruoja dar kartą vietoje, pora oficialių kalbų ir pagaliau startas. Gal dėl didelio dalyvių skaičiaus (232), gal dėl 5,4km dalyvių starte savotiška grūstis, susistumdymas. Gana greitai po starto supratau, kad ta savijauta prieš startą nieko gero neatnešė - atrodė ir ne itin sunkiai bėgosi, bet tempo nebuvo, o į kalnus sunkiai kilau, kas tokioje trasoje labai didelis minusas. Gana greitai į priekį pabėgo 4 dalyviai, gale taip pat ne itin kas matėsi, tai taip iki ketvirto rato vienas ir bėgau, kol prisivijau vieną iš priekyje buvusiųjų. Bet čia naujos bėdos prasidėjo, matyt vis tik per šaltas man oras pasirodė: iš pradžių pačiai pradėjo šalti, paskui ir kojų raumenis ėmė traukti, kai tik kiek pagreitėdavau. Ketvirtą ratą taip kartu ir prabėgau su šiuo varžovu, paskutiniame km jis pagreitėjo, o aš taip ramiai ir pabaigiau 5-oje vietoje. Laikas prastas, savijauta prasta, žymiai prasčiau nei tikėjausi ir planavau, šiokia tokia menka paguoda 5-oji vieta. Po finišo maitinimo punkte atsigėriau vandens, užkandau bananų, prie kito staliuko išgėriau arbatos su sausainiais, iš autobusiuko atsiėmiau dalyvio puodelį - jau 13-ąjį per visus bėgimus ir 6-ąjį iš Nidos. Dar kiek pabėgiojau, nusiprausiau, pavalgiau, kiek priguliau ir vos neprasnaudžiau apdovanojimų. Šį kartą greičiau viskas - tik apdovanojimai, koncertas prijungtas prie šventinės vakaronės. Protingas sprendimas, patinkantis tą pačią dieną važiuojantiems namo. Kitą dieną dar ekskursija laivu po marias su nuolaida dalyviams ir ilgoka kelionė namo. Ką gi išėjo geros atostogos nuostabiame gamtos kampelyje su dalyvavimu gražioje bėgimo šventėje, tik nuvylė paties rezultatas. Apskritai tradiciškai vienas geriausių bėgimų Lietuvoje (jei ne pats geriausias), su vis gausėjančiu dalyvių skaičiumi - galbūt pradeda veikti senas įdirbis, galbūt padėjo naujasis internetinis tinklapis, savotiška reklama. Iš kiek provincialaus bėgimo renginys palaipsniui tampa šiuolaikišku profesionaliu bėgimo renginiu dar išsaugodamas savo unikalią dvasią.

Saulės mūšio bėgimas 2012

Tradiciškai rugsėjo pabaigoje Šiauliuose organizuojamas bėgimas, tiesa pastaruoju metu vis kintančia trasa: iš miesto centro gatvių perkeltas prie arenos, o paskutinius pora metų į Salduvės parką, varžybų centru padarant katinų muziejų. Senokai nebėgau čia, vis sutapdavo su Nidos 1/2 maratono, tačiau šiemet nors taip ir buvo numatyta, bet likus savaitei varžybos atkeltos per savaitę ir dabar dubliavosi su gausiai išreklamuotu bėgimu Vilniuje ir patraukliu bėgimu Jonavoje. Užsiregistravau iš anksto, todėl išėjo nemokamai, pasiėmiau starto numerį, dar gavau atšvaitą su tafisos simbolika - kažkur juk reikia juos ,,iškišti", nors keista, kaip iki šiol tie 2300vnt užsiliko, jei tų dalyvių oficialiai skaičiuota žymiai daugiau. Ėmiau laukti starto, kuris neaišku kada bus. Savotiška tradicija (ar visiška nekompetencija?) Šiauliuose, kad visose KKM organizuojamose varžybose niekas nežino kada bus startas, tarsi (o gal iš tikro) niekas ten niekada nesportavo ir apie apšilimą, mankštas ir pan. nieko nėra girdėję. Ir tradiciškai ,,na tuos paleisim, žiūrėsim kiek dalyvių, tai maždaug gal tada.." Prieš pora dienų panašiai buvo ir Papilėje, bet kai tai vyksta viename didžiausių Lietuvos miestų nebegražiai atrodo. Pati trasa visiškai ne mano stiliau, bet įdomi: startas plentu, į pakalnę, kilimas į kalną, posūkis ir aštri nuokalnė link ežero. Po to seka posūkis ir siauras miško takelis įkalnėn, kur dviese šalia bėgti jau problematiška. Pasirodo ir vieškelis, dar vienas posūkis, pora šimtų metrų ir pasisukus dar vienas kalnas ir siauras miško takelis. Vėl vieškelis, tik dabar jau lygumos. Plentas, pakalnė, posūkis, vėl pakalnė dar vienas posūkis ir ratas baigtas. Tokie 4 ratai. Oficialiai 12360m, realiai geru kilometru mažiau. Pagaliau startas ir iš karto į priekį pabėgo vienas varžovas, praktiškai ir visa grupė iš karto išsitempė. Netoli pabėgo, o antrame rate jau pradėjau ir ,,gaudyti". Bėgu ir girdžiu prie starto vietos, kaip apdovanoja vaikus, o šalia trasos tik pora teisėjų ir keletas bėgančiųjų draugų ir artimųjų. Trečiame pagaliau pasivijau, dar kiek pridėjau ketvirtajame, bet ,,neatkabinau" ir finiše pralaimėjau. Po finišo dar kiek pabėgiojau, sulaukiau apdovanojimų, kuklių tiek prizų tiek dalyvaujančių žmonių atžvilgiu, kurių bebuvo likę tik dalis ilgosios distancijos dalyvių. Praktiškai identiška situacijai Papilėje - prizininkams medaliai, tik pirmai vietai piniginis prizas. Dar pasiėmiau už duotą kuponą bandelę su arbata ir iškeliavau namo. Apskritai varžybos daug kuo panašios į prieš kelias dienas buvusias Papilėje: organizaciniai aspektai, apdovanojimai, bendras vaizdas.. Net keista, kaip tiesiogiai galima sulyginti tokius renginius - tai kas dar tinka kaimiškos vietovės Papilei, sunkiai turėtų tikti didmiesčiui Šiauliams. Gal dėl to net dalyvių kiekis labai panašus, o ir svečių mažoka iš kitų miestų. Žinoma kaip nemokamai galima pasidaryti treniruotę, bet tikėtis kad čia daug kas važiuos iš kitų miestų prie tokių sąlygų ir organizacijos naivoka..