Iš tikro ir pačiam savotiškai keista, kad iki šiol savo gimtajame mieste dar nebuvau dalyvavęs šiame renginyje - apskritai tame rajone, o tuo labiau oro uoste nebuvau lankęsis. Taigi šiemet pasitaikė proga tai ištaisyti.
Renginys ištikro buvo labai gerai išreklamuotas: internetas, facebook, o ir pačiuose Šiauliuose pilna informacijos, tiesa gana kuklios. Užsiregistravau internetu anksčiau ir varžybų rytą nukeliavau iki starto vietos. Gerai, kad anksčiau nuvažiavau - kiek vėliau jau ir mašinų eilės pradėjo darytis, ir gana toli jau jas reikėjo vėliau atvykusiems palikti.
Iš karto nukeliavau iki bėgimo varžybų organizatorių palapinės tikėdamasis pasiimti numerį, bet iš karto gavau informaciją, kad jei registravausi internetu čia jau nebereikia, o numerių nebus. Taigi ramiai dar apėjau karinę ekspoziciją: atitvertus stop linijomis lėktuvus ir karinės technikos aparatūrą, apie kurią šalia esantys kareiviai pasakojo susidomėjusiems.
Pagal programą buvo numatyti 3 vežimai į starto vietą, bet iš pradžių ir patys autobusai sunkiai prasibrovė per automobilių grūstis, o po to jau kursavo nesustodami ir tikrai daugiau nei 3 kartus. Kadangi viso labo tik 3km oro uosto pakilimo taku, tai nelipome į autobusus, o tiesiog nubėgome.
Iš pradžių lyg ir karšta pasirodė pavėjui, o be to ir nuobodu: lygu visiškai, aišku jokių kalnų ar posūkių, o aplinkui tiesiog laukai, angarai ir viskas.
Dar kiek pasimankštinome nubėgę ir laukėme starto. Nieko nesitikėjau iš šio bėgimo, tiesiog dariau savotišką treniruotę nepersitempiant po visų žiemos traumų ir ligų, net nesirengiau iš apšiliminės aprangos: su keliomis kelnėmis, keliais treningais stojau į startą. Ir per daug nesiskundžiau dėl tokio pasirinkimo - visi 3km prieš vėją, gana stiprų ir šaltą.
Pagaliau startas ir visi pajudėjom pakilimo taku, o gretimame variklį užkūrė naikintuvai, o paskui bėgant bent porą kartų praskrido netoliese. Greitai išsitempė visa minia, nors ir labai daug dalyvių, bet labai ir skirtingo pasiruošimo: visai rimtai bėgiojantys, mėgėjai, tiesiog šiaip iš mokyklų, organizacijų ar politinių partijų prieš rinkimus suvaryti, kareiviai ir t.t. ...
Taigi ramiai pradėjau bėgimą, paskui po truputį greitėjau - gana greitai prabėgo tie 3km, ir ne taip nuobodžiai, kaip apšilimo metu. Neskaičiavau kelintas parbėgau, o niekas iš organizatorių irgi nesirūpino panašiais klausimais - tik pažiūrėjo kas pirmi apdovanojimui ir tiek.
Po finišo visi dalyviai gavo atšvaitą su renginio simbolika ir galėjo pasivaišinti kareiviška koše. Kažkurkiturdar ir arbatos berods buvo, bet jau atskira eilė buvo, nebelaukėm. Dar kiek pabėgiojom ir po truputį išsiskirstėm.
Apskritai bėgimas specifinis: labai daug reklamos, daug dalyvių - bet visiškai neaišku kiek. Internetu galėjo registruotis kas norėjo ir 10 kartų, galėjo ir užsiregistravę neatvykti, o realaus skaičiavimo kiek bėgo tą dieną dalyvių ir nebuvo. Toks savotiškas net klausimas: ar tai iš viso varžybos ar tik masinis bėgimas? Aišku apdovanojo po vieną vyrą ir moterį, kaip ir prie varžybų galima priskirti, bet kokiose varžybose nėra finišo protokolų, nėra net dalyvavusių žmonių sąrašo ar bent jau skaičiaus? Atmetus tas abejones dėl statuso visai gražus renginys: 3km gali (ir tai padarė) dauguma žmonių, net iki starto vietos visus norinčius nuvežė, po varžybų atminimo suvenyrų parūpino ir dar kareiviška koše pavaišino. Tikrai ne veltui masiškiausias bėgimo renginys Šiauliuose.
2016-04-18
2015-12-27
Kauno kalėdinis bėgimas 2015
Dar vienas tradicinis, jau 12-asis bėgimas, po truputį vis dar besikeičiantis. Pvz. šiemet įvesti starto mokesčiai (3 eurai), naudojami čipai, pakeista starto vieta. Kaip visada tai ir paskutinis klubinės bėgimo taurės įskaitos etapas, todėl dalyvių šį kartą netrūko.
