2021-04-23

Senvagė 2020

 Tradiciškai ši bėgimas vyksta balandžio mėnesį, bet šiemet dėl viruso nukeltas į spalį. Iš pradžių dar svarsčiau kur važiuoti: į Klaipėdą ar Panevėžį. Pagal pirminius nuostatus jau ruošiausi Smiltynei, nes abiejuose nenusimatė prizinių vietų, o pajūris labiau traukė. Dėl to savaitę prieš tai 1/2 maratono kontrolinį susibėgau. Bet varžybinę savaitę pakeitė nuostatus Panevėžyje, atsirado manoji amžiaus grupė, taigi užsiregistravau ten. 

Šiemet ne tik laikas, bet ir vieta bei distancija pasikeitė. Pirmą kartą varžybos vyko Kultūros ir poilsio parke, o distancija vietoj 10km tapo 12km. Preliminariai susiradau kur tas parkas, bet iš pirmo karto pasistačiau mašiną gana toli nuo starto vietos, todėl paskui privažiavau arčiau. Prieš startą apžiūrėjau parką - gana gražiai atnaujintas, šiek tiek pakilimų, nemažai posūkių, šalia Nevėžis. Trasa irgi gana vingiuota, šiek tiek pakilimų ir laukė 3 ratai. Atsiėmiau numerį be jokių eilių, nors paskui jos visai nemenkos susidarė. 

Pradėjau apšilinėti, bet savijauta visai ne kažką - jautėsi nuovargis dar iš po 1/2 maratono kontrolinio, bet dar blogiau, kad ėmė gana stipriai skaudėti koją, kurią susitrenkiau važiuodamas dviračiu. Dar svarsčiau, gal visai nebęgti, bet vis vyliausi, kad ,,pramuš" per varžybas. Startas ne pats maloniausias: siauroku dviračių takeliu su artimu posūkiu. Bet visai neblogai pavyko startuoti, tiesa nuotaikos iš pat pradžių ne pačios geriausios - vis tik niekas ,,nepramušo" ir koja skaudėjo su kiekvienu žingsiu. Pirmą ratą dar šiaip ne taip prakentėjau su varžovais, bet po to paleidau ir bėgau su toleruotinu skausmu - lyg ir norėjosi kartais pagreitėti, bet norai greitai baigdavosi. Taip prabėgau likusius dar 2 ratus, bet iš galo niekas jau nebeprisivijo. Pasirodo likau 7-as, nors savo amžiaus grupėje 3-ias. 

Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Per tą laiką dar pasiėmiau vandens atsigerti, traškučiu užkąsti ir dalyvio medalį, kurio neužkabino po finišo. Apdovanojimai gana tradiciniai tokiu laiku: taurė, energetinis gėrimas, dantų pasta. Taip viską ir padavė į rankas, be jokio maišelio - bet bent jau man pateikimas ne visada svarbiausia dalis.

Apskritai varžybos gana ramiai organizuotos, nors trūkumėlių netrūko: keista, kai dalyvio medalius reikia pačiam pasiimti gerokai po finišo. Ne visai rimtai, nors ir teigiamai atrodė nuostatų keitimas paskutinę, jau varžybų savaitę. Pati trasa gana vingiuota, nors gal kai pačiam visai ,,nesibėgo" ilgoka ir nuobodoka pasirodė. Bet šiaip visai įdomu būtų sudalyvauti su gera savijauta, ypač kai varžybos pakankamai netoli nuo mano namų.

Komentarų nėra: