Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai 2024

Kiek teko girdėti, tai jei ne pats seniausias, tai vienas iš seniausių bėgimų Lietuvoje. Keletą kartų jau buvau čia dalyvavęs, tai daugmaž žinojau, ko tikėtis: smagi trasa - didžioji dalis miško asfaltuotu dviračių taku, ne itin statūs, bet įdomūs kalneliai. Šiaip mieliau būčiau važiavęs į varžybas savaitgalį, bet kai taip jau pasisuko viskas, teko keliauti viduryje savaitės. Dar svarsčiau ar čia važiuoti, ar į dar nebandytą bėgimą Latvijoje, bet daugiau dėl turistinio intereso pasirinkau Anykščius. 

Atvažiavau kiek anksčiau, nes manoji atžala dayvavo vaikų bėgime. Savotiškai įdomi sistema, kai vaikus pagal amžių dar išskirsto į atskirus bėgimus. Nors jų ne tiek jau daug, bet ypač starte geriau - mažiau grūsties ir galimų susitumdymų. Tik pakviesti į startą kiek aiškiau ir iš anksčiau galėtų, šį kartą vos nepavėlavom. Na bet sudalyvavo, gavo dalyvio medalį ir su visai gera nuotaika pratęsė kelionę.

Ne kažką laiko man beliko daug iki apšilimo. Bet daug šį kartą ir nereikėjo - tikrai buvo karšta. Jei prieš gerą savaitę vos ne +2, o dabar virš +20 ir dar saulė. Net apšilimą jau su šortais dariau. Savijauta ne itin - jautėsi nešviežumas po varžybų Baltojoje Vokėje, savotiškas nuovargis. 

Startavome ir pati pradžia gana lengva - tempas ne itin didelis, bet niekas nėjo į priekį, teko kiek ir pavesti. Bet gana greitai tempas padidėjo ir kas bėgo nubėgo, kiek galėjau ir aš bėgau. Netoli mačiau varžovą, kurio laikiausi iki Puntuko akmens. Po to apsilenkiau šį, nors tempas po truputį vis krito. Ne kažką bebėgau, bet kažkaip judėjau į priekį. Jutau, kaip iš nugaros artėja vienas varžovų ir kiek galėjau dar stengiausi palaikyti tempą. Bet likus porai km supratau, kad nepavyks šį kartą išsilaikyti - per greitai šis artėjo. Ir kai likus paskutiniam km ,,pasigavo" per daug ir ,,nebesikabinau" - tiesiog šį kartą jokio noro ir ne kažką sveikatos ,,mirti" trasoje. Tai taip ramiai ir atbėgau 7-as, o savo amžiaus grupėje 4-as. Dar gavau medinį atminimo medalį, vandens buteliuką ir galėjau tęsti turistinę kelionę.

Bet apskritai varžybos gana gerai suorganizuotos - kažkokių organizacinių trūkumų lyg ir nebuvo. Tiesa tradiciškai apsiprausti teko improvizuoti, kas po tokios karštos dienos visai gerai buvo. Trasa tradicinė ir man patinkanti, nors čia aišku skonio reikalas.

Baltosios Vokės bėgimas 2024

Sezonas po truputį įsibėgėja ir varžybų vis daugėja - tik spėk atsirinkti kur važiuoti. Į šį bėgimą registravausi kiek anksčiau, kai dar pagal planus turėjo vykti 04.20. Kaip tik tą savaitgalį daugiau varžybų neturėjo būti, daugiau klausimų kilo dėl kito savaitgalio. Bet kiek netikėtai Baltoji Vokė nusikėlė savo renginius į 04.27. Kadangi jau buvau čia užsiregistravęs nutariau nebesiblaškyti ir nebegalvoti, ar bėgti Kauno maratone ar keliauti į Latvijos Cesį.

Kelionė nusimatė ilga - vienos iš tolimiausių varžybų Lietuvoje. Bet susikoperavome ir pajudėjome. Atvykome kiek anksčiau, atsiėmėm numerius ir ramiai laukėm starto. Per daug po miestelį ir nebuvo kur vaikščioti, tau labiau kad ir viskas koncentravosi vienoje vietoje. 

Oras šį balandį labai keistas - jei prieš kelias dienas dar vos ne žiema, kaip tik savaitgalio metu prasidėjo ryškus atšilimas. Dėl ko iškilo ir nemažai klausimų dėl bėgimo aprangos. O ir savijauta prastoka prieš bėgimą - prieš savaitę buvau persišaldęs ir apsirgęs, nors jau sveikyn ėjau. 

Pajudėjau apšilimui, greitai ir starto laikas atėjo. Iš pradžių mažas ratukas gyvenvietėje, o paskui plentu iki Rūdninkų. Dar kiek plento ir vieškelio atkarpa - šiaip kaip ir nebūdavo jos, tikriausiai ir nebus kitą kartą - kelio remontai. Ir paskutiniai km plentu iki starto vietos. Gana lygi, vos pastebimais pakilimais ir nusileidimais trasa, mažai posūkių, nemaža dalis tarp miškų - savotiškai įdomi ir greita trasa. Nuo starto pora varžovų ,,užvedė", iš kurių vienas išbėgus iš miestelio ir atsiliko, bet lyderis iš nugaros išėjo į priekį ir pradėjo diktuoti tempą. Po poros km paleidau du varžovus, dar po poros km mačiau, kaip ir jie atsiskyrė, bet tik tiek. Artėti neartėjau, iš galo irgi gana saugiai toli varžovai - iš 10km kone 8km taip ir prabėgau vienas - finišavau 3-as, o savo amžiaus grupėje 1-as. Po finišo dalyvio medalis ir vandens buteliukas.

Po varžybų kaip visada kiek pabėgiojau ir ėmėm laukti apdovanojimų. Gana punktualiai, net šiek tiek anksčiau prasidėjo. Ir prizai bent jau atrodė įspūdingai - televizoriai, dulkių siurbliai, kita smulkesnė buitinė technika. Aišku jei labai norėtųsi paburbėti galima prikibti dėl ne pirmo ryškumo firmų, apribotų gaminių funkcijų, kokybės (kažkas minioje pasakojo, kad pernykštis siurblys iš čia ne itin dirbo), bet kaip sakoma ,,nereikia varyti Dievo į medį". Didelės dalies varžybų prizai apsiriboja taurėmis ar simboliniais apdovanojimais.

Po apdovanojimų pasidėjome prizus į mašiną, dar užvalgėme prieš kelionę vietinėje kavinėje ir patraukėme namo. Nors prieš kelionę savotiškai bijojau, kad bus kažkas panašaus kaip prieš gerus 15 metų, kai nuvykom į varžybas Nemečinėje. Tada pasijutom tarsi užsienyje, kai organizatoriai ir vietiniai kalbėjo ir visa informacija pateikiama tik lenkiškai. Bet šį kartą kartais dviejomis kalbomis tą patį pasakydavo, kartais daugiau lietuviškai. Vietinės dvasios daugiau buvo per kultūrinius pasirodymus, kas visai įdomu buvo pažiūrėti.

Apskritai varžybos visai gerai ir tvarkingai organizuotos, kažkokių klaidų nepridaryta. Netgi su savotišku svetingumu. Gana lygi, greita trasa, tikrai neklaidi ir paprasta. Nėra kažkokių nereikalingų fejerverkų, tiesiog gražus, ramus, tvarkingas bėgimas.

Runway Run 2024 Šiauliai

 Po žiemos pertraukos pats laikas pradėti vėl įsivažiuoti į varžybų sezoną ir iš pirmo žvilgsnio šis bėgimas turėjo būti visai geras kontrolinis. 3km pirmam startui nuo lapkričio mėnesio, plentas, viena tiesioji - tiesa dėlto labai priklausomas bėgimas nuo vėjo. Aišku atsimenant ankstesnius metus čia jau buvau nusiteikęs ir organizaciniams nesklandumams, bet kai renginys gimtajame mieste ir dar nemokamai, tai gera proga ir sudalyvauti. 

Iš ankstesnių renginių prisimenu, kokios problemos būdavo ieškant vietos, kur pasistatyti autobilį netoli renginio vietos, todėl šį kartą pasistačiau kiek toliau ir ramiai atbėgau apšilimo režimu. Pakeliui kuo arčiau renginio vietos, tuo didesnės minios žmonių plaukė. Kitos išeities ir nebuvo - visi keliai, vedantys į oro uostą, buvo uždaryti. Taigi ir liko tik eiti pėsčiomis arba naudotis miesto autobusais, maršrutiniais arba specialiu maršrutu paleistais šia proga. 