Kaip pastaraisiais metais jau įprasta registracija internetu - užsiregistravau kelios dienos prieš varžybas ir atvykęs į starto vietą be didesnių problemų sumokėjęs startinį mokestį atsiėmiau numerį ir čipą. Dar kol bėgo 2,3km kiek turėjau laiko pasivaikščioti po parkelį - oras rudeniškas, sniego nė kvapo, šlapia, šioks toks vėjas ir gana šilta. Bet per daug vėsiai nusprendžiau nesirengti - ne pačios svarbiausios varžybos, kad rizikuoti sušalti.
Kiek nustebino pakeista starto vieta, nukelta bent pora šimtų metrų nuo finišo vietos. Ir jei anksčiau startas ir finišas būdavo toje pačioje vietoje, tai šį kartą kažkiek turėjo sumažėjo distancija, nors nuostatuose kaip buvo, taip ir liko tie patys 11,6km.
Prieš startą didelių tikslų nekėliau sau, tuo labiau kad pagal startinį protokolą nemažai pajėgių varžovų buvo. Daugiau jau žiūrėjau į savo amžiaus grupę, kuri šį kartą jau buvo ne pagrindinė. Be to ir savijauta bei pasiruošimas ne itin kokie prieš varžybas, šiaip ar taip kone iki balandžio jokių varžybų per daug ir neplanuoju.
Taigi stojom į startą, gana siaurą, bet lyg ir didelės spūsties nebuvo, nors dalyvių tikriausiai rekordiškai daug. Iš po starto iš karto prisijungiau prie pirmųjų, nors aišku bėgantys 5,8km atitrūko. Palengva susižiūrėjom priekyje kas ką bėga ir pirmus km dar ir priekyje kiek pabėgau - ar tai man labai gerai ,,užsibėgo", ar tiesiog niekas nenorėjo per daug greitai bėgti. Bet po tų pirmų km jau atsidūriau už varžovų nugarų ir ,,užsikabinau". Taip pirmo rato pabaigoje ir 5,8km lyderius pasivijom. Po pirmo rato likom keturiese, bet vienas iš varžovų sunkiai įkilo į vienintelį kalnelį trasoje, o paskui dar kiek pasilaikęs paleido grupę. Taigi likom trise, bet varžovai dar pagreitėjo ir tada jau ir aš šiuos paleidau. Paskutinė tiesioji prieš vėją nebuvo labai maloni, bet gana ramiai atbėgau trečias, o savo amžiaus grupėje pirmas. Po finišo atidaviau čipą ir gavau kalendorių bei porą popierinių liniuočių.
Kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Dar kiek pasiėmiau organizatorių kūčiukų ir arbatos, nors ne kažkas jų bebuvo likę. Apdovanojo 2,3km. 5,8km, paskui pradėjo apdovanoti bendrą metų įskaitą asmeninėje įskaitoje pagal visas amžiaus grupes. Po varžybų gana šalta tokiu oru laukti, ypač kai ilgai laukti. Taigi paprašiau kolegų paimti apdovanojimus ir pats nusprendžiau neberizikuoti savo sveikata bei išvažiavau kiek anksčiau. O apdovanojimai tradiciniai čia: medaliai ir nugalėtojams dar taurės.
Apskritai varžybos visai smagios: linksma trasa miške asfaltuotais dviračių takais, tik kiek nuobodoka tiesioji palei Nemuną ir prieš vėją šiemet, tvarkinga registracija ir apskritai organizacija, dalyviams atminimo dovanėlės, arbata, kūčiukai. Įdomus sprendimas dėl starto vietos pakeitimo. Naujiena dėl čipų naudojimo, nors keista kai dar kelios dienos po varžybų rezultatai tikslinami - kartais net be čipų žmonės su tiek dalyvių dar tą patį vakarą viską sutvarko. Daug dalyvių, matyt ir šiaip gausėja ir dar taurės įskaita padarė savo, nors tiesa dėl tos įskaitos kai kurie sugalvojo ir su vaikais pasivaržyti - aišku apdovanojimų už tai negavo, be konkurencijos. Šventiškas bėgimo renginys, visai gražus ir tvarkingas.
Kaip pastaraisiais metais jau įprasta registracija internetu - užsiregistravau kelios dienos prieš varžybas ir atvykęs į starto vietą be didesnių problemų sumokėjęs startinį mokestį atsiėmiau numerį ir čipą. Dar kol bėgo 2,3km kiek turėjau laiko pasivaikščioti po parkelį - oras rudeniškas, sniego nė kvapo, šlapia, šioks toks vėjas ir gana šilta. Bet per daug vėsiai nusprendžiau nesirengti - ne pačios svarbiausios varžybos, kad rizikuoti sušalti.
Kiek nustebino pakeista starto vieta, nukelta bent pora šimtų metrų nuo finišo vietos. Ir jei anksčiau startas ir finišas būdavo toje pačioje vietoje, tai šį kartą kažkiek turėjo sumažėjo distancija, nors nuostatuose kaip buvo, taip ir liko tie patys 11,6km.
Prieš startą didelių tikslų nekėliau sau, tuo labiau kad pagal startinį protokolą nemažai pajėgių varžovų buvo. Daugiau jau žiūrėjau į savo amžiaus grupę, kuri šį kartą jau buvo ne pagrindinė. Be to ir savijauta bei pasiruošimas ne itin kokie prieš varžybas, šiaip ar taip kone iki balandžio jokių varžybų per daug ir neplanuoju.
Taigi stojom į startą, gana siaurą, bet lyg ir didelės spūsties nebuvo, nors dalyvių tikriausiai rekordiškai daug. Iš po starto iš karto prisijungiau prie pirmųjų, nors aišku bėgantys 5,8km atitrūko. Palengva susižiūrėjom priekyje kas ką bėga ir pirmus km dar ir priekyje kiek pabėgau - ar tai man labai gerai ,,užsibėgo", ar tiesiog niekas nenorėjo per daug greitai bėgti. Bet po tų pirmų km jau atsidūriau už varžovų nugarų ir ,,užsikabinau". Taip pirmo rato pabaigoje ir 5,8km lyderius pasivijom. Po pirmo rato likom keturiese, bet vienas iš varžovų sunkiai įkilo į vienintelį kalnelį trasoje, o paskui dar kiek pasilaikęs paleido grupę. Taigi likom trise, bet varžovai dar pagreitėjo ir tada jau ir aš šiuos paleidau. Paskutinė tiesioji prieš vėją nebuvo labai maloni, bet gana ramiai atbėgau trečias, o savo amžiaus grupėje pirmas. Po finišo atidaviau čipą ir gavau kalendorių bei porą popierinių liniuočių.
Kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Dar kiek pasiėmiau organizatorių kūčiukų ir arbatos, nors ne kažkas jų bebuvo likę. Apdovanojo 2,3km. 5,8km, paskui pradėjo apdovanoti bendrą metų įskaitą asmeninėje įskaitoje pagal visas amžiaus grupes. Po varžybų gana šalta tokiu oru laukti, ypač kai ilgai laukti. Taigi paprašiau kolegų paimti apdovanojimus ir pats nusprendžiau neberizikuoti savo sveikata bei išvažiavau kiek anksčiau. O apdovanojimai tradiciniai čia: medaliai ir nugalėtojams dar taurės.
Apskritai varžybos visai smagios: linksma trasa miške asfaltuotais dviračių takais, tik kiek nuobodoka tiesioji palei Nemuną ir prieš vėją šiemet, tvarkinga registracija ir apskritai organizacija, dalyviams atminimo dovanėlės, arbata, kūčiukai. Įdomus sprendimas dėl starto vietos pakeitimo. Naujiena dėl čipų naudojimo, nors keista kai dar kelios dienos po varžybų rezultatai tikslinami - kartais net be čipų žmonės su tiek dalyvių dar tą patį vakarą viską sutvarko. Daug dalyvių, matyt ir šiaip gausėja ir dar taurės įskaita padarė savo, nors tiesa dėl tos įskaitos kai kurie sugalvojo ir su vaikais pasivaržyti - aišku apdovanojimų už tai negavo, be konkurencijos. Šventiškas bėgimo renginys, visai gražus ir tvarkingas.
2015-12-07
Kelmė 2015
Vienas iš senesnių tradicinių bėgimų Lietuvoje, nors daugeliui bėgimas Kelmėje nėra žinomas. Dar prieš kokius 15 metų čia susirinkdavo kone Lietuvos tuometinis bėgimo elitas, bet palaipsniui bėgimas kiek apmirė ir galbūt po truputį vėl atgims. Tradiciškai jis visada vykdavo spalio pabaigoje, bet šiemet data dar nukelta pora savaičių ir iš šeštadienio perkelta į sekmadienį - iš esmės geras sprendimas vien eismo atžvilgiu: prieš lapkričio 1-ąją ir taip mašinų daugiau (tuo labiau kad ir šalia kapinių reikia prabėgti), o ir šiaip sekmadieniais mažiau mašinų.
Nuvykome kiek anksčiau, ramiai atsiėmėme numerius ir kiek pabėgiojome vietoje. Pasidarėme pramankštą ir sėdom į autobusus, kurie vežė į starto vietą. Dar kiek pabėgiojome ir stojom prie starto linijos. Oras tradiciškai rudeniškas, šį kartą šoninis, o pasisukus paskutinius km ir prieš vėją dar.
Iš karto po starto į priekį nubėgo du varžovai, bet jau pirmame km juos ,,pasigavau" ir po truputį pradėjau vesti. Neilgai trukus net pats nustebau, kad niekas ,,neužsikabino" - toliau jaubėgau vienas ir įveikinėjau trasos kalnus. Prie posūkio dar atsisukau pažiūrėti kiek toli varžovai ir per daug nebegreitėjau - ramiai finišavau prieš vėją ir į kalną. Trasa toliau labai dėkinga eismo atžvilgiu: šalia plento atitvertas dviračių takelis, o ir finišas šiemet ne gatvėje kaip anksčiau, o stovėjimo aikštelėje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, persirengiau ir gana greitai sulaukiau apdovanojimų. Taurė, medalis, šakotis (tradiciškai čia nugalėtojams).
Apskritai varžybos tradicinės, nors šiek tiek naujienų irgi būta: atsirado ir nauja 3km distancija vaikams, ir saugesnė trasa bei ypač finišas, nauja varžybų data - neaišku kiek prie to prisidėjo ir nauja vietinė sportinė valdžia. Tiesiog tvarkingas, kuklus bėgimas, su išsaugotomis tradicijomis.
Nuvykome kiek anksčiau, ramiai atsiėmėme numerius ir kiek pabėgiojome vietoje. Pasidarėme pramankštą ir sėdom į autobusus, kurie vežė į starto vietą. Dar kiek pabėgiojome ir stojom prie starto linijos. Oras tradiciškai rudeniškas, šį kartą šoninis, o pasisukus paskutinius km ir prieš vėją dar.
Iš karto po starto į priekį nubėgo du varžovai, bet jau pirmame km juos ,,pasigavau" ir po truputį pradėjau vesti. Neilgai trukus net pats nustebau, kad niekas ,,neužsikabino" - toliau jaubėgau vienas ir įveikinėjau trasos kalnus. Prie posūkio dar atsisukau pažiūrėti kiek toli varžovai ir per daug nebegreitėjau - ramiai finišavau prieš vėją ir į kalną. Trasa toliau labai dėkinga eismo atžvilgiu: šalia plento atitvertas dviračių takelis, o ir finišas šiemet ne gatvėje kaip anksčiau, o stovėjimo aikštelėje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, persirengiau ir gana greitai sulaukiau apdovanojimų. Taurė, medalis, šakotis (tradiciškai čia nugalėtojams).
Apskritai varžybos tradicinės, nors šiek tiek naujienų irgi būta: atsirado ir nauja 3km distancija vaikams, ir saugesnė trasa bei ypač finišas, nauja varžybų data - neaišku kiek prie to prisidėjo ir nauja vietinė sportinė valdžia. Tiesiog tvarkingas, kuklus bėgimas, su išsaugotomis tradicijomis.
Per Lietuvą 2015
Bent kažkiek besidomintys bėgimo varžybomis turbūt jau suprato, kad kalba šį kartą eis apie bėgimą Rumšiškėse. Tradiciškai čia vyksta 21,1km handikapas, kur pagal amžių anksčiau išleidžiami veteranai, o stipriausieji išbėga paskutiniai ir paskui finiše paaiškėja nugalėtojai. Be šios rungties jau antrus metus ten vykdomi 5km ir 10km bėgimai. Ilgokai mąsčiau ką bėgti, bet šį kartą nusprendžiau pasirinkti 10km - 21,1km reikia pasiruošimo, 5km kiek mažokai, tai ir liko 10km.
Regitracija išankstinė ir tradiciškai taurės etapuose 4 eurai. Atvykau kiek anksčiau ir gana lengvai radau kur pasistatyti mašiną, atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras visai prastas - apsiniaukę, šalta, vėjas - tikras ruduo. Šį kartą jau neberizikavau apranga ir šiltai apsirengiau. Trasa man pažįstama - prieš kelerius čiau jau bėgau 21,1km, 4 ratus, o šį kartą tik 2 reikės įveikti.
Nedaug dalyvių bėgo tiek 5km tiek 10km, tai ir kartu startuojant didelių problemų nebuvo. Iš po starto gana greitai nubėgom dviese, o jau tikriausiai dar pirmame kilometre ir šis nubėgo nuo manęs. Ne itin ir stengiausi laikytis - net ir gerai jaučiantis sunkiai ,,įkasčiau", o šį kartą dar ir visai nesibėgo. Taigi likau vienas ir pirmus 5km dar turėjau ką veikti dairydamasis atgal, kur 5km lyderiai dar matomumo zonoje buvo. O antrajame rate radau naują nuobodulio blaškymo būdą: bėgančiųjų 21,1km ,,gaudymą". Taip ramiai ir per daug nesiplėšydamas ir atbėgau 2-oje vietoje.
Po finišo gavau magnetuką, galėjau pasivaišinti arbata ir koše. Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurių šį kartą kiek ilgiau teko palaukti. Dar visai neblogai būtų buvę ir košės užkąsti, bet ši jau buvo pasibaigusi, nors dar ne visi 21,1km pabaigę buvo.
Pagaliau sulaukiau ir apdovanojimų: šiek tiek duonos gaminių, riešinės, kojinės ir viskas sudėta į maišelį.
Apskritai varžybos paliko gana niūrų įspūdį - vien oras kiek daug prie to prisidėjo. Kai kam handikapas savų korekcijų įnešė: kai kas pavėlavo į startą, kai kas bent jau kuriam laikui nugalėtojais paskelbti buvo, nrs šių net bėgime nebuvo. Trasa daug kam tikriausiai įstrigo - ne vienas visai smagus kalnas, o ir šiaip vaizdinga. Na o pati organizacija puikiai atspindėjo visų metų taurės organizavimą, nors tiesa nedaugelyje etapų dalyvavau, bet daug kas kartojosi.
Regitracija išankstinė ir tradiciškai taurės etapuose 4 eurai. Atvykau kiek anksčiau ir gana lengvai radau kur pasistatyti mašiną, atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras visai prastas - apsiniaukę, šalta, vėjas - tikras ruduo. Šį kartą jau neberizikavau apranga ir šiltai apsirengiau. Trasa man pažįstama - prieš kelerius čiau jau bėgau 21,1km, 4 ratus, o šį kartą tik 2 reikės įveikti.
Nedaug dalyvių bėgo tiek 5km tiek 10km, tai ir kartu startuojant didelių problemų nebuvo. Iš po starto gana greitai nubėgom dviese, o jau tikriausiai dar pirmame kilometre ir šis nubėgo nuo manęs. Ne itin ir stengiausi laikytis - net ir gerai jaučiantis sunkiai ,,įkasčiau", o šį kartą dar ir visai nesibėgo. Taigi likau vienas ir pirmus 5km dar turėjau ką veikti dairydamasis atgal, kur 5km lyderiai dar matomumo zonoje buvo. O antrajame rate radau naują nuobodulio blaškymo būdą: bėgančiųjų 21,1km ,,gaudymą". Taip ramiai ir per daug nesiplėšydamas ir atbėgau 2-oje vietoje.
Po finišo gavau magnetuką, galėjau pasivaišinti arbata ir koše. Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurių šį kartą kiek ilgiau teko palaukti. Dar visai neblogai būtų buvę ir košės užkąsti, bet ši jau buvo pasibaigusi, nors dar ne visi 21,1km pabaigę buvo.
Pagaliau sulaukiau ir apdovanojimų: šiek tiek duonos gaminių, riešinės, kojinės ir viskas sudėta į maišelį.
Apskritai varžybos paliko gana niūrų įspūdį - vien oras kiek daug prie to prisidėjo. Kai kam handikapas savų korekcijų įnešė: kai kas pavėlavo į startą, kai kas bent jau kuriam laikui nugalėtojais paskelbti buvo, nrs šių net bėgime nebuvo. Trasa daug kam tikriausiai įstrigo - ne vienas visai smagus kalnas, o ir šiaip vaizdinga. Na o pati organizacija puikiai atspindėjo visų metų taurės organizavimą, nors tiesa nedaugelyje etapų dalyvavau, bet daug kas kartojosi.
Kauno ruduo 2015
Priešingai nei prieš savaitę, šį savaitgalį varžybų pasirinkimas buvo gerokai kuklesnis: tik Kaunas arba Vilnius. Kaune jau buvau kažkada bėgęs, o Vilnius manęs visai netraukia dėl savo piaro akcijų ir santykinai didelių kaštų: šiuo atveju dalyvauti Kaune man buvo 3 kartus pigiau ir bent 3 valandomis mažiau laiko sugaišta. Tiesa sostinėje Lietuvos 10km čempionatas plentu, dėl to ir buvo vienintelė abejonė kur važiuoti. Vis tik pasirinkau Kauną šį kartą.
Užsiregistravau iš anksto, kol starto mokestis dar simbolinis buvo - 1 euras. Atvykau kiek anksčiau, žmonių ne per daugiausiai, gana greitai atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras atrodė gana šiltas, tai kilo klausimas dėl aprangos ir šį kartą kiek surizikavau - vasariniai šortai ir ilgoki marškinėliai varžyboms.
Apskritai startasčia vienas ekstremaliausių Lietuvoje: kone viduryje miško ištiesia juostą ant žemės ir po signalo visi lekia tiesiai takelio link, pro kur ne kur augančius medžius. Ir pati trasa visiškas krosas - miško takeliai, lengvi trumpi pakilimai ir keletas posūkių. Šį kartą kiek lėčiau išbėgau ir po pirmų šimto metrų, kol pagaliau pasiekėm takelį, tikriausiai ir dešimtuke nebuvau, bet po truputį pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Po gero kilometro jau priekyje tebuvo vienas varžovas - tiesa jau visai gerai nutolęs, o aš bėgau su vienu iš 5km lyderių . Taip pirmus 2 ratus po 2,5km ir prabėgom kartu pasitampydami, kol šis pagreitėjo prieš savo finišą. O man ne itin ir besinorėjo greitėti - vis tik tas eksperimentas su trumpaapranga šį kartą nepasiteisino ir kojoms jau buvo per šalta: darbingumo nebeliko, tiesiog ramiai parbėgau pakankamai nuobodžius dar 2 ratas - priekyje nutolęs varžovas, kurį tai prisitraukiu kiek, tai vėl kiek pabėga, o iš galo irgi arti nieko. Taip gana ramiai ir parbėgau 2-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų ir laukiau apdovanojimų. Visi norintys tuo metu galėjo pasivaišinti arbata ir sausainiais, atsispausdinti sertifikatus su savo laikais ir vietomis, bet pagalvojau kam man jis - bus kaip kitose varžybose kur ir sertifikatas ir diplomas tą patį dubliuoja. Gana greitai atėjo ir apdovanojimų laikas - labai kukliai šiemet: prizininkams medaliai, absoliučiam nugalėtojui dar kažkas smulkaus. Kažkiek ir pasigailėjau, kad sertifikato nepasiėmiau.
Apskritai varžybos ir pačios gana kuklios, nors gana šiltos. Tokios daugiau ne varžybos, o vos ne vietinių draugų susibūrimas, gera kontrolinė treniruotė kartu. Jei kažkada čia buvo ir taurės įskaitinis bėgimas, kur suvažiuodavo nemažai ir stiprių bėgikų, tai kuo toliau, tuo labiau šis bėgimas tampa vietinės reikšmės renginiu, kur net kauniečiai ne visi susirenka.
Užsiregistravau iš anksto, kol starto mokestis dar simbolinis buvo - 1 euras. Atvykau kiek anksčiau, žmonių ne per daugiausiai, gana greitai atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras atrodė gana šiltas, tai kilo klausimas dėl aprangos ir šį kartą kiek surizikavau - vasariniai šortai ir ilgoki marškinėliai varžyboms.
Apskritai startasčia vienas ekstremaliausių Lietuvoje: kone viduryje miško ištiesia juostą ant žemės ir po signalo visi lekia tiesiai takelio link, pro kur ne kur augančius medžius. Ir pati trasa visiškas krosas - miško takeliai, lengvi trumpi pakilimai ir keletas posūkių. Šį kartą kiek lėčiau išbėgau ir po pirmų šimto metrų, kol pagaliau pasiekėm takelį, tikriausiai ir dešimtuke nebuvau, bet po truputį pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Po gero kilometro jau priekyje tebuvo vienas varžovas - tiesa jau visai gerai nutolęs, o aš bėgau su vienu iš 5km lyderių . Taip pirmus 2 ratus po 2,5km ir prabėgom kartu pasitampydami, kol šis pagreitėjo prieš savo finišą. O man ne itin ir besinorėjo greitėti - vis tik tas eksperimentas su trumpaapranga šį kartą nepasiteisino ir kojoms jau buvo per šalta: darbingumo nebeliko, tiesiog ramiai parbėgau pakankamai nuobodžius dar 2 ratas - priekyje nutolęs varžovas, kurį tai prisitraukiu kiek, tai vėl kiek pabėga, o iš galo irgi arti nieko. Taip gana ramiai ir parbėgau 2-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų ir laukiau apdovanojimų. Visi norintys tuo metu galėjo pasivaišinti arbata ir sausainiais, atsispausdinti sertifikatus su savo laikais ir vietomis, bet pagalvojau kam man jis - bus kaip kitose varžybose kur ir sertifikatas ir diplomas tą patį dubliuoja. Gana greitai atėjo ir apdovanojimų laikas - labai kukliai šiemet: prizininkams medaliai, absoliučiam nugalėtojui dar kažkas smulkaus. Kažkiek ir pasigailėjau, kad sertifikato nepasiėmiau.
Apskritai varžybos ir pačios gana kuklios, nors gana šiltos. Tokios daugiau ne varžybos, o vos ne vietinių draugų susibūrimas, gera kontrolinė treniruotė kartu. Jei kažkada čia buvo ir taurės įskaitinis bėgimas, kur suvažiuodavo nemažai ir stiprių bėgikų, tai kuo toliau, tuo labiau šis bėgimas tampa vietinės reikšmės renginiu, kur net kauniečiai ne visi susirenka.
2015-11-05
Gintarinė jūrmylė 2015
Vienas iš bėgimų, kuriame taip pat seniai jau bedalyvavau, bet šiemet pasitaikė proga vėl čia subėgti. Tiesa tas savaitgalis buvo išdkirtinis šia prasme: net 4 varžybos. Nors tradiciškai tai neparanki man trasa, bet vis tik nutariau čia sudalyvauti.
Registracija internetu ir iš karto atmetimo reakcija - pigiausias startinis mokestis 9 eurų, kai dar visai neseniai nemokamas bėgimas buvo. Na jei taip buvo siekiama sumažinti dalyvių skaičių, planas puikiai pavyko - nemaža dalis bėgikų dėl to pasirinko kitas varžybas ar tiesiog praleido šias.
Varžybų dieną oras dar gražus, bet jau šaltoka - ilgokai sprendžiau kaip apsirengti, bet kaip paskui paaiškėjo visai gerai pataikiau.
Apšilome, vėl praėjome registraciją - niekaip man nesuprantamą ritualą: tiesiog užsidėti varnelę kad esi prieš startą 20 minučių. Nukeliavome į starto vietą ir patrankos šūvis davė startą. Kadangi buvo stiprių varžovų ir trasos rekordui ruošėsi bėgti, grupė iš karto išsitempė. Gana greitai ir mes likome trise. Net nustebau, kad čioje trasoje taip gerai man bėgasi ir tokioje aukštoje vietoje bėgu. Prieš antrą ratą dar pagreitėjau ir vienas jau bėgau besistengdamas pasivyti pabėgusius anksčiau varžovus. Šie jau lyg ir artėjo, bet pritrūko laiko ar tiesiog jau per toli buvo pabėgę. Paskutinį km jau gan ramiai bėgau - dar paklausiau kelintas ir išgirdęs kad devintas visai nenudžiugau, mat apdovanojo šį kartą 8, o būti pirmam po apdovanotųjų visai nesmagus reikalas...
Po finišo tradiciškai čia gavau marškinėlius, persirengiau ir kiek pabėgiojau. Aišku norėjau nusiprausti, bet čia tai yra ,,misija neįmanoma". Per tiek metų tik kartą yra pavykę apsiprausti duše ir kartą kriauklėje, o šiemet jau prie durų sustabdė ir gana griežtai pasakė, kad dušo čia nėra ir niekas su jais dėl to nesusitarė. Kiek persirengiau ir nuėjau košės bei arbatos, kurios čia niekas nenormavo ir visiems užteko.
Apskritai varžybos ne kažką pasikeitė per tuos metus, kai nedalyvavau jose: trasa ta pati, tvarka ta pati, marškinėliai, košė, arbata ir pan. Tiesa šiemet be delfinariumo ir su padidėjusiais (ir ženkliai) starto mokesčiais. Dėl varžybų lygio irgi klausimas - trasos rekordas ir pan., bet dešimtukas ar dvidešimtukas jau žemesni rezultatai nei anksčiau. Savotiškai įdomios varžybos, nors labai vienodos metams bėgant - gerai, kad dar vienodos pakankamai aukštame lygyje.
Registracija internetu ir iš karto atmetimo reakcija - pigiausias startinis mokestis 9 eurų, kai dar visai neseniai nemokamas bėgimas buvo. Na jei taip buvo siekiama sumažinti dalyvių skaičių, planas puikiai pavyko - nemaža dalis bėgikų dėl to pasirinko kitas varžybas ar tiesiog praleido šias.
Varžybų dieną oras dar gražus, bet jau šaltoka - ilgokai sprendžiau kaip apsirengti, bet kaip paskui paaiškėjo visai gerai pataikiau.
Apšilome, vėl praėjome registraciją - niekaip man nesuprantamą ritualą: tiesiog užsidėti varnelę kad esi prieš startą 20 minučių. Nukeliavome į starto vietą ir patrankos šūvis davė startą. Kadangi buvo stiprių varžovų ir trasos rekordui ruošėsi bėgti, grupė iš karto išsitempė. Gana greitai ir mes likome trise. Net nustebau, kad čioje trasoje taip gerai man bėgasi ir tokioje aukštoje vietoje bėgu. Prieš antrą ratą dar pagreitėjau ir vienas jau bėgau besistengdamas pasivyti pabėgusius anksčiau varžovus. Šie jau lyg ir artėjo, bet pritrūko laiko ar tiesiog jau per toli buvo pabėgę. Paskutinį km jau gan ramiai bėgau - dar paklausiau kelintas ir išgirdęs kad devintas visai nenudžiugau, mat apdovanojo šį kartą 8, o būti pirmam po apdovanotųjų visai nesmagus reikalas...
Po finišo tradiciškai čia gavau marškinėlius, persirengiau ir kiek pabėgiojau. Aišku norėjau nusiprausti, bet čia tai yra ,,misija neįmanoma". Per tiek metų tik kartą yra pavykę apsiprausti duše ir kartą kriauklėje, o šiemet jau prie durų sustabdė ir gana griežtai pasakė, kad dušo čia nėra ir niekas su jais dėl to nesusitarė. Kiek persirengiau ir nuėjau košės bei arbatos, kurios čia niekas nenormavo ir visiems užteko.
Apskritai varžybos ne kažką pasikeitė per tuos metus, kai nedalyvavau jose: trasa ta pati, tvarka ta pati, marškinėliai, košė, arbata ir pan. Tiesa šiemet be delfinariumo ir su padidėjusiais (ir ženkliai) starto mokesčiais. Dėl varžybų lygio irgi klausimas - trasos rekordas ir pan., bet dešimtukas ar dvidešimtukas jau žemesni rezultatai nei anksčiau. Savotiškai įdomios varžybos, nors labai vienodos metams bėgant - gerai, kad dar vienodos pakankamai aukštame lygyje.
Pakruojo dvaro takais 2015
Vienas iš bėgimų, kuris visai netoli manęs vyksta, bet kuriame retai dalyvauju - paprastai dėl darbo grafiko. Bet šiemet pasitaikė proga vėl čia apsilankyti. Registracija išankstinė ir kaip tikriausiai visuose vienos bėgimo taurės etapuose kaina ta pati - 4 eurai.
Atvykome gausia komanda, kitų dalyvių irgi nemažai buvo - šiokia tokia problemėlė statant automobilius, tuo labiau kad be sportinių renginių dar ir šiaip šventė vyko dvare. Atsiėmėm numerius ir gana greitai atėjo apšilimo metas. Oras vėl labai gražus rudeniškas, savijauta vėl ne itin, o ir nuotaiko ir lūkesčiai nedideli - iš esmės tai tapo kroso varžybomis, kuriose gana silpnai santykinai atrodau.
Startas tikras krosas: tiesioji pievoje už dvaro - gana nelygus kelias, kol įbėgom į takelį. Ir gana greitai šiokio tokia kliūtis - siauri vartai, prie kurių jau ir priekyje bėgant šiokia tokia grūstis buvo, o viduryje ar gale turėjo būti dar prasčiau. Dar kiek pabėgus takeliu gana trumpas išbandymas achilo sausgyslėms ir sąnariams per akmenimis grįstą tiltą, po kurio siauras vingiuotas takelis ir perbėgus kitą tiltą nauja man atkarpa - iš kitos pusės apibėgama dvaro sodyba ir išlendama tiesiai prie pačio dvaro. Gana lygi trasa, kiek vingiuota, 4 ratai. Pirmame rate pora varžovų iš kartų pabėgo, mes likom dviese. Vienu metu prie dvaro išdygo kelyje arkliais traukiama karieta - kažkokio vaidinimo dalis kitame renginyje - gal ir įdomu, bet kai trasoje, tai ne visai malonu. O ir kitose vietose kiek girdėjau arkliai kartais jau ir per arti varžybų dalyvių atsidurdavo - gerai, kai nieko neatsitiko.
