Praėjus mėnesiui po trail eksperimento Šiauliuose ir treniruočių jau jaučiausi gerokai stipresnis ir laukiau normalaus testo, kuris parodytų kur esu ir ko trūksta. Kaip tik tokia proga pasitaikė Žaslių bėgime, nes pastaraisiais metais ten bėgdavau. Tiesa nedaug trūko, kad šiemet šio bėgimo ir nevyktų, mat organizatoriai buvo išsigandę ar aptingę dėl garsiojo viruso. Bet keletas skambučių ir kone paskutinę savaitę bėgimas vis tik buvo suorganizuotas.
Registracija internetu, nors mokėjau vietoje 5 eurus. Dalyvių tikrai daug, jei gerai girdėjau net ir rekordas, nors prieš varžybas organizatoriai bijojo, kad niekas nevažiuos. Oras tradiciškai gana karštas, bet pradėjau apšilinėti. Sveikatos vis tik ne kažką, nors vis liko viltis, kad čia daugiau startinis jaudulys.
Stojau į startą ir gana neblogai pavyko pirmieji šimtai metrų, nors starto tiesioji visai nedėkinga - siauras ir nelygus žvyro takelis. Pirmi kilometrai plentu visai smagiai pralėkė, kiek stabdžiausi net, nors kalnai pakalnės darė savo. Bet akimirksniu viskas sugriuvo įbėgus į pievų takelius - varžovai gana greitai pabėgo. Padėtis kiek stabilizavosi įbėgus į vieškelį, bet džiaugsmas neilgai truko, nes pradėjo šoną durti. Kurį laiką dar kentėjau, bet paskutiniame kilometre dar paleidau vieną varžovą. Nei laikas, nei vieta, nei savijauta bėgant dar nebuvo tokia gera, kaip tikėjausi, bet bent jau supratau kokiame taške esu.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų, išsimaudžiau ežere, peržiūrėjau finišo protokolus ir išvažiavau namo - laukti jau nebuvo ko.
Apskritai varžybos visai neblogai, tradiciškai organizuotos, nors ir per savaitę. Gana tradicinis renginys, daug naujovių nebeprigalvosi, nors kasmet vis stengiamasi bent kažką naujo įvesti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą