Vilties bėgimas 2012

Tradiciškai gegužės antroje pusėje vyksta Vilties bėgimas Klaipėdoje. Šiemet jau jubiliejinis 5-asis. Ir nors dar tik 5-asis, bet jau ne pirmus metus masiškiausias Lietuvoje bėgimas. Tokią dieną ir orai staigiai atšilo, nors orų prognozės to ir nežadėjo - jei prieš pora dienų dar ir striukės reikėjo, tai varžybų sekmadienį jau ir su marškinėliais vos ne karšta. Žinoma normaliam gyventojui tai smagu, bet bėgant tai papildomas neplanuotas faktorius, įtakojęs rezultatus. Prisiregistravome labai greitai, nors turint omenyje didelį dalyvių skaičių lyg ir laukėme problemų. Apskritai tiek prie 3km, tiek prie 6km starto vietų lyg ir nesimatė daug dalyvių, bent jau atrodė mažiau nei ankstesniais metais. Tiesa prieš startą vaizdas pasikeitė - iš visų pašalių ėmė rinktis bėgimai ir masė nemaža susidarė, vien 10km distancijoje virš 500, kone 2 kartus daugiau nei prieš metus. Šiemetinė naujovė - priklijuojami numeriai. Teoriškai labai gražu: priklijuoji, nereikia ,,grafkių" ir tiek žinių. Kažkada Jonavos bėgime teko su jais susidurti - tada ir po varžybų labai sunkiai nuplėšiau juos nuo marškinėlių. To paties tikėjausi ir šį kartą, todėl savo ,,grafkes" palikau prie daiktų ir prieš startą ėmiau klijuotis numerį, bet ar tai marškinėlių medžiaga nepatiko, ar tai oras nepatiko, ar tai klijų pataupė - rezultatas toks, kad net užklijuoti sunku buvo, tiesiog atlipinėjo vos ne akyse. Dar pasiskolinau vieną ,,grafkę" ir šiaip ne taip iki finišo atlaikė bent jau nepamestas. Pasirodo ta problema ne man vienam tokia iškilo - ir skundėsi tuo dalyviai, ir paskelbtuose rezultatuose pakankamai ,,dalyvių be numerių". Startas duotas laiku ir prasidėjo varžybos. Iš karto į priekį šovė 3 varžovai, aš likau prie poros kitų. Po pirmo km belikom dviese, o dar po kokio km jau ir vienas likau. Stebėjau priekyje tą trijulę, aplinkui zujo dviratininkai - ne vien teisėjai, dauguma neaišku kas tokie ir kaip atsidūrė trasoje. Iš tikro net nežinau, ar jie buvo kokios tai akcijos dalis, ar tiesiog šiaip rado vietą ir laiką pasivažinėti Klaipėdos centrine gatve. Po 4km pirmas maitinimo (vandens) punktas, kuris tokiu oru daugeliui pravertė. Dar vienas maitinimo punktas dar po 3km. Šį kartą trasa gana greitai prabėgo, priekyje po truputį tolo ir išsibarstė tie trys varžovai, gale ne ką ir temačiau - retai atsisukinėjau, tuo labiau ne ką ir tegalėjai pamatyti tarp tų dviratininkų. Taip gana tvarkingai ir atbėgau 4-oje vietoje. Iš karto po finišo pasveikino vienuolis, Klaipėdos miesto meras, buteliukas vandens, vienas iš prekybos centrų įteikė maišelį su mandarinu, batonėliu ir kažkokiu įdomiu gėrimu. Kaip ir bėgdamas, taip ir po finišo pirmiausiai pasiieškojau pavėsio. Kiek atsigavę, pajudėjom link mašinų, bet paaiškėjo, kad apdovanos 6-is pirmuosius, taigi netikėtai dar ir ant scenos, kurioje dar vyko ir šventinis koncertas, pasiimti apdovanojimų teko užlipti. Apskritai varžybos tradiciškai gerai suorganizuotos, dalyvių, žiūrovų gausa lyg ir patvirtina tai. Žinoma didžioji dalis dalyvių ,,proginių bėgikų", bet ir vieną kartą išvesti į startą bėgti paprastą žmogų jau didelis darbas. Tiesa kiek nepasiteisino numeriai, dėl ko kilo problemų tiek dalyviams, tiek patiems organizatoriams, dėl ko turint omenyje dar tokį didelį dalyvių skaičių (skelbiama virš 4000) ir rezultatų paskelbimas užtruko. Kilni bėgimo idėja, tvarkingas renginys, šventinė nuotaika - ne veltui tai gausiausias bėgimas Lietuvoje.