Taigi atbėgau į renginio vietą, kur scena, renginys, paroda ir pan., ir jau norėjau keliauti į starto vietą. Šį kartą kareiviai jau griežtai pasiruošė: apsistatė tvoromis, išrikiavo nemažai pajėgų prie vartų ir nieko neleido bėgti iki starto vietos. Taigi kartu su minia laukiau eilėje į vieną iš autobusų. Kol laukiau dar pasidariau mankštą, iš savanorio gavau renginio dalyvių numerį, nors tai net numeriu pavadinti sunku - visiems vienodas pažymėjimas - lipdukas. Iš pradžių bandžiau klijuotis, bet greitai supratau, kad jis man po keliolikos sekundžių nuskris nuo vėjo. Dėl visa ko prisisegiau, nors iš kitos pusės taip ir nesupratau, kam iš viso jie reikalingi šiuo atveju. 

Autobuso laukimas kiek prailgo - žmonių nemažai, bet dar didesnė bėda dėl pačios logistikos: atvažiuoja vienas - du, kareiviai įleidžia kiek žmonių. Kol jie sulipa vėl uždaro vartus. Nors eilėje nieko neveikdami dar stovėjo kokie 6, gal net 10 autobusų. Bet pagaliau įlipau ir nuvažiavau iki starto vietos. Ten jau ramiai dar pabėgiojau pakilimo taku ir jau laukiau starto.

Bet startas vėlavo. 12:05 dar važiavo autobusai. Gražiai, tvarkingai, po vieną, po du. Ir dalyviai išlipę neidavo prie starto arkos, tiesiog stodavo į priekį. Ir niekas nieko dėl to nesakė. Apskritai organizatorių starto vietoje tarsi nebūtų buvę. Taip starto vieta jau nusikėlė porą šimtų metrų į priekį. Ne pirmą kartą šiame renginyje taip, bet arba iš klaidų nesimokoma arba niekam tai neįdomu. 

Taip belaukiant starto pasigirdo balsai ,,bėgam" ir minia pasileido į priekį. Signalo jokio lyg ir nebuvo, bet kai tokia minia jau bėga, tai ir aš pradėjau. Savijauta ne itin gera, tuo labiau kad ir visas kelias prieš gana stiprų vėją. Bet ilgai bėgti neteko - prabėgus beveik pusę kilometro savanoriai kartu su organizatorių ar fotografų/video operatorių mašina sustabdė visą minią. Aišku buvo ir protesto balsų, ir tiesiog pasvarstymų kaip tokią minią sugrąžinsi atgal iki starto vietos. Bet bėgimą sustabdė ir prisakė eiti iki starto vietos. 

Taip visa minia ir patraukė atgal. Per daug niekas neskubėjo, o ir iki starto arkos dar gana toli buvo, kai vėl pasigirdo balsai ,,bėgam", bet šį kartą jau ir kažkas panašaus į starto signalą pasigirdo, pradėjo gausti ir naikintuvai - matyt organizatoriai kažkur kažkam paskelbė startą. Ir minia vėl apsisuko ir pradėjo judėti finišo link. Rimtai bėgančių ne per daugiausiai, nors pradžioje daug reikėjo lenkti. Paskui radau sau į draugiją tikriausiai ispaną, už kurio nugaros pasislėpiau nuo vėjo ir kartais dar bandžiau išlįsti. Bet paskutinį km šis gerokai pagreitėjo ir ramiai sau jau parbėgau už jo. Berods trečias, bet kai bėgimas nevaržybinis ir dar su tokiais nesklandumais starto metu, tai realiai jokio skirtumo kelintas. Tuo labiau, kad vietoj deklaruotų 3km, teliko apie 2,5km...

Kas dar labai nustebino šį kartą, kad į finišą atbėgom vieni, t.y. anksčiau prie finišo būdavo minios žmonių ir visai kitoks jausmas parbėgti. O šiemet tiesiog bėgi, matai finišo arką tolumoje, kelis savanorius ir pora žurnalistų laukuose. Po finišo dar iš savanorio pasiėmiau renginio suvenyrą - medžiaginį raktų pakabuką - ir nubėgau toliau darytis treniruotės. Ten ir pamačiau, kad visa minia, kuri anksčiau būdavo prie finišo, sėkmingai buvo užbarikaduota kareivių tvoromis. Praleido mane atgal ir nubėgau atgal link savo mašinos. 

Apskritai renginys išlaikė savo tradicijas: daug mokamos reklamos tiek vietiniuose, tiek visos Lietuvos portaluose, internete. Daug triukšmo, didelis renginys, garsūs ir brangūs renginio vedėjai, atlikėjai scenoje. Karinė paroda, pasirodymai ir pan. Kaip renginys gal ir nieko, gal net visai geras, čia jau skonio reikalas.

Bet kalbant apie bėgimą kone priešingas vaizdas. Logistikos problemos kalbant apie starto pasiekiamumą - nors ir tvarkingai, bet per lėtai šiuo atveju kursavo autobusai, o patiems iki starto vietos nukeliauti niekas neleido. Dėl saugumo, slaptumo? Galbūt, nors nuvykus iki starto vietos laisvai galėjau bėgti tuo pačiu taku, o ir pačio bėgimo metu minioje lengva prisifotografuoti kiek tik nori ir ką nori. 

Problemos starto metu kartojasi ir jos nesprendžiamos: startas toli nuo numatytos starto, dažnai vėluoja, o šiemet iš viso dalyviams reikia spręsti klausimą ,,buvo ar nebuvo startas?". Ir turbūt blogiausia šioje vietoje yra tai, kad nesimatė ir nesigirdėjo organizatorių, net klausimas ar iš viso kažkas buvo, kažkas kažką reguliavo starto vietoje ar tiesiog paliko likimo valiai ir tikėjosi, kad visi supratingai ir tvarkingai lauks naikintuvų pakilimo? Visiška betvarkė ir organizatorių nekompetencija, nepasiruošimas tokio dydžio žmonių masei.

Naujas ir bėgimo atžvilgiu suprastėjęs reiškinys - finišas tuščiuose laukuose. Jei anksčiau dar būdavo emocija iš minios, tai dabar ji nustumta už tvorų kelis šimtų metrų. Dėl saugumo, slaptumo? Vėlgi dalyviai bėgdami gali tiek info pririnkti, kiek tik nori. O ir tos masės, tie patys bėgikai net jei norės kažkur numaklinėti ne ten, kur reikia ar galima, juos greitai sugrąžins savanoriai, kurių pristatyta visame pakilimo take daugiau nei reikia. Čia net be papildomų įspėjimų iš organizatorių, laikytis tvarkos, kurių beje net nebuvo.

Kai renginys vadinasi ,,Runway run" tarsi ir tikiesi, kad jis yra centre, o aplinkui koncertai, parodos, pasirodymai, bet šiuo atveju atvirkščiai, pats bėgimas galima sakyti net ,,podukros vietoje". O spaudoje iš renginio organizatorių olimpinė ramybė ir džiaugsmas, kaip gerai viskas praėjo. Jau prieš renginį organizatoriai laukė 10 000 dalyvių, kai buvau prie autobuso į starto vietą vedėjas džiaugėsi, kad dalyvauja 10 000 dalyvių, o po renginio spaudoje visi džiaugėsi, kad dalyvavavo 10 000 dalyvių. Viskas pagal planą ir niekas neįdomu kiek jų buvo - dar klausimas ar čia bėgančiųjų ar renginio, parodų, koncerto dalyvių tie 10 000? Matyt tiesiog gražus skaičius. Ir dėl dvigubo starto pasirodo kalti nekantrūs dalyviai, tai tik menkas kuriozas, niekam nesugadinęs nuotaikos. Tokia oficiali ramybė rožiniais akiniais. Arba iš tikro pats bėgimas čia tik priežastis, pavadinimas šventei, kuri vyko ir gal net (atmetus bėgimo reikalus) pavyko.

Virtualūs bėgimai 2020

 Apskritai gana skeptiškai žiūriu į virtualius bėgimus, ypač kai jie vykdomi varžybiniu principu. Visai ne tos emocijos, visai kitos sąlygos kiekvienam dalyviui priklausančios nuo oro, trasos, gps įrašančios įrangos ir programėlių tikslumo ir pan., o dar ir sukčiauti galimybės atsiranda. Bet šiemet kai dauguma varžybų buvo atšauktos, kai kuriems teko suktis iš padėties. 

Bene pirmasis Lietuvoje su tuo susidūrė Kauno maratonas - iš pradžių iš balandžio pabaigos persikėlė į birželio pradžią, bet ir tai nepadėjo, vis tiek galiojo draudimai. Taigi visas renginys buvo perorganizuotas į virtualų - Kaune trasos buvo sužymėtos, o visur kitur kaip kas nori per savaitę laiko. Kadangi turėjau dar nemokamą registraciją kaip už pernykščius 10km kompensaciją, tai užsiregistravau į maratoną vien dėl didesnio dalyvio krepšelio. Tiesa bėgti neplanavau, tuo labiau kad lapkričio iki balandžio bėgioti net negalėjau. Bet nereikėjo imituoti bėgimo, paketą gavau ir be to - tiesa visai kitame miesto gale esančiame paštomate. Taigi pasiėmiau paketą ir tuo pirma pažintis su virtualiu bėgimu baigėsi.

Bet greitai atėjo dublis nr.2 - olimpinės dienos bėgimas. Šiemet gana paprastai - tereikėjo prabėgti pora kilometrų ir patalpinti facebook'e su tam tikru prierašu. Specialiai aišku nebėgau - tik apšilimo metu atmatavau tokį atstumą ir įkėliau pagal taisykles rezultatą. Paskui dar viena formą tinklapyje ir gavau patvirtinimą, kad pasirinktoje vaistinėje galėsiu atsiimti dalyvio prizą. Kai nukeliavau susižiūrėjo pagal sąrašą ir leido pasirinkti: vitaminai + kiti vitaminai arba kaklaskarė. Pasirinkau ilgalaikiu atžvilgiu naudingesnį dalyką, anksčiau ar vėliau panaudosiu, tuo labiau lietuviška simbolika.

Paskui buvo nemaža pertrauka, kol rudenį beveik atsitiktinai radau nemažai virtualių bėgimų užsienyje. Aišku manęs visai nedomino visi tie Singapūro ar pan. bėgimai su užrašais ,,Roma", ,,Paris" ir pan., bet tie tradiciniai nėįvykę realūs bėgimai buvo visai įdomūs išbandyti. 

Taigi pradėjau nuo Budapešto pusmaratonio. Kaina 30 eurų, ne visai mažai, bet dalyvio krepšelis irgi ne visai mažas buvo žadamas. Apsimokėjau, prabėgau, įkėlaiu į sistemą, berods net prizininku tapau, nors bėgau tik kad prabėgti, be jokių varžybinių motyvų. Bet siuntinio nuo rugsėjo laukiau iki pat gruodžio, kol galų gale trūko kantrybė ir parašiau laišką orgonizatoriams. Greitai gavau atsakymą ir konstruktyviai sutarėm, kad grąžins pinigus, ką ir padarė per pora dienų. Tokia pirma ne pati geriausia, bet bent jau nieko nekainavusi patirtis.

Jei jau užsiminiau apie nesėkmes, tai galima pereiti prie kito bėgimo - šį kartą (ir ne pirmą) nusivilti teko lenkai. Nors Varšuvos maratonas lyg ir garsus ir žadėjo visai neblogą dalyvio krepšelį, bet registravimosi sistema sudėtinga. Užpildžiau visą ilgą formą, sumokėjau startinį mokestį (15,69 euro) ir jau po visko trumpam išmetė užrašą. kad ,,pristatymas negalimas". Ilgokai ieškojau kur bėdos, organizatorių klausiau, bet jokios reakcijos iš jų pusės. Taip ir liko savotiška pamoka.

Bet ne visi bandymai buvo tokie ne visai pavykę. Atėjo ir gera patirtis. Pirmiausia maloniai nustebino Skopjes maratonas. Principas panašus kaip ir Budapešto, bet kuria programėle įkelti bėgimo foto ir užpildyti formą, tik kaina kiek mažesnė - 25,78euro. Ir krepšelis panašus: avialinijų kuponas, marškinėliai (vietinės, balkanų gamybos), medalis, atvirlaiškis, sportinis krepšelis. Ir šį kartą ne visai greitai, bet atkeliavo siuntinys.

Panašiu metu užsiregistravau ir į virtualų bėgimą Madride. Čia jau kiek kitokia strategija: dalyvio mokesti priklausė nuo to, kiek paslaugų, prekių pats pasirinksi. Galima buvo imti marškinėlius (Joma), kaukę, kaklaskarę, bet pasirinkau tik pirmuosius. Rezultatams fiksuoti teko parsisųsti specialią programėlę - vienas bėgimas testavimui, kitas jau varžybinis. Visa tai sukainavo man 23,60euro. ir labai nustebino, kad nė savaitei nepraėjus kurjeris pristatė paketą į namus. 

Ir metams baigantis dar radau virtualų šiemet bėgimą Portugalijoje, kalėdinį paramos Lisabonoje. Šį kartą 10km, su viskuo  kainavusį 19eurų ir už tai žadėjusį New Balance marškinėlius ilgomis rankovėmis ir šventines dovanėles. Taigi užsiregistravau, prabėgau, įkėliau rezultatą, bet šįkart niekas jokių rezultatų neskelbė. Tiesa siuntinys atėjo gana greitai, ypač turint omenyje kalėdinį laikotarpį. Kaip ir žadėta marškinėliai, nemažai reklamų ir nuolaidų Portugalijos parduotuvėse ir skalbiklio bandinys.

Taigi tokia savotiška virtualių bėgimų patirtis per šiuos 2020-uosius metus. Buvo ir teigiamų ir neigiamų patirčių, bet iš to mokomasi. Aišku tai toli nuo tikrų varžybų, bet ,,pasižaisti" iš neturėjimo ką veikti gal ir nieko, ypač kai nėra galimybių realiai kažkur dalyvauti.

Senvagė 2020

 Tradiciškai ši bėgimas vyksta balandžio mėnesį, bet šiemet dėl viruso nukeltas į spalį. Iš pradžių dar svarsčiau kur važiuoti: į Klaipėdą ar Panevėžį. Pagal pirminius nuostatus jau ruošiausi Smiltynei, nes abiejuose nenusimatė prizinių vietų, o pajūris labiau traukė. Dėl to savaitę prieš tai 1/2 maratono kontrolinį susibėgau. Bet varžybinę savaitę pakeitė nuostatus Panevėžyje, atsirado manoji amžiaus grupė, taigi užsiregistravau ten. 

Šiemet ne tik laikas, bet ir vieta bei distancija pasikeitė. Pirmą kartą varžybos vyko Kultūros ir poilsio parke, o distancija vietoj 10km tapo 12km. Preliminariai susiradau kur tas parkas, bet iš pirmo karto pasistačiau mašiną gana toli nuo starto vietos, todėl paskui privažiavau arčiau. Prieš startą apžiūrėjau parką - gana gražiai atnaujintas, šiek tiek pakilimų, nemažai posūkių, šalia Nevėžis. Trasa irgi gana vingiuota, šiek tiek pakilimų ir laukė 3 ratai. Atsiėmiau numerį be jokių eilių, nors paskui jos visai nemenkos susidarė. 

Pradėjau apšilinėti, bet savijauta visai ne kažką - jautėsi nuovargis dar iš po 1/2 maratono kontrolinio, bet dar blogiau, kad ėmė gana stipriai skaudėti koją, kurią susitrenkiau važiuodamas dviračiu. Dar svarsčiau, gal visai nebęgti, bet vis vyliausi, kad ,,pramuš" per varžybas. Startas ne pats maloniausias: siauroku dviračių takeliu su artimu posūkiu. Bet visai neblogai pavyko startuoti, tiesa nuotaikos iš pat pradžių ne pačios geriausios - vis tik niekas ,,nepramušo" ir koja skaudėjo su kiekvienu žingsiu. Pirmą ratą dar šiaip ne taip prakentėjau su varžovais, bet po to paleidau ir bėgau su toleruotinu skausmu - lyg ir norėjosi kartais pagreitėti, bet norai greitai baigdavosi. Taip prabėgau likusius dar 2 ratus, bet iš galo niekas jau nebeprisivijo. Pasirodo likau 7-as, nors savo amžiaus grupėje 3-ias. 

Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Per tą laiką dar pasiėmiau vandens atsigerti, traškučiu užkąsti ir dalyvio medalį, kurio neužkabino po finišo. Apdovanojimai gana tradiciniai tokiu laiku: taurė, energetinis gėrimas, dantų pasta. Taip viską ir padavė į rankas, be jokio maišelio - bet bent jau man pateikimas ne visada svarbiausia dalis.