O mes taip ir bėgome iki trečio rato, kol priekyje vienas varžovas ,,atsikabino" ir pradėjom prie šio artėti. Kartu bėgusysis stipriai pagreitėjo ir šį pasivijo ir aplenkė, o man nepavyko taip ,,persijungti" ir nebepagavau iki finišo - taip jau ramiai finišavau 4-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau ir pasivaišinau organizatorių koše ir arbata, kurie šį kartą pagal taloną buvo išduodami. Jei košės tikrai užteko, tai arbatos indelis po bėgimo mažokai pasirodė. Dar nuėjau iki starto - finišo vietos, kur buvo vandens, bet ir jo jau ten nebebuvo: visi indai tušti, nors vaikai dar bėgiojo savo trumpąsias distancijas. Apdovanojimų ir nelaukiau - šiaip ar taip man jie šį kartą neaktualūs buvo.
Apskritai varžybos kuklios, bet pakankamai gerai organizuotos: trasa gana aiškiai sužymėta, po varžybų kiekvienam dalyviui atminimo medalis, vanduo, košė, arbata, galimybė išsimaudyti pirtyje kiek pavažiavus į patį Pakruojį. Seniai čia bebėgau, bet jaučiasi patobulėjimas, padidėjęs dalyvių skaičius - gal dėl organizatorių pastangų, gal ir dėl įvairių bėgimo taurių įskaitinio etapo. Kuklus bėgimas, visai gera proga pasigrožėti dvaru, aplinka.
Atvykome gausia komanda, kitų dalyvių irgi nemažai buvo - šiokia tokia problemėlė statant automobilius, tuo labiau kad be sportinių renginių dar ir šiaip šventė vyko dvare. Atsiėmėm numerius ir gana greitai atėjo apšilimo metas. Oras vėl labai gražus rudeniškas, savijauta vėl ne itin, o ir nuotaiko ir lūkesčiai nedideli - iš esmės tai tapo kroso varžybomis, kuriose gana silpnai santykinai atrodau.
Startas tikras krosas: tiesioji pievoje už dvaro - gana nelygus kelias, kol įbėgom į takelį. Ir gana greitai šiokio tokia kliūtis - siauri vartai, prie kurių jau ir priekyje bėgant šiokia tokia grūstis buvo, o viduryje ar gale turėjo būti dar prasčiau. Dar kiek pabėgus takeliu gana trumpas išbandymas achilo sausgyslėms ir sąnariams per akmenimis grįstą tiltą, po kurio siauras vingiuotas takelis ir perbėgus kitą tiltą nauja man atkarpa - iš kitos pusės apibėgama dvaro sodyba ir išlendama tiesiai prie pačio dvaro. Gana lygi trasa, kiek vingiuota, 4 ratai. Pirmame rate pora varžovų iš kartų pabėgo, mes likom dviese. Vienu metu prie dvaro išdygo kelyje arkliais traukiama karieta - kažkokio vaidinimo dalis kitame renginyje - gal ir įdomu, bet kai trasoje, tai ne visai malonu. O ir kitose vietose kiek girdėjau arkliai kartais jau ir per arti varžybų dalyvių atsidurdavo - gerai, kai nieko neatsitiko.
O mes taip ir bėgome iki trečio rato, kol priekyje vienas varžovas ,,atsikabino" ir pradėjom prie šio artėti. Kartu bėgusysis stipriai pagreitėjo ir šį pasivijo ir aplenkė, o man nepavyko taip ,,persijungti" ir nebepagavau iki finišo - taip jau ramiai finišavau 4-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau ir pasivaišinau organizatorių koše ir arbata, kurie šį kartą pagal taloną buvo išduodami. Jei košės tikrai užteko, tai arbatos indelis po bėgimo mažokai pasirodė. Dar nuėjau iki starto - finišo vietos, kur buvo vandens, bet ir jo jau ten nebebuvo: visi indai tušti, nors vaikai dar bėgiojo savo trumpąsias distancijas. Apdovanojimų ir nelaukiau - šiaip ar taip man jie šį kartą neaktualūs buvo.
Apskritai varžybos kuklios, bet pakankamai gerai organizuotos: trasa gana aiškiai sužymėta, po varžybų kiekvienam dalyviui atminimo medalis, vanduo, košė, arbata, galimybė išsimaudyti pirtyje kiek pavažiavus į patį Pakruojį. Seniai čia bebėgau, bet jaučiasi patobulėjimas, padidėjęs dalyvių skaičius - gal dėl organizatorių pastangų, gal ir dėl įvairių bėgimo taurių įskaitinio etapo. Kuklus bėgimas, visai gera proga pasigrožėti dvaru, aplinka.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)