Joniškėlio Karpių dvaro takais

Lietuvoje atsiranda nauja tradicija - bėgimus perkelti į dvarų, istorinių vietovių, renginių vietas jau nekalbant apie istorines datas. Šį kartą keliavau į Pasvalio rajoną, Joniškėlį, kurio dvaras tapo bėgimo centru, o jo apylinkės to bėgimo trasa. Atvykau kiek anksčiau, dalyvių dar negausiai, greitai atsiėmiau numerį, prieš pora dienų iš anksto užsiregistravęs elektroniniu paštu. Taigi buvo laiko apžiūrėti apylinkes ir trasą. Prieš važiuojant tikėjausi kažko panašaus į bėgimą Pakruojyje ir gana lygios bei dvaro alėjų ar kažko panašaus, bet vaizdas pasirodė kiek kitoks. Startas prie pačių Joniškėlių dvaro rūmų pieva ir po kelių šimtų metrų posūkis į kairę ir plentu pakalne per tiltą per Mažupę, šioks toks kalnelis ir vėl posūkis į kairę siauru išmintu takeliu. Pora trumpų pakilimų - nusileidimų miško takeliu, kiek ilgesnė tiesioji ir aštrus posūkis į kairę kone aplink save. Po trumpesnės tiesiosios gana aštri trumpa pakalnė ir vėl tiltelis per Mažupę, tiesą šį kartą žymiai kuklesnis: kokio 1,3m pločio, medinis ir nestabilus, dėl ko bėgant daugiau bėgikų vienu metu per jį darydavosi sudėtinga, kai savo kojomis reikėdavo amortizuoti visą tą svyravimą. Po šio tiltelio vėl gana trumpas ir staigus pakilimas, posūkis į dešinę ir miško takeliu palei upės skardį iki sekančio posūkio į kairę, po kurio jau kone nupjauta pieva visas takas. Aplink vieną iš dvaro pastatų ir įbėgimas į dvaro alėją, kuria ir varžėsi vaikai šiose varžybose. Dar vienas posūkis ir vėl prie dvaro, tiesa po to jau nebe pieva, o siauroku takeliu pabyrėjusiomis plytelėmis. Ir taip 6 ratai. Nors trasa savotiškai graži ir įdomi, bet kadangi nesu krosinių trasų mėgėjas, lengvų varžybų nenusimatė. Oras kaip reta pasitaikė labai gražus: protarpiais išlįsdavo saulė, nebuvo didelio vėjo, savotiška vėsuma - gal šiaip, gal dėl tekančios upės, gal dėl to, kad didžioji trasos dalis paslėpta miško takeliuose. Prieš startą trumpos oficialios kalbos ir su kunigo pašventinimu į startą. Kadangi starto tiesioji ne itin ilga, o po to sekė susiaurėjimas, pati pradžia gana greita, bet tik trumpam - greitai prasidėjo žvalgyba ,,kas ves". Ką gi teko man. Taip po truputį palaikydamas šiokį tokį tempą pradėjau vesti grupę, po truputį ,,byrėjo" varžovai ir nuo trečio rato likome dviese. Aš daugiau pavesdavau per pakilimus, šis per lygumas. Iš pradžių smagi trasa pabaigoje parodė savo sunkumą pabaigoje, o ir silpnoki achilai ne itin džiaugėsi tokiu krūviu. Likus 1,5 rato priešininkas pagreitėjo ir nutolo, gale taip pat gana saugiau atstumu nebuvo varžovų, taip ir parbėgau vienas 2-oje vietoje. Po finišo dar kiek pabėgiojom lengvai, ir besivaišindami organizatorių siūloma koše ir arbata laukėm apdovanojimų. Retokas pastaruoju metu atvejis, kai už prizines vietas savo amžiaus grupėje įteikiami daiktiniai prizai, nors gal mano tokie varžybų maršrutai pastaruoju metu. Po varžybų dar buvo numatyta pirtis dalyviams, gal ir buvo miestelyje, bet kadangi skubėjau namo nebesidomėjau tuo. Apskritai varžybos savotiškai įdomios: nestandartinė trasa, kas mėgsta krosus, miško takelius, trumpus kalnus - nuokalnes turėtų patikti. Organizacija taip pat pakankamai gera: veikianti išankstinė registracija, startas laiku, trasa gerai sužymėta, pristatytą teisėjų, kareivių posūkiuose. Jaučiamas ir vietinės valdžios dėmesys, žiniasklaidos susidomėjimas. Tiesa trasa ne itin pritaikyta dideliam dalyvių kiekiui, vietomis siaura, o ir ratai trumpi, dar pridėjus ,,slidininkus" jau nuo antro rato prasideda lenkimai ratu. Gerai kad ir oras gražus buvo, šlapia danga šioje trasoje iškiltų papildomų problemų. Bet apskritai gražus renginys, organizuotas bėgimo mėgėjų, darant šventę bėgikams. Pirmas blynas neprisvilęs.

A. Vietrino taurės bėgimas 2012

Tradiciškai gegužės pradžioje Kaune prie LKKA pagrindinių rūmų vyksta doc. A. Vietrino taurės bėgimas. Tiesa iš pradžių trasa kitokia: iš Šančių per Panemunės tiltą, palei zoologijos sodą ir per Ąžuolyno parką finišas prie LKKA. Nestandartinė 7,8km trasa su pora tikrai sunkių kalnų. Ne taip jau seniai bėgimas persikraustė į patį Ąžuolyną, parinkti 4 ratukai po 2,6km, kiek atitrauktas startas ir standartinė 10km distancija. Užsiregistravau iš anksto - pagal nuostatus ,,išankstinė registracija nemokama". Neradau kas bus kitu atveju, bet dėl visa ko apsidraudžiau ir gana greitai el. paštu gavau registracijos patvirtinimą. Nuvykau kiek anksčiau, radęs užsiregistravusiųjų sąraše save greitai gavau numerį be be kažkokių tai papildomų formų pildimų. Tiesa dalyvių rinkosi vangiai - tai kad bėgimas šiemet nėra vienos ar kitos taurės įskaitinis etapas ir tai kad kitą dieną garsiai išreklamuotas kitas bėgimas padarė savo. Oras, priešingai nei prognozuota lietui, tvankus ir net karštas - priešingai pernai vėsiam. Padariau apšilimą, nuotaika ir savijauta sunkiai nusakoma. Nors ir nedaug, bet 5 min. startas vėlavo. O ir skubėjimo nebuvo: ramiai ir draugiškai dalyviai laukė prie LKKA rūmų, o teisėjų paraginti kartu su jais taip pat ramiai nukeliavo ir iki starto vietos. Bet po starto visi ramumai baigėsi - vienas iš varžovų iš pat starto stipriai pradėjo ir labai greitai visi išsibarstė. Dar kiek bandžiau ,,prisikabinti", bet paleidau tikėdamasis kitų pagalbos ir maždaug ,,ai pagausiu", bet po pirmo rato jau kiek sunerimau ir pradėjau ,,gaudyti". Kaip dažnai būna vėl bėgti teko vienam. Antrame rate jau berods atstumas ne itin bedidėjo, kaip ir trečiajame, kai jau pradėjau artėti prie pabėgusio varžovo. Tiesa ir tas artėjimas nebuvo itin didelis - tarsi ir norisi greitėti, bet kažkaip vis aukštesnė pavara neįsijungia. Paskutiniame rate jau kiek rimčiau pagreitėjau, bet jau buvo per vėlu. Taip ir atbėgau antras, su gana prastu rezultatu. Antri metai iš eilės šiame bėgime kone ta pati taktinė klaida. Po finišo buvo atsigerti vandens, ko tikrai reikėjo tokiu karštu oru. Ramiai dar kiek pabėgiojau, atidaviau numerį ir kaip ir kiekvienam dalyviui išrašė diplomą su sugaištu laiku ir užimta vieta. Finišavus paskutiniam dalyviui, kuris buvo ir vyriausias, gana greitai ir apdovanojimai. Tiesa labai kuklūs: pirma vieta taurė, 2 - 3 medaliai. Bet viskas objektyviai - ir rezultatai internete paskelbti jau tą pačią dieną, ir net fotografijos įdėtos. Apskritai varžybos nors ir kuklios, bet labai tvarkingos. Vienas iš tų pavyzdžių, kaip su išsiversti minimaliais ištekliais ir padaryti gražų renginį.

Berčiūnai - Panevėžys 2012

Tradicinis bėgimas Berčiūnai - Panevėžys vėl pakvietė bėgikus jau 44-ąjį kartą. Perskaičius nuostatus apsidžiaugiau - pagaliau vėl trasa drieksis nuo Berčiūnų ir nebereikės sukti ratų Panevėžyje. Tiesa kuklumas jau matėsi: suaugusiųjų grupė bėgančių 10km tebuvo viena bendra, taip visiškai eliminuojant veteranus iš kovos dėl prizinių vietų.
Nuvykome laiku, dalyvių mažokai matėsi, prie registracijos didelių eilių nebuvo. 5Lt startinis mokestis šį kartą taikoma visiems - prieš tai dar LBMA klubų atstovams jo nebuvo.
Oras pasitaikė gana neblogas kaip tokiam gana ankstyvam pavasariui: vietomis pasirodydavo saulė, apie +10C, tiesa vėjas nemaloniai šaldė. Kiek pasivaikščiojom iki Senvagės, kaip ir laukėm autobuso į Berčiūnus, tačiau kiti bėgikai informavo, kad startas vėl prie Senvagės ir 30 min anksčiau nei skelbta nuostatuose. Na jei taip tai taip, gaila, bet yra kaip yra.
Pasidarėm apšilimą, startas maždaug laiku (+3min) ir prasidėjo bėgimas. Pirmi du ratai aplink Senvagę sąlyginai nedideliu tempu, grupelėje 8 bėgikai. Išbėgus palei Nevėžį ši grupelė gana greitai išsibarstė padidėjus tempui. Priekyje pirmųjų kelią rodydamas važiavo dviratis, nors trasa nesudėtinga: palei Nevėžį dviračių takais, vėliau parko takeliais. Netoli Savitiškio tilto pora posūkių, prie kurių stovėjo teisėjai ir vėl atgal priešpriešiais atbėgančiuosius. Nors startas ir pati sistema ta pati, bet per pastaruosius 3 metus vis kita trasa, dėl ko sunku objektyviau palyginti savo pasiruošimą.
Taigi priekyje po 3km nubėgo dviese, aš vienas iš dviejų antroje grupelėje. Taip pasikeisdami ir bėgome iki 8km, o paskui teko paleisti varžovą į priekį: kiek patingėjau - pražiopsojau, pačio bėgimo irgi ne itin rasta, o ir šoną dar pradėjo durti. Prie finišo vėl atbėgau vienas be kovos paskutiniuose metruose.
Po finišo užkabino dalyvio medalį, davė mineralinio buteliuką. Gana greitai persirengę (kad neperpūstų vėjas) pradėjome bėgti atsistatymą, bet greitai pakvietė į apdovanojimą - apdovanojo 5 pirmuosius. Pirmą kartą apdovanojimas prie Senvagės, starto ir finišo vietoje. Po to dar kiek pabėgiojus manieže dušas ir kelionė namo.
Žvelgiant į nuostatus dar vienas neatitikimas - taip ir nebeliko numerių loterijos.
Apskritai šiemet bėgimas labai kuklus ir kiek su rašytinio melo prieskoniu: nuo pradinių nuostatų ir realybės buvo neatitikimų. Nemažą dalį nuvylė trasos pakeitimas, kitus loterijos nebuvimas. Bet atmetus tai lieka gana tradicinis Lietuvos bėgimas: kuklus, su atminimo dovanėlėmis, gėrimais po bėgimo, dušu, gana tvarkingai suorganizuotas.

Obeliskas A. KulviečiuI – Jonava 2012

Tradiciškai kovo 11-ąją bėgikų (ir ne tik) minios traukia į Jonavą, tradicinį 12,5km bėgimą. Trasa nesikeičia jau daugelį metų, tik kartas nuo karto tikslinamas pavadinimas siekiant išvengti tam tikros painiavos, mat Jonavos krašte yra keletas A. Kulviečio atminimui skirtų objektų: šiuo atveju senasis apie 1978m statytas obeliskas yra starto vietoje, o 2009m miesto centrinėje aikštėje (prie finišo) pastatytas paminklas. Be to bėgimas skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.
Taigi anksti ryte išsiruošiau į kelią, oras ne itin gražus, šaltoka, krito dar pavasarinis sniegas, bet pakeliui vis mažėjo kritulių. Nors ir kovo 11-oji, bet vėliavų važiuojant per miestelius buvo reta išvysti.
Atvykau dar prieš 9, dar mažai dalyvių, ramiai atsiėmiau numerį su čipu sumokėjęs už tai 5Lt. Tvarkingai gana erdvioje sporto salėje vienoje vietoje, pasakius pavardę ir tik tiek, be įvairiausių apsukinančių siuntinėjimų kaip Molėtuose.
11.00 į starto vietą išvežė 4 autobusai, dalyvių (pagrindinėje distancijoje) pasirodo buvo 329 - didelis skaičius Lietuvos mastu. Apie 25 minutės kelio ir iš karto dauguma pabiro daryti apšilimo - tiesa šiemet teisėjai neleido jo daryti trasos kryptimi.
Nuotaikos prieš startą buvo pusėtinos - senokai be startų, ne itin aiškus pasiruošimo lygis, o vasario speigai, sniegai neleido atlikti kokybiško pasiruošimo.
12.00 startas ir visa masė pajudėjo pavėjui. Tempas iš pat aukštas - pirmas km ir jau paleidinėju lyderių grupelę. Ilgokai bėgu vienas - priekyje ,,atlūžta" kas, ,,suvalgau" ir toliau vėl vienas. Tempas gana aukštas, bet krentantis. 6-ame km prisiveja orienacininkas ir tempas vėl pakyla - dviese bėgti vis tik lengviau. Po truputį artėjam prie nutolusių varžovų, pagaliau prieš paskutinį km vieną jų ir pasivejame. Ilgas finišas ,,pasismaginimui", galutinė 11-oji vieta - ne stebuklai, bet ir neblogai.
Po finišo iš karto ,,sumedžiojo" ,,čipą", užkabino dalyvio medalį, nuėjau dar arbatos atsigerti ir ieškoti autobuso iš starto vietos persirengti. Kiek pabėgiojęs nusiprausiau duše ir nelaukdamas apdovanojimų bei šventinių ceremonijų išvykau namo.
Apskritai varžybos suorganizuotos be didelių trūkumų, problemų nesudarė ir gana didelis dalyvių skaičius. Jautėsi, kad jonaviškiai ruošėsi (ir ne studentiškai), tvarkingai ir gražiai suorganizavo visą renginį.

Aplink Želvos ežerą

Kadangi niekada dar nesu dalyvavęs šiame bėgime nusprendžiau išbandyti ir šią trasą. Orai pagaliau atėjo žiemiški ir pirmu iššūkiu tapo tiesiog nuvažiuoti iki Suginčių: pirmasis rimtesnis sniegas, tamsa ryte, slidoki vietomis keliais, bet daugiausiai sniego pasirodė būtent Molėtų rajone, tik pasukus į regioninį kelią iš magistralės nuo Ukmergės, o įsukus į pačius Suginčius jo dar tarsi padaugėjo. Atvykome apie 9,40, mokykloje nuėjome registruotis. Savotiškas vyravo chaosas, prie viena stalelio koridoriuje rinko startinį mokestį (kaip be nuolaidų 5Lt), užsirašinėjo dalyvių numerius ir siuntė jų pasiimti į kitą kabinetą - teoriškai labai lengvai apeinama sistema nemokėti, be to nelanksti ir laiką ,,valganti". Nors registracija turėjo būti baigta iki 10,00, bet vis ėjo ir ėjo dalyvių, gal dėl kelių, gal dėl registracijos sistemos ar organizacinių trikdžių vėluojančių. Dėl šios priežasties startas buvo nukeltas 30 min.
Apšilimas, šiokia tokia apžvalga: sniegas, vėjas, lengvas minusas lauke - tiesiog žiema. Atėjom į starto vietą, nuo starto linijos (tiksliau pripučiamų vartų) į abi puses apie 30m išsibarstę dalyviai: tiek 4km, tiek 13km, viso virš 400 dalyvių. Ramiai kalbamės, aptarinėjam juokais kaip dabar čia iki starto linijos visus nuvarys. Netikėtai visa minia pajudėjo - nei jokio šūvio, nei jokio ,,į vietas", tiesa labai punktualiai, kone lygiai žadėtu laiku. Ką gi teko greitai ir su papildomu pradėti irtis per žmonių masę slidžiu suspaustu sniegu. Kol pro ją šiaip ne taip ,,prasiyriau" varžovai jau per pora šimtų metrų pabėgę priekyje. Po truputį pradėjau atsitokėti nuo tokio starto ir ,,gaudyti" pabėgusius. Trasa gana smagi, pakilimai, aplinkui miškai, ežerai. Vietomis suspaustas sniegas (kur asfaltas), vietomis minkštas purus sniegas maišytas su purvu (kur vieškelis ar miško takelis). Po truputį kylu aukštyn, artėju prie varžovų. Prabėgom pro etnokosmologijos muziejų, observatoriją ir nusileidom į siaurą miško takelį. Priekyje tik pėdos sniege, gale irgi jau nieko nebesimato. Orientuojuos pagal pėdas - kitų ženklų visoje trasoje nėra. Staiga jos išsiskyrė: ir kur sukti? Greitai teko rinktis, nusileidau dar žemyn, o ten uždari vartai.. Logiškai mąstant tikrai ne čia pasukau, dar pažiūrėjau kur tolyn tos pėdos veda. O jos kilo per bruzgynus į viršų, kur ir aš pasekiau. Išlindau į kitą takelį, pro šalį prabėgo pora orientacininkų, kuriuos jau gana senokai buvau aplenkęs. Šiaip ne taip ,,prisikabinau" prie jų, bėgimas išėjo ,,iš ritmo". Netoli posūkis prie kurio kokie 5 teisėjai su mašina ir 5km iki finišo žyma. Sunkokai laikiausi per miško takelį - su ,,šipais" smagiai bėgo, kas juos ten turėjo. Po truputį vėl ,,įsibėgo", nors pabaiga nebuvo lengva: suspaustas slidus sniegas, priešinis vėjas ir dar pora smagių kalnų. Netoli finišo jau ir smėlio pabarstė. Atbėgau ir nežinojau kelintas atbėgau. Taip viskas susimaišė dėl tų paklaidžiojimų, bet pasirodo ne vienas toks buvau: ne vienas tuo vėliau skundėsi, o dar ir kalbos pasklido kad kažkas nukirto kampą palei ežerą.. Bet kai trasa visiškai nežymėta ar teisėjai tik 3 vietose to tikėtis galima.
Dar kiek pabėgiojom, grąžinom numerius (tuo pačiu gavom lankstinuką, molinį medalį ir loterijos bilietą), persirengėm mokyklos klasėje, valgykloje kiek užkandom košės, išgėrėm arbatos ir išsiruošėm namo.
Apskritai varžybos organizuotos tarsi žmogaus, pabudusio prieš 5 min: savotiškas chaosas, skubėjimas, koordinacijos stoka. Startas ir dalyvių paklydimai organizatoriams tikrai pliusų neprideda. Keistokos klaidos, ypač turint omenyje, jog bėgimas organizuojamas jau 22-ą kartą. Trasa labai smagi, nors ir sunki fiziškai, kurios rezultatai labai priklauso nuo oro sąlygų.

2012 bėgimas Kėdainiuose

Apskritai žiemą ne itin mėgstu dalyvauti varžybose, paprastai ir sniego būna, ir šalta, bet ši žiema labai jau neįprasta. Tradiciškai Kėdainiuose sausio pradžioje vyksta naujametinis bėgimas, kurią šį kartą nusprendžiau sudalyvauti. Kažkada teko bėgti čia, bet dar senojoje trasoje ir prisiminimai gana nykūs liko.
Savijauta pusėtina buvo, tikslai ne itin aukšti, nei labai daug nei labai intensyviai nesitreniravau, tiesiog savotiškas geras tempinis bėgimas, kurio vienas taip neprabėgčiau.
Taigi atvažiavom apie 11 į Vilainius, kur įsikūręs Kėdainių sporto centras. Žmonių jau nemažai buvo, teko atstovėti eilėje ir susimokėjus 3Lt už dalyvavimą bei 5Lt už ,,čipus" buvo išduodami numeriai pagal išankstinę registraciją. Dar apžiūrėjau trasos schemą pakabintą ant sienos - nesudėtinga, nors rato pabaigoje ,,gyvatėlė" nebloga susukiota.
Kol užsiregistravo, praktiškai atėjo ir laikas apšilimui. Oras pasitaikė neblogas: iš nakties kiek pašalę, vietomis slidoka, sniego nerasta ir gana stiprus vėjas. Likus apie 20 min iki starto visus sukvietė į salę, kur kažkas kažką kalbėjo - tiek ir tegalėjo suprasti dėl garsiakalbio ir prasto salės akustikos.
Startas praktiškai nevėlavo (kelių minučių intervale) ir prasidėjo bėgimas. Keli šimtai metrų ir posūkis į kairę bei gana ilga tiesioji pavėjui. Po truputį jau čia pradėjo byrėti grupelėmis, o pasisukus į kitą ilgąją tiesę prieš vėją (aplinkui jokių namų ar kitų pastatų, plynas laukas) likome penkiese. Dar vienas posūkis ir tiesioji su šoniniu - priešiniu vėju. Dar kiek užsigreitėjo priekyje ir nubėgo trise, taip ir teko bėgti likusius maždaug 7km vienam. Po tos tiesiosios sekė sankryža ir gatvelė (ar įvažiavimas į kiemą), pereinanti į vieškelį palei garažus, dar kažkokius pastatus, išlendant prie to pačio sporto centro, bet dar darant vieną kilpą link išbėgant į pirmąją tiesą, tik šįkart prieš vėją. Vėl posūkis į dešinę ir finišas bėgantiems 5km, o kitiems dar kilpa ir dar vienas toks pat ratas. Po truputį tolo priekyje bėgantys, po truputį ir aš tolau nuo gale bėgančiųjų, o likus porai km iki finišo pradėjo snigti dideliais kąsniais - savotiškas privalumas anksčiau baigusiems :) Dar bėgant per sankryžą kartą teko pralaviruoti tarp kitų bėgančiųjų, o kitą kartą tarp greitosios, lydinčios paskutinįjį dalyvį ir kitos mašinos. Taip ir atbėgau 4-as bendroje įskaitoje ir pagal paskelbtus nuostatus 3-ioje savo amžiaus grupėje, bent taip tikėjausi.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, atsigėrėm arbatos ir ėmė laukti apdovanojimų. Tiesa prieš tai dar pažiūrėjom iškabintus rezultatus ir jie kiek nustebino: tokia painiava, jog nesupratom ar čia teisėjai ,,apsižioplino" ar pagal kitus nuostatus apdovanojo. Amžiaus grupė pagal patvirtintus ir oficialiai paskelbtus nuostatus turėjo būti 1994-1983, bet toje grupėje atsidūrė ir 1982 ir 1979 gimę asmenys, nors kitoje amžiaus grupėje buvo ir 1980 ir 1981 gimę asmenys. Kitaip sakant ir broliai dvyniai galėjo čia atsidurti skirtingose amžiaus grupėse. Žinoma taip ir apdovanojo, bet kadangi apdovanojimai už amžiaus grupes tebuvo medaliai, tai dėl tiek neverta buvo ir gaišti savo laiko bei eikvoti jėgų.
Po apdovanojimų dar nuėjom į pirtį, kuri jau buvo tuščia, kiek pasiplaukiojom baseinėlyje ir išvažiavom namo.
Apskritai varžybos organizuotos gana neblogai: už organizatorių renkamus 3Lt nedaug, bet aiškiai sužymėta trasa, po varžybų arbata, dušai, pirtis, baseinas. Prizai simboliniai, tik kažkas daugiau absoliutiems nugalėtojams. Papildomi 5Lt už ,,čipus", kurie, mano manymu, šiuo atveju ne itin reikalingi buvo: su tiek dalyvių ir tokiose distancijose pora gerai pasirengusių žmonių būtų susidoroję lygiai taip pat gerai, tik žymiai pigiau.
Pati trasa įdomesnė nei prieš pora metų, dalyvių pakankamai gausu - šiaip ar taip Lietuvos centras, patogu kone visiems.