Apskritai varžybos gana ramiai organizuotos, nors trūkumėlių netrūko: keista, kai dalyvio medalius reikia pačiam pasiimti gerokai po finišo. Ne visai rimtai, nors ir teigiamai atrodė nuostatų keitimas paskutinę, jau varžybų savaitę. Pati trasa gana vingiuota, nors gal kai pačiam visai ,,nesibėgo" ilgoka ir nuobodoka pasirodė. Bet šiaip visai įdomu būtų sudalyvauti su gera savijauta, ypač kai varžybos pakankamai netoli nuo mano namų.

Judėkime kartu 2020 Telšiuose

Kartais ir normaliu atveju būna, kad vieną savaitgalį organizuojamos keletas varžybų, o dabar dėl viruso kai kurie nukėlė savo varžybas, kiti atšaukė. Taigi teko prisiderinti prie esamos situacijos: tradiciškai tokiu metu važiuodavau į Nidą, bet šiemet bėgimas ten visiškai atšauktas. Iš pradžių buvo planuotas bėgimas ir Šiauliuose, bet taip kilnojo, kilnojo, kol galų galų taip ir iš viso nebesurengė. Bet pasirinkimas vis tiek didelis liko: perkeltas bėgimas Pasvalyje, tradicinis Telšiuose ir naujas Molėtuose, dar nekalbant apie kitą dieną vykstančius maratonus. 

Taigi teko rinktis: pirmiausiai atmečiau Molėtus, kadangi kiti du buvo gerokai arčiau. Pasvalys jau gana tradicinis ir išbandytas, nors šį kartą kiek supratau laukė man ne visai patinkanti trasa per stadioną. O Telšiai jau seniai viliojo ir dėl tiesiog turistinių motyvų ir dėl pačio bėgimo. Tuo labiau kad čia laukė 5km, visai geras variantas šiam pariodui paįvairinti bėgimus.

Keistai šiems laikams be startinio mokesčio, tiesiog su internetine registracija. Taigi užsiregistravau ir iš ryto nukeliavau į Telšius. Nors kelis kartus jau teko čia važiuoti, bet taip ir neperprantu šio miesto eismo - o dar beieškodamas starto vietos netyčia ir į būsimą bėgimo trasą įvažiavau. Bet paskui radau visai gerą ir kiek nuošalią stovėjimo aikštelę. Taigi pasiėmiau numerį atstovėjęs eilėje ir belaukdamas starto dar iš kolegų sulaukiau pasiūlymo sudalyvauti estafetėje. Taip ekspromtu sutikau, nors net nežinojau kas toje komandoje bus. 

Laukė kiek vingiuotas dviračių takelis palei Masčio ežerą, su apvalintais tiltais - gal ir gražu, bet vaikščioti, o tuo labiau bėgti visai ne kažką: tarsi į staigų kalną, o paskui nuo jo. Toliau laukė Zakso kalnas - gana aštrus pakilimas į jį, ratu aplink jį ir nusileidimas žolynais, po kurios sekė kalnuota dalis su aštriais posūkiais ir nusileidimas nuo kalno. Kiek ramybės ir netoli finišo dar vienas pakilimas, bei posūkiai ir nusileidimas. Rato ilgis apie 2,5km, taigi laukė 2 ratai - visa laimė, nes pernai buvo 10km (4 ratai) ir tokia trasa mušanti iš ritmo ir ne pati lengviausia, nors ir gana įdomi bei graži.

Po truputį atėjo laikas ir apšilti, nors oras toks specifinis - lyg ir šilta, nors vėjas prie ežero visai stiprokas darėsi. Taigi stojom į startą, nors ir labai siaurą. Pavyko pusėtinai startuoti, bet pradžia sunki - sunkiai laikiausi už savo varžovo nugaros pirmus km, bet nusileidus nuo kalno kiek ,,pramušo" ir pavyko pabėgti kiek į priekį.Tiesa priekyje vienas varžovas jau gana toli buvo ir dar tolo. Antrą ratą dar atkentėjau pirmąją pusę trasos prieš vėją, visą kalno etapą ir po to jau ramiau buvo, nes niekas taip ir nebeprisivijo, o likusi dalis gana rami likusi. Taip pavyko finišuoti 2-am, nors laikas ne pats geriausias, kaip ir savijauta. 

Dar kiek pabėgiojau ir greitai atėjo estafetės laikas - tie patys 2,5km, tik padalinti 5 žmonėms, iš kurių pirmas moteriai ar vaikui. Teko 3-iasis etapas - ratas ant Zakso kalno ir nusileidimas nuo jo. Nukeliavau iki etapo pradžios, po to atėjo ir organizatoriai. Sulaukiau ir savo eilės - mano komandos narys atbėgo antrasis, perėmiau lazdelę ir pasileidau į trasą. Nepilni 500 metrų, seniai tiek trumpai ir tiek greitai nebėgau, kojos, plaučiai prisiminė ir tokį darbą, bet priekyje esantis varžovas gana greitai artėjo. Tiesa per žolės etapą vėl kiek nutolo, o pačiam pribėgus lazdelės perdavimo vietą kiek pasimečiau, nes neradau savo komandos nario. Tik staiga girdžiu ,,tai gal duosi pagaliau?" Padaviau lazdelę, nors net nežinojau kam. Kaip paaiškėjo vėliau, susikeitė etapais kolegos, o būtent šio nepažinojau ir net nežinojau kam reikės perduoti. Galutiniame rezultate taip ir likome antroje vietoje, ne tiek jau ir daug pralaimėję pirmajai. 

Dar sykį kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Medalis, sausainiai, proteinas už asmeninę įskaitą bei medalis su skruzdėlynu už estafetę. Kadangi komandai vienas skruzdėlynas, tai visi draugiškai po apdovanojimų ir sunaikinome jį aptardami varžybas ir šiaip kalbėdami. 

Apskritai varžybos gana įdomios - vien dėl savo gražios vietos, trasos (nors ir sudėtingos bėgti ir ne pačios greičiausios). O ir šiaip gana gerai organizuotos, nors keistoka, kai 5km dalyviai negavo atminimo medalių, nes pasirodo jų nebeliko, po tautos bėgimo.. Aišku man asmeniškai tai ne itin svarbu, bet nemažai daliai bėgimų prisiminimui tai visai svarbu. Šiaip visai smagios varžybos, nieko prieš ir kitą kartą čia sudalyvauti.

Sportas visiems 2020

Tradiciškai šis renginys vyksta gegužės mėnesį, bet šiemet dėl viruso baimės nukeltas į rugsėjį. Planuose buvo prieš tai Baršausko bėgimas Kaune, bet jį atšaukė paskutinę savaitę, taigi Palanga atidarė rudens bėgimų sezoną. 

Nors laikas ir keitėsi, bet vieta, tvarką ir visa kita nesikeitė. Taigi užsiregistravau internetu, sumokėjau simbolinius 3 eurus ir pasiėmiau numerį. Kaip ruduo gana šilta, apšilau ir laukiau starto. Iš karto nubėgo lyderis, o aš likau antroje grupelėje, kuri po truputį byrėjo, kol galų gale likome trise. Ne visai tolygiai ,,vedė", o ir trasa posūkiai, kalnai pakalnės darė savo. Bet bent jau smagu ir įdomu buvo, kol tesėsi pušynai dviračių taku. Bet vienas varžovas palaipsniui taip ir nubėgo, o kitas pagreitėjo prieš pat ilgąją ir nuobodžiąją tiesiąją. Taigi visa ta tiesioji eilinį kartą turėjo žagsėti ir ne vien nuo mano keiksmų - nemaža dalis dalyvių ta atkarpa nesidžiaugia. Taip gana ramiai parbėgau 4-oje vietoje, o savo amžiaus grupėje 2-as. Aišku tikėjausi kiek geresnio laiko, bėgimo savijautos ir tuo pačiu vietos, bet bent jau matėsi progresas.

Dar kiek pabėgiojau ir sulaukiau apdovanojimų. Bendra įskaita čia neapdovanojama, o už 2-ąją savo amžiaus grupėje gavau medalį ir sausainių dėžutę.

Apskritai varžybos trradicinės ir nieko naujo palyginus su ankstesniais metais, tik pasikeitęs laikas dėl viruso baimių. Ramiai, tvarkingai ir gana kukliai - be triukšmo ir bereikalingos reklamos.